What do you think?
Rate this book
16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa
Jaučiatės taip prastai, kad nebesinori gyventi? Niekas jūsų nesupranta? Kaklą smaugia nerimas ir besitęsiantis liūdesys? Sergate depresija? Galbūt neištrūkstate iš priklausomybių? O gal jūs esate tas (-a), šalia, kurio gyvena toks žmogus ir kas rytą nubundate su mintimis, kaip jam ar jai padėti?
Knygoje "16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa" Rasa pasakoja tikras, Lietuvoje gyvenančių žmonių istorijas. Tai žmonės, kurie pabuvojo emociniame dugne ir nebematė gyvenimo prasmės. Jie rado jėgų pakilti, tad nori su jumis pasidalinti savo patirtimi.
Neapsigaukite, ši knyga nėra paviršutiniškas liūdnų istorijų rinkinėlis apie tai, kaip sunku gyventi. Visi herojai įveikė sunkumus, tad dalinasi ne tik sunkiuoju etapu, bet ir savo sveikimo patirtimi bei patarimais norėdami įkvėpti.
Knygoje aptariamos temos: įprasta ir pogimdyminė depresija, priklausomybės pančiai, emocinis ir fizinis smurtas, toksiška vaikystė, savižudiškos mintys.
Be istorijų, knygos pabaigoje rasite įvairių psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktų ir literatūros sąrašą, kuris pravertė tiek autorei, tiek knygoje pristatytiems žmonėms.
Knygoje "16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa" Rasa pasakoja tikras, Lietuvoje gyvenančių žmonių istorijas. Tai žmonės, kurie pabuvojo emociniame dugne ir nebematė gyvenimo prasmės. Jie rado jėgų pakilti, tad nori su jumis pasidalinti savo patirtimi.
Neapsigaukite, ši knyga nėra paviršutiniškas liūdnų istorijų rinkinėlis apie tai, kaip sunku gyventi. Visi herojai įveikė sunkumus, tad dalinasi ne tik sunkiuoju etapu, bet ir savo sveikimo patirtimi bei patarimais norėdami įkvėpti.
Knygoje aptariamos temos: įprasta ir pogimdyminė depresija, priklausomybės pančiai, emocinis ir fizinis smurtas, toksiška vaikystė, savižudiškos mintys.
Be istorijų, knygos pabaigoje rasite įvairių psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktų ir literatūros sąrašą, kuris pravertė tiek autorei, tiek knygoje pristatytiems žmonėms.
- GenresNonfiction
176 pages, Hardcover
First published January 1, 2020
15 people are currently reading
383 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 65 reviews
July 4, 2020
Mano galva, tai viena svarbiausių šiais metais lietuviškai išleistų knygų. Galvojau, kad bus sunku įvertinti knygą dėl dviejų priežasčių: pirma, tokių beveik neskaitau. Man patinka arba grožinės, arba sunkioji artilerija – psichoanalitinės, vadovėlinės apie medical sutrikimus. Antra, Rasa yra mano bičiulė, viena iš mylimiausių instagramerių ir bijojau, kad nepavyks išlikt objektyviai.
Bijoti nereikėjo. Knyga nuostabi. Rasa padarė milžinišką darbą, turbūt DAUG didesnį, negu pati suvokia. Ji išklausė – tikrai išklausė – (bent) šešiolikos žmonių skaudžias, žiaurias, neįtikėtinas gyvenimo, ligų, nuopuolių ir atsitiesimo istorijas ir užrašė jas į knygą. Kaip jai, nebaigusiai psichologijos ar psichoterapijos reikėjo perleisti per save šitiek skausmo, išmintingai nesileisti į patarinėjimus ir demagogijas, neteisti, nekeisti, o tiesiog IŠGIRSTI – man sunku net įsivaizduot. Vien dėl to, kiek šitiems herojams turėjo reikšti, kad kažkas nori išklausyt ir užrašyt jų istorijas – apie alkoholizmą, narkotikus, smurtą, depresiją... aš ploju atsistojus.
O kitoje pusėje – mes, skaitytojai. Nežinau, kaip jūs, bet aš daugelyje istorijų aptikau savo ir savo aplinkos šešėlių. Eilinį kartą pasitvirtino – tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu principu – kaip svarbu yra mūsų santykiai su tėvais, kaip visą gyvenimą apsprendžia vaikystėje patirtos traumos arba meilė, tyla arba pokalbiai. Skaitydama permąsčiau daugybę savo gyvenimo skausmų ir džiaugsmų. Sustodavau prisiminti, kaip buvo man, kaip reagavau į traumines patirtis, kaip su jom dorojausi. Skaitydama jaučiau dėkingumą tėvams, kurie man skyrė lygiai visą pasaulio meilę ir ne mažiau. Verkiau dėl tų pašnekovų, kuriems nepasisekė taip kaip man.
Ar man ko trūko? Asmeniškai, kadangi žinau, kokia Rasa protinga, būtų norėjęsi daugiau jos pačios įžvalgų (instagrame jų apie viską tiek daug, o knygoje visai nebuvo). Suprantu, kad ne tokia knygos idėja, bet man vis tiek norėjosi daugiau jos minčių apie esmę, situacijų priežastingumus, o ne pvz., tokias smulkmenas, kokios kavos užsisakė kalbėdami. Bet kitos smulkmenos man patiko – hashtagai su raktiniais žodžiais prie kiekvienos istorijos, paveikslėliai, šriftai, galų gale viršelis. Viskas apgalvota. Esu tikra, ši knyga bus reikalinga ir naudinga ne tik (ne tiek) kenčiantiems visokiausius psichologinius sukrėtimus, bet ir jų artimiesiems, kad žinotų, jog visų svarbiausia – išgirsti.
Bijoti nereikėjo. Knyga nuostabi. Rasa padarė milžinišką darbą, turbūt DAUG didesnį, negu pati suvokia. Ji išklausė – tikrai išklausė – (bent) šešiolikos žmonių skaudžias, žiaurias, neįtikėtinas gyvenimo, ligų, nuopuolių ir atsitiesimo istorijas ir užrašė jas į knygą. Kaip jai, nebaigusiai psichologijos ar psichoterapijos reikėjo perleisti per save šitiek skausmo, išmintingai nesileisti į patarinėjimus ir demagogijas, neteisti, nekeisti, o tiesiog IŠGIRSTI – man sunku net įsivaizduot. Vien dėl to, kiek šitiems herojams turėjo reikšti, kad kažkas nori išklausyt ir užrašyt jų istorijas – apie alkoholizmą, narkotikus, smurtą, depresiją... aš ploju atsistojus.
