Pagaliau užbaigiau šią trumpą knygų seriją apie teismo psichologę Zoją Bentli.
Trečioje dalyje, ji toliau gaudo Rodą Gloverį, mums puikiai pažįstamą iš prieš tai buvusių dalių. Brutalaus žudiko jėgos silpsta, todėl, šį kartą jis veikia ne vienas. Kas jo bendrininkas? Šaltakraujis žudikas, ar tik marionetė, vykdanti Gloverio paliepimus?
Pirmoji knygos pusė, visai nesužavėjo. Gloverio santykis su savo "kolega", priminė filmą "Drakula. Miręs ir tuo patenkintas". Švelniai tariant, parodijos parodija. Vėliau, nors ir bylos tyrimas strigo, darėsi įdomiau. Zojos bandymai išnarplioti bylą unikalūs - priešingai, nei kriminalistai, ji remiasi ne įkalčiais, o nusikaltėlio psichologiniu portretu. Aišku, bandymai įlįsti į žudiko galvą, reikalauja daug pastangų ir tai, šioje dalyje, labai jautėsi. Džiaugiuosi, kad autorius Zoją piešė realistiškai - ne kaip neįveikiamą ir super protingą asmenybę, bet kaip paprastą ir tikrą asmenį - galinčią palūžti, dvejojančią ir jaučiančią pagrįstą įtampą.
Nors kraujo tema, pasirodė keistoka, galiu pagirti autorių už puikų suklaidinimą - Gloverio partnerio neatspėjau ir likau maloniai nustebinta.
Gaila, kad šioje dalyje beveik nebuvo Marvino, legendinio senelio, tapusio trilogijos žvaigžde. Skaitę pritars, kad būtent jis, šiai knygų serijai, suteikė išskirtinumo.
Gaila, kad serija baigėsi. Tikrai spėjau prisirišti prie veikėjų. Be to, net ir ši dalis paliko neatsakytų klausimų - knygoje vis sušmėžuodavo trečias labai paslaptingas veikėjas. Gal vis dėlto, dar yra vilčių, kad tai ne pabaiga?.. Pagyvensim - pamatysim. Nesupykčiau, jei atsirastų dar viena proga susitikti su Zoja, Teitumu ir Marvinu.