Eilėraščiai

by Henrikas Radauskas

Genres: Poetry, Fiction

255 pages, Unknown Binding

First published January 1, 1994

About the author

Henrikas Radauskas, raised and matured in Lithuania, was an independent neo-romantic lithuanian poet. Though he wrote his most famous poems abroad, in the U.S.A., Radauskas still remains as one of the biggest names of lithuanian poetry.

Reviews

[Paula Mota · Rating 4 out of 5]

Edição Portuguesa: “Amanhecer Nocturno”, Cutelo, 2023

Embora tenha nascido na Polónia e emigrado para os EUA em 1949, onde viria a morrer, Henrikas Radauskas é reconhecidamente um poeta lituano.

AMANHECER NOCTURNO
Uma jovem dançarina está deitada junto ao coração
Do velho mundo. Um fonógrafo
Arranha um disco que terminou
Sussurrando como o vento. E o amanhecer,
Nadando ao longo do vidro frio da janela,
Reflecte-se timidamente num espelho
E, esmaecendo na mesa envernizada,
Vê uma gravura sombria na parede:
Uma cortesã japonesa de olhos estreitos
Cujo vestido floresce com crisântemos,
Atrás de quem, a partir de uma névoa amarelada,
Uma árvore sem raízes cresce nos céus.


Sendo apelidado de neo-romântico, é a vertente gótica que acho mais notável na sua poesia, com recorrentes imagens expressionistas de anjos, demónios, árvores, estátuas, escuridão, vidro e água nos seus vários estados, além de figuras patentemente fúnebres como Orfeu e Ofélia.

SONHO
Sonhei com uma paisagem como El Greco:
Nos céus, numa nuvem verde de vidro,
Reflectia-se uma colina e uma ténue
Correnteza de relâmpagos –e não havia nada

Que pudesse separar a terra do céu. As colinas
E os rios são reflectidos em mim dessa forma,
E um pássaro balança empoleirado num ramo
E peixes cristalinos nadam nas águas

Da minha alma. Caminho através do paraíso
E repito as canções dos anjos.

[Pablo · Rating 2 out of 5]

„Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos"
Kam gi tik neteko girdėti šių garsiosiųjų Henriko Radausko eilučių.. Su Radausko kūryba teko susipažinti jau mokykloje ir taip probėgšomis vieną kitą eilėraštį skaitant ir einant prie „svarbesnių" autorių ir jų kūrinių. Poezijos irgi - šimtas su puse metų kai neskaičiau, kad net nebežinau kaip vertinti poezijos kūrinių rinktinę. Į šią vieną knygą įeina keturios H. Radausko kūrybos rinktinės („Žaibai ir vėjai"; „Žiemos daina"; „Strėlė danguje" ir „Fontanas") ir kūrybos analizė atlikta R. Šilbajorio.
Kodėl 2/5?
+, nes daug daug poetinio melancholiškumo, mirties išraiškų. Ši kūrybos rinktinė pareikalaus iš jūsų istorinių, mitologinių, filologinių, literatūrinių, meninių, religinių ir daug daug kitokių žinių, antraip arba nesuprasit ir pasiduosit teigdami, kad kūryba yra tokia meeeh, arba pagūglinsit ir įgysit naujų žinių. Aišku, kad be „gilesnio" įsigilinimo kiekvienas kūrinys ir tebus paviršutiniškas „patinka - nepatinka" vertinimas;
+, nes puikus žodžių parinkimas, jų derinimas sukuria poetiško meistriškumo įspūdį;
-, nes kai kurios metaforos tikrai keistokos. Žinau, kad tai tik metaforos, bet skaitant arba norėjosi juoktis, kad taip atitinka šių laikų visuomenės problematiką, arba paskambinti į vaikų teises ir jiems pabaksnoti į knygą, kad va čia tai jau vaikus mėto pro langą, kur jūs žiūrit;
-, nes įdomios kai kurios knygos dalys (pvz.: p. 52 - 62) nežinojau kaip skaityt - ar kaip eiliuotą, bet ištęstą kūrinį, ar kaip prozinį kūrinį. Jei šios dalies nebūtų - būtų visas tobulas Radausko eilėraščių rinkinys;
-, nes kažkaip labai jau taip neužkabino. Nėjau iš proto dėl jo eilių, kaip įprastai eidavau dėl kitų poetų. Aišku, šie tiek atsirankiojau geresnes ir labiau patikusias, bet mažokai tų patikusių.
Kažkaip kai jau vertini ar skaitai knygas, kurios mokykloje buvo privalomos, ar bent jau rekomenduotinos, jau baigus ją - tampa lengviau, įdomiau, patraukliau skaityti ir apžvelgti.

[Jurgita · Rating 5 out of 5]

Kaip blyksi rytmečio akmuo!
Kaip laikas teka šakomis!
Tai nepažįstamas piemuo
Švilpynėm kalba su mumis.

[Greta · Rating 3 out of 5]

„Tu kaip orkestrą lietų prašai / Kad jis lietųsi tirpstančiais tonais / / Visada, visada, visada, / Kad lietus niekuomet nepraeitų, / Kad stovėtų šita valanda, / Tartum marmuro deivė balta, / Tarp užmiegančių, giedančių fleitų.“

prisipažįstu - mokykloje Radausko nemylėjau. ir dabar, kai jau lyg ir jaučiau, kad laikas į šiuos eilėraščius užmesti akį, keistokas jausmas apėmė užvertus paskutinius puslapius. niekaip negaliu apsispręsti - ar vis dar, ar jau nebesuprantu Radausko poezijos. iš šio rinkinio galėčiau išskirti gal kokių 17 eilėraščių, kuriuose radau, ko dažniausiai ieškau poetų rašinėjimuose. žinoma, turiu pripažinti, kad Henrikas išsiskiria savo intensyvumu -- kartais eilėrašty tiek spalvos, kad akyse ima raibuliuoti. truputį primena Salvadoro Dali paveikslus. bet vis tiek nežinau, ar vis dar, ar jau nebe...
- - - - - - -

LIŪDESYS


Pro pageltusį lempos lavoną
Skrenda sapnas ir meta ant kranto
Mano sielą - į debesio foną,
Kaip paveiksle kažkokio Rembrandto.

Liūdesys iš tamsos išsilaužia
Ir sukausto man plaukus ir burną,
Kaip vidunaktis gęstantį laužą,
Kaip žiedai sidabrinį Saturną.

O naktis nejudėdama bijo,
Kad nuo smūgio numirt nereikėtų,
Nes iškėlė ugnies kalaviją
Horizonte auksinė kometa.

Tyliai gieda liūdėjimo rūmuos
Seno ilgesio jaunos undinės,
Ir srovena giesmės nemarumas,
Ir esu kaip žvaigždė begalinis.“

[Radviliškis · Rating 4 out of 5]

atsispindi ta pseudoromantiška vakarietiška pusė rytų sieloje. svetima, bet galima žavėtis, galima nekęsti, o kartais ir numirti.

[Kestutis Satkauskas · Rating 5 out of 5]

Nuo pat studijų laikų esu apsvaigęs nuo Radausko poezijos. Ji mane nuginkluoja. Geriausia visų laikų poezija, parašyta lietuvių kalba. Niekas su lietuvišku žodžiu nėra padaręs to, ką padarė Radauskas.