O kitoje pusėje – mes, skaitytojai. Nežinau, kaip jūs, bet aš daugelyje istorijų aptikau savo ir savo aplinkos šešėlių. Eilinį kartą pasitvirtino – tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu principu – kaip svarbu yra mūsų santykiai su tėvais, kaip visą gyvenimą apsprendžia vaikystėje patirtos traumos arba meilė, tyla arba pokalbiai. Skaitydama permąsčiau daugybę savo gyvenimo skausmų ir džiaugsmų. Sustodavau prisiminti, kaip buvo man, kaip reagavau į traumines patirtis, kaip su jom dorojausi. Skaitydama jaučiau dėkingumą tėvams, kurie man skyrė lygiai visą pasaulio meilę ir ne mažiau. Verkiau dėl tų pašnekovų, kuriems nepasisekė taip kaip man.
Ar man ko trūko? Asmeniškai, kadangi žinau, kokia Rasa protinga, būtų norėjęsi daugiau jos pačios įžvalgų (instagrame jų apie viską tiek daug, o knygoje visai nebuvo). Suprantu, kad ne tokia knygos idėja, bet man vis tiek norėjosi daugiau jos minčių apie esmę, situacijų priežastingumus, o ne pvz., tokias smulkmenas, kokios kavos užsisakė kalbėdami. Bet kitos smulkmenos man patiko – hashtagai su raktiniais žodžiais prie kiekvienos istorijos, paveikslėliai, šriftai, galų gale viršelis. Viskas apgalvota. Esu tikra, ši knyga bus reikalinga ir naudinga ne tik (ne tiek) kenčiantiems visokiausius psichologinius sukrėtimus, bet ir jų artimiesiems, kad žinotų, jog visų svarbiausia – išgirsti.
November 9, 2021
DNF at 54 psl.
tiesiog nebegaliu, idėja 100 balų, nieko nesakau dėlto - labai reikia knygų šiomis temomis, beeeeeet įvykdymas - tooooks prastas! Visi tie erzinantys intarpai ir bereikšmės detalės, kaip autorė gėrė kavą prieš interviu, paviršutiniškas, pašnekovų vertinimas "O kalbėjausi su simpatišku ir sportišku vyru..." rimtai? Man kaip išgyvenusiai ne mažiau 💩 už kai kuriuos pašnekovus, lankiusiai psichologus, kovojusiai, tai tokia nepagarba...
Ir nebučiuosiu kojų už tai, kad kažkada knygą gavau dovanų ir kad iš čia pažįstu autore, ne, mano vertinimas tebūnie atsietas nuo šių dalykų. Paprasčiausiai nerekomenduoju.
tiesiog nebegaliu, idėja 100 balų, nieko nesakau dėlto - labai reikia knygų šiomis temomis, beeeeeet įvykdymas - tooooks prastas! Visi tie erzinantys intarpai ir bereikšmės detalės, kaip autorė gėrė kavą prieš interviu, paviršutiniškas, pašnekovų vertinimas "O kalbėjausi su simpatišku ir sportišku vyru..." rimtai? Man kaip išgyvenusiai ne mažiau 💩 už kai kuriuos pašnekovus, lankiusiai psichologus, kovojusiai, tai tokia nepagarba...
Ir nebučiuosiu kojų už tai, kad kažkada knygą gavau dovanų ir kad iš čia pažįstu autore, ne, mano vertinimas tebūnie atsietas nuo šių dalykų. Paprasčiausiai nerekomenduoju.
September 23, 2020
tai yra ta knyga apie kurią kalbėjo kone visas knygų instagram‘as. vieni sekė knygos rašymo, bei leidimo istoriją, o kiti tiesiog nusipirko išleistą knygą. Rasa mano akiratyje atsirado ne taip jau ir seniai, todėl save labiau priskirčiau prie paskutiniųjų. tų, kurie tiesiog nusipirko & perskaitė.
neslėpsiu, kad knygos norėjau. tačiau pasiėmus ją iš paštomato dar ilgą laiką dvejojau ar jau skaityti. mintyse teisinausi, kad va ką tik rimtą knygą baigiau skaityti ir nenoriu vėl kažko tokio gilaus imti. o spėju tiesa buvo tokia...instagram platformoje knyga tiesiog mirgėte mirgėjo. gal kažkiek jau buvo pabodę ją matyti iš vien. prisimenu mintyse nuoširdžiai galvojau ar knyga tikrai wow, ar tiesiog visi ją skaito dėl to, kad tai Rasos knyga.
knygą perskaičiau. buvo vietų, kurias skaitydama graudinausi. tačiau kažko tokio labai wow nepajutau. gal dėl to, kad nesu patyrusi tai ką išgyveno atsivėrusieji. tiesa, skaitant atrodė, kad ir kai kurie atsivėrimai turėtų būti gilesni. vietomis atrodė, kad išgyvenusieji naudojo tas klišines frazes...o norėjau kažko tokio savito...kad atsirastu magiškas ryšys su pasakojančiu žmogumi. buvo vietų, kuriose Rasos intarpų atrodė per daug.
negaliu pasakyti, kad knyga man patiko ar nepatiko. negaliu kategoriškai pasirinkti vieno iš variantų. manau, kad knyga svarbi. mums, mirtingiesiems, ji pasakoja apie išgyvenusius žmones ir parodo, kad viskas nėra toli gražu taip, kaip savame gyvenimo burbule. tikiuosi, kad kitiems knyga gali padėti. gali įkvėpti pasikeisti. gali kažką pakeisti.
neslėpsiu, kad knygos norėjau. tačiau pasiėmus ją iš paštomato dar ilgą laiką dvejojau ar jau skaityti. mintyse teisinausi, kad va ką tik rimtą knygą baigiau skaityti ir nenoriu vėl kažko tokio gilaus imti. o spėju tiesa buvo tokia...instagram platformoje knyga tiesiog mirgėte mirgėjo. gal kažkiek jau buvo pabodę ją matyti iš vien. prisimenu mintyse nuoširdžiai galvojau ar knyga tikrai wow, ar tiesiog visi ją skaito dėl to, kad tai Rasos knyga.
knygą perskaičiau. buvo vietų, kurias skaitydama graudinausi. tačiau kažko tokio labai wow nepajutau. gal dėl to, kad nesu patyrusi tai ką išgyveno atsivėrusieji. tiesa, skaitant atrodė, kad ir kai kurie atsivėrimai turėtų būti gilesni. vietomis atrodė, kad išgyvenusieji naudojo tas klišines frazes...o norėjau kažko tokio savito...kad atsirastu magiškas ryšys su pasakojančiu žmogumi. buvo vietų, kuriose Rasos intarpų atrodė per daug.
negaliu pasakyti, kad knyga man patiko ar nepatiko. negaliu kategoriškai pasirinkti vieno iš variantų. manau, kad knyga svarbi. mums, mirtingiesiems, ji pasakoja apie išgyvenusius žmones ir parodo, kad viskas nėra toli gražu taip, kaip savame gyvenimo burbule. tikiuosi, kad kitiems knyga gali padėti. gali įkvėpti pasikeisti. gali kažką pakeisti.
