Kai ateina vakaras ir ima slėgti vienatvė, kai apima sunkios mintys ar abejonės dėl gyvenime padarytų klaidų ir iširusios šeimos, Jolanta pakelia telefono ragelį ir surenka Romo numerį. Jų likimai labai panašūs – jis taip pat vienišas, išsiskyręs, nusivylęs meile ir šeima. Šie naktiniai pokalbiai abiem pasidaro labai reikalingi. Bet telefoninis romanas negali tęstis be galo... O kuo čia dėti „Mersedesai"?..
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Dzūkijos sostinėje, žaliajame Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobi. Rašo tada, kai nori pabėgti nuo kasdienybės. Yra optimistė ir tiki, kad daugelį gyvenimo problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės paprasčiausiai pažvelgtų į kitus jų akimis, nuslopintų savo ambicijas ir pamėgintų išklausyti bei suprasti kitą, dažniausiai artimą, žmogų. Rašytojai didžiausia gyvenimo vertybė – šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“
Tai nėra pirmoji mano skaitoma Buivydaitės knyga ir tikrai tai ne paskutinė. Ši rašytoja moka skaitytojus įtraukti į savo istorijas, manau ne veltui Lietuvoje ji tikrai turi savo skaitytojų ratą.
Ši knyga seniai išleista Lietuvoje, pirmasis leidimas pasirodė prieš 25metus, man tuo metu buvo 9metai. Ir atrodo tikrai per 25 metus daug kas pasikeitė, bet galiu pasakyti, kad šios knygos tema aktuali ir šiandienos žmonėms. Knyga apie santuoką, apie skyrybas, dviejų žmonių ginčus ir pyktį. Tikriausiai nėra vienos formulės “kaip išsaugoti santuoką”, bet ši knyga vertingesnė už visas psichologines knygas, kuriose bandoma duoti patarimus šia tema.
Istorija, kurioje dominuoja du skirtingi žmonės, jų nenusisekusi santuoka, nesupratimas, padės ne vienam žmogui, kuris taip pat yra tose abejonėse santuokoje. Kaip suprasti vienas kitą, kaip gerbti, įsiklausyti, jausti, galų gale kaip bendrauti, kai labai labai pyksti. Man ši istorija uždėjo tik dar tvirtesnį patikinimą, kad tai ką aš galvoju apie santuoką yra tiesa. Tai darbas, dviejų žmonių, o kartais ir vieno žmogaus, tam, kad du skirtingi žmonės galėtų mylėti, gerbti, suprasti, palaikyti.
Ypatingai rekomenduoju tiems žmonėms, kurie yra dvejonėse santuokoje, kurie jaučiasi nesuprasti ar nesupranta, kurie jaučiasi vieniši, kurie galvoja apie skyrybas.
Atvertusi knygos puslapius įlipau į laiko mašiną, nusikėliau į savo vaikystės laikus, kai buvo dar jauni mano tėvai. Aprašomus įvykius žinau tik iš pasakojimų, tačiau nagrinėjamos temos aktualios iki šiol.
Jolanta vieniša išsiskyrusi mama. Neseniai žlugo ir jos romanas su Vidmantu. Ilgais rudens vakarais jai liūdna ir ilgu, todėl ji pakelia telefono ragelį ir paskambina Romui. Jis taip pat išsiskyrę ir vienišas. Užsimezga telefoninis romanas, tik kiek ilgai jis tęsis... Po kaulelį išnagrinėjama Jolantos santuoka, jos klaidos. Ir štai, įsimaišo tie mersedesai.
Romanas labai lengvai skaitėsi: veikėjai paprasti, kasdieniški. Veikėjus užklupusios problemos taip pat nėra kažkuo ypatingos: vedybos kad gauti butą didmiestyje, pasibaigusi meilė, buitinių darbų rutina... Tai aktutalu ir dabar ir prieš du dešimtmečius. Atrodo mažai kas ir besikeitė.
Na, ir tai pats pirmasis rašytojos romanas. Nustebino, kad trumpoje istorijoje tiek visko sudėta. Kažkaip ir ašarą išspaudė tas veikėjų nuoširdumas. Jolantos virsmas subrendusia moterimi, bandymas nekartoti senų klaidų. Na, ir santuokos anatomija kaip ant delno.
Knyga nedidelės apimties, nė 200 puslapių nėra, taigi pora vakarų ir perskaityta. Rekomenduoju visiems, kas gal šiuo metu nemato niekur prasmės. O gal norisi nuoširdžios istorijos. Man labai patiko!
Puikus romanas, kuris priverčia susimąstyti. Apie dviejų žmonių - vyro ir moters santykius. Apie atradimą vienas kito dar kartą. " Viskas prasideda tik dabar, lyg praeities nebūtų buvę. "
Santuoka, santykiai, gyvenimas kartu - tai be proto daug jėgų atimantis darbas. Tikrai taip - darbas.. Knyga nuostabiai atskleidžia tarpusavio skirtumus, vyro ir žmonos perspektyvas ir požiūrius, aplinkos bei skirybų įtaką tarpusavio santykiams. Nuostabiai patiko kaip autorė išrutuliojo viską ir iš kokios pusės viską pateikė.
