Kalbasi susitikę

by Vanda Juknaitė, Deimantė Rybakovienė (Illustrator)

„Šioje knygoje skelbiami 2002–2010 metais spaudoje išsibarstę Vandos Juknaitės pašnekesiai su skirtingų išsilavinimų ir profesijų žmonėmis. Kaip ankstesnėse rašytojos knygose, taip ir šioje, pokalbiais perteikiamą socialinę įvairovę nustelbia iš susitikimo su savimi ir Kitu atsirandanti vidinė tikrovė ir ją į vientisą pasakojimą sujungianti mintis apie drąsą gyventi. Pokalbiai rodo, kad šioji drąsa dažnai – iracionalus vidinės valios aktas. Jis naikina skirtį tarp įvairių išsilavinimų ir profesijų žmonių, ir parodo, jog kultūros gyvastį palaikantys impulsai randasi kasdienybės plotmėje.

Ši Vandos Juknaitės knyga atveria platų, įvairialypį, esmingai tikrą ir pozityvų gyvenimo vaizdinį, kuriame pro gyvenimo tragizmą prasišviečia vilties gyventi šviesa“, – Gitana Vanagaitė.

„Keistas dalykas, pokalbiai sustabdo, tarytum kalbėtumės čia ir dabar. Ir sustabdo gal net ne žodžiais, o santykio skaidrumu. Žmogiškų ryšių skaidrumu, kuriuos taip netikėtai išgrynino bėgantis laikas“, – Vanda Juknaitė, 2020 kovas.

Knygoje rasite pokalbius:

Apie mėlyną. Su dailininke Eva Labutyte
Aš nuolat šoku per ugnies lanką. Su skulptoriumi Stanislovu Kuzma
Apie išsitrinančias jungtis. Su profesore Viktorija Daujotyte
Turbūt. Taip. Ir tikrai taip. Su profesore Vanda Zaborskaite
Esu įkaitas. Su rašytojo Balio Sruogos dukra Dalia Sruogaite
Mano žmonės sugebėjo. Su austrų žurnalistu, vertėju Corneliusu Helliu
Kuo rizikuoja religiją keičiantis žmogus. Su rašytoja Jurga Ivanauskaite
Su mūsų trumpais sakiniais skraido daug tylos. Susirašinėjimas su rašytoju Icchoku Meru
Mes kalbamės. Vanda Juknaitė, Gitana Vanagaitė, Ginta Čingaitė, Žydronė Kolevinskienė

176 pages, Hardcover

First published January 1, 2020

About the author

Vanda Juknaitė – Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė.

1972 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo, dėstė Klaipėdos konservatorijoje.

Nuo 1975 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, bendradarbiauja spaudoje. Dirba socialinės pedagogikos srityje su benamiais, gatvės vaikais, neįgaliaisiais, įsteigė jiems vasaros stovyklą Inkūnuose (Anykščių raj.).

Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Savo darbuose aprašo socialines problemas, kviečia diskutuoti apie svarbiausias humanistines vertybes – apie atsakomybę ne tik už save ar kitą žmogų, bet ir už visą pasaulį, apie žmogaus vertę, meilę, pareigą. Rašytojos kūriniai nėra saldūs – juose atsispindi kita, tamsesnioji visuomenės pusė: „nužemintųjų ir nuskriaustųjų“, sergančių, kenčiančių likimai. Tekstuose gausu detalių ir nutylėjimų, kurie sukuria stiprią emocinę įtaigą.

V. Juknaitės kūryba išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, švedų, vokiečių kalbas.

Reviews

[Nerijus Žeronas · Rating 5 out of 5]

Šie pokalbiai nepraras niekados aktualumo ir vertės. Tai pokalbiai su literatūros, meno, kultūros asmenybėmis. Pokalbiai apie gyvenimą, tikėjimą, paieškas. Buvo gera prisiminti dėstytojos Vandos Juknaitės stiprųjį žodį.

[Indrė Tumosienė · Rating 5 out of 5]

„V.J. Visai neseniai mano draugė, genetikos mokslų daktarė, man pasakė, kad gyvūnų, žvėrių pasauly, jei silpnasis pripažįsta savo silpnumą, atsistoja nuolankia poza, stipresnysis jo nebepuola. Žmogus juk nesilaiko tokių taisyklių.
V.D. Žmonių pasauly tai negalioja. Tikrai. Gal žmogus nepasitiki nuolankumu. Greičiau ne tiek žmonės, o stiprieji nepasitiki.
V.J. Greičiausiai dėl to sąžinė ir moralė yra išrastos silpnųjų.
V.D. <...> Nesusilaikysiu nepacitavusi Justino Marcinkevičiaus: „Silpnieji privalo laikyti ir ginti pasaulį, nes niekam daugiau jis nerūpi"" (46 p.).

Kalbindama skirtingus pašnekovus V. Juknaitė sugeba ištraukti pačią esmę apie vidinį žmogaus pasaulį, kultūrą, visuomeninius procesus. Šie pašnekesiai vertingi istoriškai, kultūriškai, dvasiškai.

[Ema · Rating 3 out of 5]

Ranka nekyla parašyti žemesnio įvertinimo gerbiamai autorei, bet ši knyga yra tik tiems, kurie aktyviai ir nepaviršutiniškai domisi Lietuvos kultūriniu gyvenimu. Nežinant žmonių, minimų tik pavardėmis, ar įvykių, taip pat tik paminėtų, o ne paaiškintų, knyga verčia jaustis lyg įsibrovus ne ten, kur tau priklauso. Vieninteliai susirašinėjimai su Icchoku Meru, atrodo, skirti visiems.

[saulessaga · Rating 4 out of 5]

Iš pradžių skaitėsi sunkiau, bet į pabaigą viskas įsibėgėjo ir puslapiai akimirksniu ištirpo akyse. Nuostabi knyga, padėjusi bent trumpam atitrūkti nuo realaus pasaulio, suteikusi galimybę mintyse “dalyvauti” tuose dialoguose ir leidusi permąstyti tam tikras pokalbio nuotrupas.

[Rasa Martens · Rating 5 out of 5]

“...artimieji yra tie, kurie tavęs niekada nepalieka..”

“...o jeigu vėjas jau kvepia laukais, vadinasi, pavasaris..”