August 19, 2021
Su Rasa susipažinau čia, instagrame. Ir net susitikus, man iš karto tapo aišku, koks šiltas žmogus ji yra, kaip lengva jai atsiverti, Rasa ko gero buvo pirmas žmogus instagrame, kuriam patikėjau gana nemažą paslaptį apie savo ambicijas ir projektus. Tokius žmones susitinkame labai retai, kai po kelių minučių bendravimo tiesiog pats liežuvis atsiriša ir žinai, kad gali pasitikėti. Kiek tokių žmonių sutikau gyvenime? Ko gero tam užtektų vienos rankos pirštų. Rasa tada man irgi papasakojo apie savo idėją rašyti šią knygą. Apie tai, kad jau rašo, kad turi įrašus, kad glėbyje laiko be galo daug svarbios ir jautrios informacijos apie kitus, labai pažeidžiamus žmones. Klausiausi jos išplėtusi akis ir sunkiai galėjau patikėti, kad žmonės taip noriai atsiveria. Tačiau dabar suprantu kodėl, nes kaip jau sakiau, Rasai atsiverti atrodo itin lengva ir nuo jos tiesiog sklinda pasitikėjimas ir gerumas.
Rasa atvyko iki mano namų, atidavė man knygą, pastebėjo Merilyn Monroe pasirodymą, o aš puoliau knygos skaityti. Ir man nepatiko. Pirmoji istorija buvo labai įdomi, raudojau, vos mačiau raides, tačiau perskaičiusi dar vieną, neradau nieko. Manęs nepaveikė, nesujaudino. Skaičiau ir galvojau: kur čia gydymas? Kur čia tas teigiamas efektas? Juk pasakoja, kaip viskas buvo blogai.
Atsakymas tarsi pats atėjo į galvą po kelių dienų – tada mano pačios gyvenime buvo krizė. Aš tuo metu buvau palūžusi emociškai, ir netgi fiziškai, tad tos istorijos tuo metu man jokiu optimizmu nekvepėjo. Nusprendžiau, kad luktelsiu, kol jausiuosi geriau, tada ir skaitysiu. Ir tai buvo puikus sprendimas.
Po kelių savaičių, tai yra vakar, pasiėmiau knygą ir pusę jos prarijau. Tiesiog sudorojau. Vienos patirtys buvo taip skaudžiai artimos ir dūriai vis smigo į širdį, o kitos buvo tarsi iš veiksmo filmo, iš holivudinių siužetų, ištraukos vertė vartyti akis, ir jei knyga būtų parašyta visiškai nepažįstamo žmogaus, sakysiu atvirai, sunkiai patikėčiau. Tačiau šįkart viskas kitaip – skaičiau istorijas, kurias surinko, išklausė, rašė ir perrašė žmogus, kurį drįstu vadinti drauge. Negaliu ja abejoti.
Taigi, Rasa, žinai, kad aš nevynioju, tad drąsiai sakau, ko man pritrūko, ir kas tikrai itin pasijautė pirmose istorijose (o vėliau, toks jausmas, jog įsivažiavai ir pagavai, kad būtent tai ir yra šios knygos esmė). Man pritrūko išsamesnių ir platesnių paaiškinimų, kaip žmonės išsikapstė. Būtent paties to proceso, kad ir tokių smulkmenų, kiek laiko jiems reikėjo vienam ar kitam dalykui. Žinoma, visiems viskas skirtingai ir gyvenime vyksta, lyginti negalima, tačiau galima atkreipti dėmesį, jog kone visi pašnekovai įvardijo kelis jiems padėjusius dalykus, ir dažniausiai jie sutapo: pokalbiai, kuomet ne pamokslaujama, o išklausoma, psichologas ar kitas specialistas ir knygos. Knygas kaip pagalbos šaltinį įvardijo gal net dauguma iš 16 istorijų herojų. Stebėjausi ir žavėjausi vienu metu.
Pogimdyvinės depresijos istorija man labai įstrigo ir įkrito į širdį dėl to, kad labai patiko moters sprendimas gelbėti save, kad vėliau galėtų grįžti pas vaikus kartu su sugrįžusiu „stogu“. Ši istorija tik paneigė visokius kvailus mitus ir įsitikinimus, nes juk vaikai bus laimingi tik tada, kai bus laiminga jų mama. Atvirkščiai nebuvo ir nebus.
Apie istorijas, susijusias su narkotikais aš nė nekalbu, jos išrodė pačios žiauriausios, bet galiausiai buvo gera skaityti apie puikiai susiklosčiusius žmonių gyvenimus.
O šiaip, ši knyga tik įrodo, kad jei norite išgelbėti žmogų, nieko nebus, kol jis pats nepanorės gelbėtis. Kad depresija nėra tik tinginio liga, kad psichologai gydo ligas lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas medikas. Ši knyga mums parodo, kad kiekviena problema turi sprendimą, tik pats žmogus turi norėti to sprendimo ieškoti. Ir kai sako, kad kitiems būna blogiau, ar kad viskas praeis, ką jūs bandote apgauti? Reikia taisyti, aiškintis, ieškoti problemos šaknų, o ne tiesiog sėdėti sudėjus rankas.
Visiems, kam sunku, tiesiog linkiu, kad į jūsų rankas patektų knyga, kuri išgelbėtų jums gyvybę ir gyvenimą, ar kad jus gatvėje užkalbintų žmogus, būtent tą minutę, būtent toje reikiamoje vietoje. Ar kad tiesiog turėtumėte kam išsikalbėti ir tokiu būtų nusiridenti nuo širdies akmenį. Atrodo, juk tiek mažai, o kai kam tokių dalykų be galo trūksta. Matykime vieni kitus. Ačiū, Rasa.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Autorės dovana.
Rasa atvyko iki mano namų, atidavė man knygą, pastebėjo Merilyn Monroe pasirodymą, o aš puoliau knygos skaityti. Ir man nepatiko. Pirmoji istorija buvo labai įdomi, raudojau, vos mačiau raides, tačiau perskaičiusi dar vieną, neradau nieko. Manęs nepaveikė, nesujaudino. Skaičiau ir galvojau: kur čia gydymas? Kur čia tas teigiamas efektas? Juk pasakoja, kaip viskas buvo blogai.
Atsakymas tarsi pats atėjo į galvą po kelių dienų – tada mano pačios gyvenime buvo krizė. Aš tuo metu buvau palūžusi emociškai, ir netgi fiziškai, tad tos istorijos tuo metu man jokiu optimizmu nekvepėjo. Nusprendžiau, kad luktelsiu, kol jausiuosi geriau, tada ir skaitysiu. Ir tai buvo puikus sprendimas.
