Skaičiau šios autorės 'Toksiški tėvai', kuri man buvo naudinga ir labai patiko. Natūralu, kad ir kitos S. Forward knygos pakliuvo į mano akiratį. Šįkart knyga apie santykius, problemas su uošviais.
⠀
▪️Kai pradėjau skaityti šią knygą, aplankė toks suvokimas, kad santykiai, problemos su uošviais - aktuali, įdomi tema, bet kartais tarsi dramblys kambaryje, apie tai kalbama patyliukais, nenoriai, o gal visi gražiai gyvena ir sutaria. Nežinau.
⠀
▪️Man ši knyga buvo įdomi dėl kelių dalykų - pirma, mano tėvai toksiški abiejuose vaidmenyse (tėvų, uošvių), antra, uošviai - kėlė tam tikrų problemų mano su vyru santykiuose (tiesiogiai, netiesiogiai, nesvarbu). Ir nors santykiai tiek su vienais, tiek su kitais išsisprendė, sugebėjome nubrėžti ribas, o su vyru tapome vienu kumščiu, komanda, tačiau tuo metu veikėme, kaip patys išmanėme. Buvo įdomu perskaityti specialisto nuomonę, patarimus, kitų žmonių situacijas ir pergalvoti, kaip buvo mums, ką darėme teisingai, ko ne, kas galėtų nutikti ateityje ir kaip turėtume reaguoti.
⠀
▪️Ši knyga man davė pasitikėjimo savimi, savo nuojauta. Skaitydama dažnai linksėjau galvą, pritariau, atpažinau situacijas iš savo gyvenimo (ne vien santykiuose su uošviais, daug plačiau). Padėjo sudėlioti viską į vietas, išgrynino, susistemino.
⠀
▪️Aiški, suprantama, struktūruota knyga. Kalba - paprasta, neprobleminė, todėl medžiaga lengvai įsisavinama.
⠀
▪️Teorija išdėstoma keliais būdais - dalykiškai ir per gyvenimiškus pavyzdžius. Sužinosite ne tik, kokie būna toksiški uošviai, kaip jie veikia, kokie jų bruožai, bet ir kaip su jais bendrauti, kaip kalbėti apie problemas su partneriu, kaip siekti taikaus bendravimo ir ramybės santuokoje. Labai daug istorijų, įvairių problemų, todėl nesunku susitapatinti.
⠀
▪️Tai knyga ne vien apie santykius su uošviais, bet apskritai apie bendravimą plačiąja prasme. Daugelis patarimų (pavyzdžiui, kaip 'atsikirsti' kritikai, kaip konstruktyviai spręsti problemas ir kalbėtis) yra pritaikomi bet kuriuose žmonių tarpusavio santykiuose.
⠀
▪️Galbūt kažkam užklius, kad knygoje kažkas girdėta, skaityta kitur. Galbūt. Bet man asmeniškai tokie pasikartojimai netrukdo. Jei tai itin svarbu, galiu skaityti nors ir šimtą kartų idant įsisąmoninčiau ir tai taptų natūraliu savaime suprantamu dalyku. Man buvo įdomus kiekvienas puslapis, kiekviena pastraipa. Daug dalykų pasižymėjau, daug dalykų skaičiau po kelis kartus. Žodžiu, aktuali, įdomi ir naudinga knyga.
⠀
🔥Gal nuskambės juokingai, bet skaitydama galvojau ne tik apie savo uošvius, tėvus kaip uošvius, bet ir save kaip būsimą anytą. Kodėl galėtų skambėti juokingai? Nes mano vaikai dar maži, vyriausiajai dar nėra septynerių metų, laiko yra. Tačiau skaitydama svarsčiau, kokios mano silpnosios pusės, kas ateityje galėtų kelti problemų, kaip pasitikčiau marčias ir žentą, ar sunku bus paleisti vaikus iš savojo lizdo. Koks uošvis būtų mano vyras? Kur jo silpnybės? Mintyse moduliavau galimas situacijas ir, žinokit, atsakymų ilgai ieškoti nereikėjo, tos silpnybės ir galimos problemos gan aiškios. Matyt turiu laiko įsisąmoninti, priimti ir išmokti vaikus paleisti, kad pati ateityje netapčiau ta toksiška uošve.