Tikrai ne kartą susimastysit, nusišypsotis, susigraudinsit, nustebsit ir svarbiausia - atpažinsit save.
Labai rekomenduoju, ypatingai stovintiems santykių kryžkelėse.
Pirmą kartą šią knygą skaičiau dar būdama paauglė, patiko tada, o dabar patiko dar labiau. Kaip ir tada knygą perskaičiau per kelias valandas, tiesiog negalėjau padėti į šoną. Vaikai žaidžia aš stoviu įlindus į knygą, ir kambary ir lauke ir taisydama valgyt.. istorija iš kurios galima pasimokyti.
Oi kaip skeptiškai žiūrėjau, kai kolegė atnešė ir pasakė, jog paskaityčiau. Apskritai atidžiau atsirenku lietuvių autorių skaitytinas knygas, o čia dar tas tragiškas viršelis ir pavadinimas išties nelabai mielas 🫣😅 ir vat nežinau ar dėlto, kad visai nieko nesitikėjau, ar išties čia visai nebloga knyga pakliuvo į rankas 🤭 Buvo tų klišių, bet už jausmą, kurį gavau praleidžiu jas pro akis. Ir tikrai galiu rekomenduoti įsitraukti į vasaros romanų sąrašą - pleže kaip semkė susigliaudys, o dar ir paliks daug apmąstymo 👌
Istorija apie šių dienų žmonių santykius. Autorė labai ryškiai išsskiria vyrų ir moterų elgesio skirtumus. Pabaigoje nustebina netgi vaikiškos svajonės išsipildymas. Mergaitė tiki, kad kuomet suskaičiuos šimtą baltų Mersedesų - jos žemiška svajonė išsipildys...
Ši, iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusi lengva istorija, viršijo mano lūkesčius. Pasakojimas toks tikras ir gyvenimiškas, apčiuopiantis gana dažną, ypač šiais laikais, problemą - iširusią šeimą. Man patiko pagrindinės veikėjos Jolantos portretas - ji netobula, klystanti moteris ir mama, pavargusi nuo buities ir kasdienybės. Šioje knygoje drąsiai aprašomi motinystės sunkumai ir manau daugelis motinų galės save čia atpažinti. Manęs asmeniškai ši tema neliečia, todėl galbūt aš daugiau susitapatinau su Indre, kuri taip trokšta, kad jos tėvai susitaikytų. Ji pasiryžta skaičiuoti baltus „Mersedesus”, pasiekus šimtąjį - jos noras turi išsipildyti. O tikrai toli gražu neatrodo, kad taip įvyks. Nebent tikrai įvyktų stebuklas. Ar Indrės noras išsipildė? Manau to neišduosiu, paliksiu intrigą.
Kitas įdomus personažas - Romas. Jolanta, kai jai pasidaro liūdna, skambina šiam vyrui ir jiedu kalbasi. Tarp judviejų užsimezga telefoninis romanas. Pripažinsiu, kad pabaiga mane labai nustebino, tikrai to net nenujaučiau, todėl autorė puikiai padirbėjo.
Man asmeniškai gal kiek sunkiau buvo skaityti, pasiekus knygos vidurį. Kadangi labai mėgstu veiksmą, šiek tiek jo trūko. Tačiau jau visai netrukus istorija pagavo pagreitį ir buvau maloniai nustebinta.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad tai gyvenimiškas, kupinas vilties meilės romanas. Tikiu, kad daugelis skaitytojų atras bent dalelę savęs aprašomuose personažuose.
Keista knyga su netikėtu siužeto vingiu. Iki to vingio mąsčiau duoti tik vieną žvaigždutę. Skaitant visą laiką jautėsi kažkoks senoviškumas - požiūris į jaunystę, santykius ir gyvenimą tokie sovietiniai pasirodė. Žinoma, knyga išleista 1995 m., tai, manau, dėl to labai gerai atspindi to meto niūrią buitį ir santykių realybę. Atrodė, kad knygą skaitau apie kokius 50-mečius, o ne apie beveik 30-ies žmones. Visai graži baltų "Mersedesų" idėja, jautresniam skaitytojui Indrės avarijos priežastis net ir gerklę galėtų užimti, bet manęs iki to neprivedė. Nors ir reikia sutikti, kad knygos pavadinimas intriguojantis. Manau, kad istorija vidutiniška, įtraukianti labai minimaliai, bet jau nebe pirmą šios autorės knygą skaitau, tad jau šiek tiek pažįstu jos braižą. Ši knyga yra Buivydaitės pirmoji, tačiau vėlesnėse tas braižas, prasidėjęs "Mersedesuose" ir toliau matomas, tai šiuo požiūriu taip pat nieko išskirtinio nėra. Siužetas gal ir vertas dėmesio, bet neapleidžia mintis, kad šiek tiek kitoks autorius iš šitos idėjos būtų galėjęs išspausti daug įdomesnę knygą.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Pirmą kartą skaičiau šią knygą būdama paauglė, taip aptiko, kad net baltus Mersedesus skaičiuodavau, bet vis iki šimto ne šeidavo... Šį kartą skaičiau ir analizavau visai kitomis akimis, tarpais jausmai net ašarą spaudė. Verta paskaityti kiekvienai ištekėjusiai moteriai