Po kelių savaičių, tai yra vakar, pasiėmiau knygą ir pusę jos prarijau. Tiesiog sudorojau. Vienos patirtys buvo taip skaudžiai artimos ir dūriai vis smigo į širdį, o kitos buvo tarsi iš veiksmo filmo, iš holivudinių siužetų, ištraukos vertė vartyti akis, ir jei knyga būtų parašyta visiškai nepažįstamo žmogaus, sakysiu atvirai, sunkiai patikėčiau. Tačiau šįkart viskas kitaip – skaičiau istorijas, kurias surinko, išklausė, rašė ir perrašė žmogus, kurį drįstu vadinti drauge. Negaliu ja abejoti.
Taigi, Rasa, žinai, kad aš nevynioju, tad drąsiai sakau, ko man pritrūko, ir kas tikrai itin pasijautė pirmose istorijose (o vėliau, toks jausmas, jog įsivažiavai ir pagavai, kad būtent tai ir yra šios knygos esmė). Man pritrūko išsamesnių ir platesnių paaiškinimų, kaip žmonės išsikapstė. Būtent paties to proceso, kad ir tokių smulkmenų, kiek laiko jiems reikėjo vienam ar kitam dalykui. Žinoma, visiems viskas skirtingai ir gyvenime vyksta, lyginti negalima, tačiau galima atkreipti dėmesį, jog kone visi pašnekovai įvardijo kelis jiems padėjusius dalykus, ir dažniausiai jie sutapo: pokalbiai, kuomet ne pamokslaujama, o išklausoma, psichologas ar kitas specialistas ir knygos. Knygas kaip pagalbos šaltinį įvardijo gal net dauguma iš 16 istorijų herojų. Stebėjausi ir žavėjausi vienu metu.
Pogimdyvinės depresijos istorija man labai įstrigo ir įkrito į širdį dėl to, kad labai patiko moters sprendimas gelbėti save, kad vėliau galėtų grįžti pas vaikus kartu su sugrįžusiu „stogu“. Ši istorija tik paneigė visokius kvailus mitus ir įsitikinimus, nes juk vaikai bus laimingi tik tada, kai bus laiminga jų mama. Atvirkščiai nebuvo ir nebus.
Apie istorijas, susijusias su narkotikais aš nė nekalbu, jos išrodė pačios žiauriausios, bet galiausiai buvo gera skaityti apie puikiai susiklosčiusius žmonių gyvenimus.
O šiaip, ši knyga tik įrodo, kad jei norite išgelbėti žmogų, nieko nebus, kol jis pats nepanorės gelbėtis. Kad depresija nėra tik tinginio liga, kad psichologai gydo ligas lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas medikas. Ši knyga mums parodo, kad kiekviena problema turi sprendimą, tik pats žmogus turi norėti to sprendimo ieškoti. Ir kai sako, kad kitiems būna blogiau, ar kad viskas praeis, ką jūs bandote apgauti? Reikia taisyti, aiškintis, ieškoti problemos šaknų, o ne tiesiog sėdėti sudėjus rankas.
Visiems, kam sunku, tiesiog linkiu, kad į jūsų rankas patektų knyga, kuri išgelbėtų jums gyvybę ir gyvenimą, ar kad jus gatvėje užkalbintų žmogus, būtent tą minutę, būtent toje reikiamoje vietoje. Ar kad tiesiog turėtumėte kam išsikalbėti ir tokiu būtų nusiridenti nuo širdies akmenį. Atrodo, juk tiek mažai, o kai kam tokių dalykų be galo trūksta. Matykime vieni kitus. Ačiū, Rasa.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Autorės dovana.
June 17, 2020
Neslėpsiu, kad visiškai žaviuosi Rasa, kaip žmogumi, kuris stengiasi kalbėti tokiomis daugeliui sunkiomis temomis. Ne tik apie kurias skaityti yra pakankamai sunku ir skausminga, bet dar kažkaip ir įtikinti nepažįstamus žmones, kad atvertų savo širdis ir pasipasakotų skaudžiausius savo gyvenimo išgyvenimus. Daugeliui iš mūsų to neįmanoma padaryti net patiems artimiausiems žmonėms, tad ką jau kalbėti apie nepažįstamuosius. Pati idėja knygos, taipogi manau yra tikrai laiku ir labai reikalinga. Žinant kokia yra Lietuvoje savižudybių statistika. Visos psichologinės problemos yra stipriai stigmuojamos mūsų šalyje. Apie tai stengiamasi nekalbėti, ignoruoti, taip apsimetant lyg jei nekalbėsime jų ir nebus. Deja... Apsidairiau aplinkui perskaičius šias jautrias istorijas ir neradau savo pažįstamų ar artimųjų rate nei vienos šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su vienokia ar kitokia aprašyta istorija. O tai siaubingai liūdna. Ir deja, visa tai pasireiškia būtent dabar, mūsų kartoje. Paveikti yra dauguma 20mečių, 30mečių, 40mečių...
Labai linkiu ir rekomenduoju šią knygą perskaityti ne tik šių amžiaus grupių asmenims, bet duoti ją ir savo tėvams, nes deja daugumoje atvejų visos šios sunkios būklės šaknys slypi šeimoje, vaikystėje, paauglysteje. Ir visa tai nešamės per gyvenimą, kol vieną dieną nebepakeliame ir palūžtame. Verta perskaityti ir dėl to, kad vieną kartą nustotų žmonės nepatyrę tokių išgyvenimų teigti, kad depresija yra tinginių liga, nebeužmetinėtų nesąmoningų frazių, kurios ne tik kad kenčiančiam nepadeda, bet dar gali ir pabloginti būklę. Tokie žmonės ir taip užtektinai kaltina save dėl visko. Tad taip sakydami tik dar labiau juos įskaudinate ir atstumiate nuo savęs, verčiate užsisklęsti.
Labai patiko, kad knyga papašyta labai paprastai ir kiekvienam žmogui suprantamai. Istorijos paliktos autentiškos ir stengtasi nepagražinti jų dėl skaitytojų malonumo. Gale knygos pateiktos rekomendacijos knygų, galinčių padėti, taip pat ir istorijų veikėjų skaitytos ir jiems padėjusios knygos bei vietos kur kreiptis ištikus vienokiai ar kitokiai bėdai. Tad rekomenduoju perskaityti ir tikiuosi ji privers jus taipogi susimąstyti ir apsižvalgyti aplinkui. Nes niekada negali žinoti ar tas linksmas ir visada patenkintas žmogus esantis šalia jūsų, ar bet kuris kitas iš pažiūros niekada nepriverčiantis taip galvoti, iš tikrųjų siaubingai nesikankina viduje. Tačiau išorėje moka puikiai viską paslėpti. Pamatykime, išgirskime, išklausykime ir jei galime ir to reikia tam žmogui padėkime. Bet nepirškime savo pamokymų, nuomonių ir pan. jei to mūsų niekas neprašo.
Labai linkiu ir rekomenduoju šią knygą perskaityti ne tik šių amžiaus grupių asmenims, bet duoti ją ir savo tėvams, nes deja daugumoje atvejų visos šios sunkios būklės šaknys slypi šeimoje, vaikystėje, paauglysteje. Ir visa tai nešamės per gyvenimą, kol vieną dieną nebepakeliame ir palūžtame. Verta perskaityti ir dėl to, kad vieną kartą nustotų žmonės nepatyrę tokių išgyvenimų teigti, kad depresija yra tinginių liga, nebeužmetinėtų nesąmoningų frazių, kurios ne tik kad kenčiančiam nepadeda, bet dar gali ir pabloginti būklę. Tokie žmonės ir taip užtektinai kaltina save dėl visko. Tad taip sakydami tik dar labiau juos įskaudinate ir atstumiate nuo savęs, verčiate užsisklęsti.
Labai patiko, kad knyga papašyta labai paprastai ir kiekvienam žmogui suprantamai. Istorijos paliktos autentiškos ir stengtasi nepagražinti jų dėl skaitytojų malonumo. Gale knygos pateiktos rekomendacijos knygų, galinčių padėti, taip pat ir istorijų veikėjų skaitytos ir jiems padėjusios knygos bei vietos kur kreiptis ištikus vienokiai ar kitokiai bėdai. Tad rekomenduoju perskaityti ir tikiuosi ji privers jus taipogi susimąstyti ir apsižvalgyti aplinkui. Nes niekada negali žinoti ar tas linksmas ir visada patenkintas žmogus esantis šalia jūsų, ar bet kuris kitas iš pažiūros niekada nepriverčiantis taip galvoti, iš tikrųjų siaubingai nesikankina viduje. Tačiau išorėje moka puikiai viską paslėpti. Pamatykime, išgirskime, išklausykime ir jei galime ir to reikia tam žmogui padėkime. Bet nepirškime savo pamokymų, nuomonių ir pan. jei to mūsų niekas neprašo.
June 29, 2020
Esu labai dėkinga Rasai už galimybę perskaityti naujausią jos knygą. Bet pradėsiu nuo to, kad nemanau, jog pačiam sergančiajam labai reikalinga perskaityti šį kūrinį, greičiau skriaudžiančiajam, nes pagrindinė mintis - visų pirma, norėti gauti pagalbos ir jėgų situaciją keisti turi atrasti pati auka, kitokiu atveju net iš ne tokio baisaus "dugno" tavęs niekas neištrauks. Žinoma, ne visose gyvenimo situacijose yra tas kenkiantis tironas. Bet jei tokį pažįstate - būtinai prieš akis jam padėkite šią knygą. Tai bus tikrai veiksmingiau. Nes auka giliai širdyje žino, jog "viskas priklauso tik nuo manęs paties", tik, deja, visada sunku tai pripažinti.
Daugumoje istorijų atradau ir šiek tiek savęs, todėl knygą skaičiau visai kitomis akimis, negu skaitytų daugelis, neturėję neigiamų patirčių. O kas juokingiausia, jog laisvai galėjau būtų viena iš savo istoriją pasakojančių asmenų. Bet čia į jokius asmeniškumus nesileisiu.
Šiek tiek apie pačia knygą iš kitos pusės - labai gražus dizainas, piešinukai, grotažymių idėja superinė. Bet atradau nemažai korektūros klaidų. Reikėjo dar bent vienos poros akių tekstui perskaityti ir viskas būtų čiki piki. Taip pat man pačiai būtų labiau priimtinesnė mintis tekstą skaityti kaip klausimai-atsakymai, nes pastraipos, kai autorė rašo apie kitą asmenį, skaitosi kažkaip ne taip. Man maloniau buvo skaityti pačio žmogaus pasakytus žodžius. Taip pat kaip ir keistoki intarpai apie geriamą kavą, arbatą ir pan., kai taip netikėtai pagrindinis vaidmuo atitenka gėrimui ir tokių nereikalingų smulkmenų sureikšminimas bei "žvilgsnių gaudymas prisišaukiant padavėją", na, keistokai skaitosi. O šiaip tai tiesiai šviesiai - Rasa sugeba rašyti labai gerai. Skaitant pirmąją jos knygą jausdavau, jog tai galėtų būti puikus vertėjos darbas, o tikrai ne lietuvių rašytojos kūryba. Kažkaip visada numenkinam Lietuvos autorius, o daugelis jų išties sugeba rašyti nuostabiai.
Daugumoje istorijų atradau ir šiek tiek savęs, todėl knygą skaičiau visai kitomis akimis, negu skaitytų daugelis, neturėję neigiamų patirčių. O kas juokingiausia, jog laisvai galėjau būtų viena iš savo istoriją pasakojančių asmenų. Bet čia į jokius asmeniškumus nesileisiu.
Šiek tiek apie pačia knygą iš kitos pusės - labai gražus dizainas, piešinukai, grotažymių idėja superinė. Bet atradau nemažai korektūros klaidų. Reikėjo dar bent vienos poros akių tekstui perskaityti ir viskas būtų čiki piki. Taip pat man pačiai būtų labiau priimtinesnė mintis tekstą skaityti kaip klausimai-atsakymai, nes pastraipos, kai autorė rašo apie kitą asmenį, skaitosi kažkaip ne taip. Man maloniau buvo skaityti pačio žmogaus pasakytus žodžius. Taip pat kaip ir keistoki intarpai apie geriamą kavą, arbatą ir pan., kai taip netikėtai pagrindinis vaidmuo atitenka gėrimui ir tokių nereikalingų smulkmenų sureikšminimas bei "žvilgsnių gaudymas prisišaukiant padavėją", na, keistokai skaitosi. O šiaip tai tiesiai šviesiai - Rasa sugeba rašyti labai gerai. Skaitant pirmąją jos knygą jausdavau, jog tai galėtų būti puikus vertėjos darbas, o tikrai ne lietuvių rašytojos kūryba. Kažkaip visada numenkinam Lietuvos autorius, o daugelis jų išties sugeba rašyti nuostabiai.
January 24, 2021
Visų pirma, žinant požiūrį į psichologinę sveikatą Lietuvoje, tokių knygų tikrai labai reikia. Visų antra, pagarba ir padėkos žmonėms, išdrįsusiems atvirai kalbėti apie savo patirtis, - manau šios istorijos tikrai ne vienam žmogui buvo paguoda skaitant. Ir visgi, visą knygą man gadino pačios autorės balsas. Ji teigia, jog nori tik pateikti žmonių istorijas, bet visgi jos balsas yra labai stipriai jaučiamas. Jos pačios subjektyvūs pastebėjimai yra ne tik prastai parašyti, bet vietomis yra nepagarbūs žmonėms, besidalinantiems savo istorija. Vadinti žmones tokiame kontekste "geručiais" ir "šaunuoliais", sakyti, kad nepaisant jų istorijų jie atrodo malonūs ir kultūringi žmonės (kodėl jie neturėtų būti malonūs, net ir turėdami psichologinių bėdų?) yra nepagarbu, bei patraukia dėmesį nuo pačių istorijų. Daug detalių yra absoliučiai nereikšmingos ir persunktos autorės subjektyvumu (pvz., kaip sumokėjo už kavą ar kaip pati jaudinosi imant interviu). Taip pat nesupratau autorės siekio istorijas pabaigti kažkokiomis skambiomis padrąsinančiomis frazėmis. Knygos idėja puiki, bet būtų buvę įdomu, jei žmones būtų kalbinę psichologijos profesionalas, kuris išlaikytų jautrumą kalbant sudėtingomis ir asmeninėmis temomis.
April 12, 2021
Labai patiko ❤
December 15, 2020
Knyga nestora, bet krūvis didelis. Skaičiau kiekvieną dieną po vieną ar dvi istorijas, ne daugiau. Norėjosi kiekvieną žmogų išklausyti iki galo, suprasti jo jauseną. Pripažinsiu, kai kurios istorijos ypač krebždėjo širdy. Problemų daug: narkotikai, smurtas, alkoholis, netektis... Bet noro išsikapstyti vis tik daugiau. Pateikiama ir daug išeities taškų, patarimų, net literatūros sąrašas (beje, su labai įdomiomis knygomis norint suprasti save). Rekomenduoju visiems: tiems, kuriems sunku, tiems, kurie pažįsta kam gali būti bloga, neramu.
April 9, 2023
knygos idėja labai gera, bet autorės komentarai kartais atrodo buvo visiškai nereikalingi ir netgi erzino. o pačios istorijos pateiktos labai paviršutiniškai.
August 5, 2020
Puiki knygos idėja, skaudžios ir tuo pačiu sukrečiančios knygos herojų istorijos, kuriose galima pamatyti daugumos mūsų pačių gyvenimo detalių. Šios istorijos apie depresijos sutrikimą, priklausomybes, toksišką vaikystę, suicidinį elgesį tikiu palies visus skaitytojus. Jos galbūt naudingiausios žmonėms, kurių artimoje aplinkoje tokių atvejų pasitaiko.
Ką vertinčiau dviprasmiškai, tai autorės kai kuriuos komentarus ar įžvalgas. Nors ji stengėsi išbūti tik kaip klausytoja, kartais įpindavo savo pastebėjimus ar įžvalgas su subjektyviu vertinimu. Kartais norėjosi skaityti tik pačių pasakotojų žodį (kuris išskirtas kitu šriftu), praleidžiant autorės žodį.
Ką vertinčiau dviprasmiškai, tai autorės kai kuriuos komentarus ar įžvalgas. Nors ji stengėsi išbūti tik kaip klausytoja, kartais įpindavo savo pastebėjimus ar įžvalgas su subjektyviu vertinimu. Kartais norėjosi skaityti tik pačių pasakotojų žodį (kuris išskirtas kitu šriftu), praleidžiant autorės žodį.
April 12, 2021
Knyga kurią perskaičiau kone vienu ypu. Labai įtraukė. Visos 16 istorijų unikalios, nesunkiai galima atpažinti daug aplinkinių ir gal būt net save?
Verta perskaityti, visiems, nes tai tikros Lietuvių istorijos. Čia nėra pamokslų, pamokymų kaip gyventi. Tik tikros, nuoširdžios patirtys. Kurias perskaičius galbūt galima padėti artimoje aplinkoje esančiam.. O gal būt net ir sau.
Labai stipri rekomendacija, nesu didelė negrožinės literatūros mylėtoja, bet šią įsimylėjau. Manau dar ne kartą grįšiu ir paskaitinėsiu🙏❤️
Verta perskaityti, visiems, nes tai tikros Lietuvių istorijos. Čia nėra pamokslų, pamokymų kaip gyventi. Tik tikros, nuoširdžios patirtys. Kurias perskaičius galbūt galima padėti artimoje aplinkoje esančiam.. O gal būt net ir sau.
Labai stipri rekomendacija, nesu didelė negrožinės literatūros mylėtoja, bet šią įsimylėjau. Manau dar ne kartą grįšiu ir paskaitinėsiu🙏❤️
June 18, 2022
Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad man taip patiks ši knyga. Depresija ne lengva liga žmonės sau bijo pripažinti, jog jam depresija, o kitam pasakyti dar sunkiau. Autorė kalbino 16 žmonių kurie gyvenime tyrėjo daug sunkumų, sirgo depresija, tačiau dabar jie pasveiko ir gyvena laimingą gyvenimą. Beje mane ši knyga labai nustebino nes joje savo puseserės istorija perskaičiau.
September 24, 2025
Vau! Kokios stiprios istorijos. Svarbiausia, jog jos tikros, žmonių išgyventos. Neslėpsiu, buvo skaudu skaityti, nes tai jautru... Visi tie sunkumai, išbandymai paliečia vienais daugiau, kitus mažiau. Džiaugiuosi už tuos žmones, kuriems pavyko išbristi iš įvairių krizių, toksiškų santykių, atrasti stiprybės ir jėgų keisti gyvenimo būdą... Niekad negali žinoti, kas tavęs ar artimųjų laukia, fizinės ligos yra baisu, bet man atrodo, kai siela serga dar kartais ir labiau skauda. Norisi visus apkabinti ir palaikyti, pačiai irgi kartais būna nelengva, dabar tiks etapas, jog kartais atrodo tiek užstringu motinystėje, buityje, kasdienybėje, jog nieko nebesinori. Trečias vaikas, aktyvus, judrus berniukas, kuriam viskas įdomu ir jis nuolat judesyje, kai tu esi jam reikalinga labiau už viską, norisi būti ir pačiai stipriai, nes kartais tikrai būna sudėtinga rasti laiko sau, o tai manau labai reikalinga. Stiprybės visiems, labai svarbu rasti, turėtų žmones šalia, kurie suprastų, padėtų, nemoralizuotų, o atjaustų, palaikytų, išklausytų... Ačiū rašytojai už šią knygą. Ir žmonėms, kurie sutiko pasidalinti savo istorijomis. Jūs Šaunuoliai! Įkvepiantys ir kitus keisti savus gyvenimus ar pasirinkimus.
July 15, 2020
Rasą senokai seku Instagrame, žaviuosi jos atvirumu, drąsa, stiprybe, jaučiu bendrystę dėl motinystės, skaudžios gyvenimiškos patirties ir domėjimosi psichologija, todėl ši knyga atsidūrė mano rankose.
⠀
▪️Knygoje patiko Rasos pagarbus, suprantantis, palaikantis, šiek tiek atsargus santykis su pašnekovais. Ji nevaidino psichologės, nebuvo įkyri pamokslaujanti teta, ji buvo žmogus nuoširdžiai klausantis ir tiesiog būnantis šalia. Autorė leido žmonėms papasakoti savo istorijas ir tas puikiai jaučiasi.
⠀
▪️Patiko autorės pastabos dėl pokalbio detalių, smulkmenų, pašnekovų kūno kalbos, žvilgsnio iš šalies, kas ir įdomu, ir suteikia daugiau informacijos.
⠀
▪️Patiko pasakojimo pateikimas ir lengvas, sklandus minčių dėstymas, rašymas.
⠀
▪️Patiko Rasos noras išlaikyti istorijas autentiškas (kiek įmanoma aišku), kai kurių vietų neredagavimas.
⠀
▪️Kai kurios istorijos pasirodė per trumpos, norėjosi daugiau detalių, atvirumo. Vietomis atrodė kai kas sušvelninta ar nutylėta. Čia man kilo pamąstymų, galbūt kai kuriems pašnekovams sunku atsiverti mažiau pažįstamam žmogui, reikia saugaus prieglobsčio, daugiau pasitikėjimo tarpusavio santykiu ar tiesiog laiko.
⠀
▪️Man būtų patikę, jei autorė būtų papasakojusi ir savo istoriją. Juk pačios Rasos patirtis yra gydanti istorija, juolab kad ja autorė atvirai dalinasi soc. tinkluose. Manau tai būtų buvęs puikus įkvepiantis pavyzdys ir savotiška solidarumo išraiška. Tai mano asmeninis noras, o ne priekaištas, gerbiu ir suprantu tokį autorės pasirinkimą.
⠀
▪️Patiko, kad autorė visada herojų klausė, ką jie patartų panašaus likimo žmonėms, jų artimiesiems bei bandė atsigręžti į šeimą, priežastis ir problemų šaknis.
⠀
▪️Labai puiku, kad kiekvienoje istorijoje kalbama apie profesionalią pagalbą - psichoterapiją, vaistus, pagalbos linijas ir pan. Toks teigiamas ir palankaus požiūrio formavimas į šiuos dalykus yra ypač svarbus ir reikšmingas.
⠀
▪️Kiekviena knygos istorija man kažką priminė - mane, artimus, pažįstamus žmones, nukėlė į praeitį universiteto suolą psichiatrijos paskaitas ir atgaivino susidūrimus su žmonėmis. Skaitant nepaliaujamai viena po kitos sukosi įvairios mintys ir prisiminimai, tekdavo sustoti ir viską apgalvoti.
⠀
▪️Šiaip suprantu knygos konceptą ir skaitant pirmąsias istorijas patiko nekompleksiškumas, paprastumas. Tačiau skaitant toliau vis kirbėjo mintis, kad knyga būtų dar prasmingesnė ir reikšmingesnė, jei vis tik savo trigrašį įkištų ir psichologas. Man lyg ir norėjosi gilesnių įžvalgų, paaiškinimų.
⠀
▪️Bet kuo toliau skaičiau, tuo daugiau galvojau, o ko reikia kenčiantiems ir sunkumus patiriantiems žmonėms. Galbūt jam labai trūksta būtent tokio paprasto, panašią patirtį išgyvenusio žmogaus, bendrystės, palaikymo ir žinojimo, jei Marytei pavyko, pavyks ir jam.
⠀
❗️Todėl pagalvojau, kad ši knyga turėtų keliauti iš rankų į rankas, kad pasiektų, kuo daugiau žmonių. Galbūt yra žmogus, kuriam trūksta vieno lašo-knygos-panašios istorijos, kad jis nuspręstų kreiptis pagalbos ir išgytų. Čia ir yra visa knygos esmė bei prasmė. Rekomenduoju.
⠀
🔥Savo knygą noriu ir perleisiu vienam artimam žmogui su viltimi, o gal kažkuo padės...
⠀
▪️Knygoje patiko Rasos pagarbus, suprantantis, palaikantis, šiek tiek atsargus santykis su pašnekovais. Ji nevaidino psichologės, nebuvo įkyri pamokslaujanti teta, ji buvo žmogus nuoširdžiai klausantis ir tiesiog būnantis šalia. Autorė leido žmonėms papasakoti savo istorijas ir tas puikiai jaučiasi.
⠀
▪️Patiko autorės pastabos dėl pokalbio detalių, smulkmenų, pašnekovų kūno kalbos, žvilgsnio iš šalies, kas ir įdomu, ir suteikia daugiau informacijos.
⠀
▪️Patiko pasakojimo pateikimas ir lengvas, sklandus minčių dėstymas, rašymas.
⠀
▪️Patiko Rasos noras išlaikyti istorijas autentiškas (kiek įmanoma aišku), kai kurių vietų neredagavimas.
⠀
▪️Kai kurios istorijos pasirodė per trumpos, norėjosi daugiau detalių, atvirumo. Vietomis atrodė kai kas sušvelninta ar nutylėta. Čia man kilo pamąstymų, galbūt kai kuriems pašnekovams sunku atsiverti mažiau pažįstamam žmogui, reikia saugaus prieglobsčio, daugiau pasitikėjimo tarpusavio santykiu ar tiesiog laiko.
⠀
▪️Man būtų patikę, jei autorė būtų papasakojusi ir savo istoriją. Juk pačios Rasos patirtis yra gydanti istorija, juolab kad ja autorė atvirai dalinasi soc. tinkluose. Manau tai būtų buvęs puikus įkvepiantis pavyzdys ir savotiška solidarumo išraiška. Tai mano asmeninis noras, o ne priekaištas, gerbiu ir suprantu tokį autorės pasirinkimą.
⠀
▪️Patiko, kad autorė visada herojų klausė, ką jie patartų panašaus likimo žmonėms, jų artimiesiems bei bandė atsigręžti į šeimą, priežastis ir problemų šaknis.
⠀
▪️Labai puiku, kad kiekvienoje istorijoje kalbama apie profesionalią pagalbą - psichoterapiją, vaistus, pagalbos linijas ir pan. Toks teigiamas ir palankaus požiūrio formavimas į šiuos dalykus yra ypač svarbus ir reikšmingas.
⠀
▪️Kiekviena knygos istorija man kažką priminė - mane, artimus, pažįstamus žmones, nukėlė į praeitį universiteto suolą psichiatrijos paskaitas ir atgaivino susidūrimus su žmonėmis. Skaitant nepaliaujamai viena po kitos sukosi įvairios mintys ir prisiminimai, tekdavo sustoti ir viską apgalvoti.
⠀
▪️Šiaip suprantu knygos konceptą ir skaitant pirmąsias istorijas patiko nekompleksiškumas, paprastumas. Tačiau skaitant toliau vis kirbėjo mintis, kad knyga būtų dar prasmingesnė ir reikšmingesnė, jei vis tik savo trigrašį įkištų ir psichologas. Man lyg ir norėjosi gilesnių įžvalgų, paaiškinimų.
⠀
▪️Bet kuo toliau skaičiau, tuo daugiau galvojau, o ko reikia kenčiantiems ir sunkumus patiriantiems žmonėms. Galbūt jam labai trūksta būtent tokio paprasto, panašią patirtį išgyvenusio žmogaus, bendrystės, palaikymo ir žinojimo, jei Marytei pavyko, pavyks ir jam.
⠀
❗️Todėl pagalvojau, kad ši knyga turėtų keliauti iš rankų į rankas, kad pasiektų, kuo daugiau žmonių. Galbūt yra žmogus, kuriam trūksta vieno lašo-knygos-panašios istorijos, kad jis nuspręstų kreiptis pagalbos ir išgytų. Čia ir yra visa knygos esmė bei prasmė. Rekomenduoju.
⠀
🔥Savo knygą noriu ir perleisiu vienam artimam žmogui su viltimi, o gal kažkuo padės...
Read
October 10, 2020Abejonių nekyla - žodis depresija Lietuvoje tikrai nėra suprantamas savo tikrąja prasme.
Niekada ir nebus, be visuomenės švietimo. Formatas, kurio idėją Rasa įgyvendino, yra be abejonių puikus ir patrauklus, tampantis viena iš priemonių daugiau sužinoti apie šią ligą, kuri yra tikra, gyva ir klastinga. Tikros, išgyventos ir tebegyvenamos istorijos, ne pavyzdžiai, ne teorijos - skaitytojui leidžia tapti labiau empatišku, per kito patirtį aiškiau suprasti, kaip tai atrodo konkretaus žmogaus gyvenime, ko sergantysis tikisi, ką jaučia.
Nors knygoje beveik nėra konkrečių patarimų kaip bendrauti ar padėti gyvenimo palaužtam žmogui, ar nėra tikslaus recepto, kaip padėti sau, jei jautiesi blogai - tačiau skaitant apie žmonių patirtis, dar kartą aplanko suvokimas, kiek daug gali paprasčiausiais gerumas. Aš ne apie pasiaukojimą, ne kažkokią finansinę paramą, apie nieką tokio didingo kaip kalnų griovimas, o apie paprastą durų atidarymą, su kvietimu užeiti. Be skubos vertinti, mokyti, teisti - bet su sugebėjimu išklausyti. Ir turbūt nesuklysiu - būtent to norėjo visi Rasos pašnekovai - būti išklausytais ir išgirstais.
Nors iš kiekvieno 16 pasidalinusiųjų būtų galima parašyti po atskirą knygą - toks trumpų ir konkrečių pasakojimų rinkinys lyg leidžia atsitokėti, kad su psichologiniu smurtu gyvenančių ir su savo vidumi nebegalinčių susitvarkyti žmonių yra daugybė, dažnai tokių žmonių išorė mums neduoda nei menkiausio ženklo ar signalo, kad ne viskas yra gerai. Ši problema opi, jautri mūsų visuomenei, todėl svarbu tuos nepatogius klausimus kelti, apie vis tai kalbėti, ką šia knyga - Rasa ir daro.
Nedvejodama žinau, kad labai svarbus laimės komponentas yra ramybė. Atrodo, kad būtent jos labai trūko šios knygos herojams: „Kai domiesi savimi, po truputį ateina atsakymai, o su jais daugiau ramybės.“
Kad ir kaip banaliai skambėtų - dažniau klauskite savęs ir klausykitės. Bei palūkėkite įsiklausydami į kito žodžius. Gal taip toji ramybė dažniau suras kelią namo.
Niekada ir nebus, be visuomenės švietimo. Formatas, kurio idėją Rasa įgyvendino, yra be abejonių puikus ir patrauklus, tampantis viena iš priemonių daugiau sužinoti apie šią ligą, kuri yra tikra, gyva ir klastinga. Tikros, išgyventos ir tebegyvenamos istorijos, ne pavyzdžiai, ne teorijos - skaitytojui leidžia tapti labiau empatišku, per kito patirtį aiškiau suprasti, kaip tai atrodo konkretaus žmogaus gyvenime, ko sergantysis tikisi, ką jaučia.
Nors knygoje beveik nėra konkrečių patarimų kaip bendrauti ar padėti gyvenimo palaužtam žmogui, ar nėra tikslaus recepto, kaip padėti sau, jei jautiesi blogai - tačiau skaitant apie žmonių patirtis, dar kartą aplanko suvokimas, kiek daug gali paprasčiausiais gerumas. Aš ne apie pasiaukojimą, ne kažkokią finansinę paramą, apie nieką tokio didingo kaip kalnų griovimas, o apie paprastą durų atidarymą, su kvietimu užeiti. Be skubos vertinti, mokyti, teisti - bet su sugebėjimu išklausyti. Ir turbūt nesuklysiu - būtent to norėjo visi Rasos pašnekovai - būti išklausytais ir išgirstais.
Nors iš kiekvieno 16 pasidalinusiųjų būtų galima parašyti po atskirą knygą - toks trumpų ir konkrečių pasakojimų rinkinys lyg leidžia atsitokėti, kad su psichologiniu smurtu gyvenančių ir su savo vidumi nebegalinčių susitvarkyti žmonių yra daugybė, dažnai tokių žmonių išorė mums neduoda nei menkiausio ženklo ar signalo, kad ne viskas yra gerai. Ši problema opi, jautri mūsų visuomenei, todėl svarbu tuos nepatogius klausimus kelti, apie vis tai kalbėti, ką šia knyga - Rasa ir daro.
Nedvejodama žinau, kad labai svarbus laimės komponentas yra ramybė. Atrodo, kad būtent jos labai trūko šios knygos herojams: „Kai domiesi savimi, po truputį ateina atsakymai, o su jais daugiau ramybės.“
Kad ir kaip banaliai skambėtų - dažniau klauskite savęs ir klausykitės. Bei palūkėkite įsiklausydami į kito žodžius. Gal taip toji ramybė dažniau suras kelią namo.
March 18, 2022
Knygos idėja - itin graži. Perteikti 16 asmenų gyvenimo istorijas. Kai kurios iš jų - gana nelengvos. Kaip ir kai kurie žmonės galbūt pasakytų: "toks jau tas gyvenimas...".
Kalbant apie pačios knygos formatą, jis gana patrauklus ir leidžia labiau susipažinti su tuo, kaip jautėsi kiekvienas pašnekovas, su kokiomis sėkmėmis ir nesėkmėmis susidūrė, ką apie tai manė ir panašiai. Vis dėlto, labai kritiškai žiūrint ir "ieškant priekabių", vietomis knygos autorės asmeniniai pasidalinimai atrodė per platūs ir vietomis šiek tiek užgožiantys pačių žmonių istorijas. Kartais net jautėsi, kad knygos autorei su žmonėmis, iš kurių ėmė interviu, kai kuriomis temomis buvo sunku kalbėti ir tarsi jai norėjosi sąmoningai pakreipti pokalbį pozityvesne linkme. Vis dėlto iš kitos pusės pažvelgus... Toks pasirinktas knygos formatas tarsi išryškina bei parodo, kaip svarbu dalintis bei šviesti visuomenę psichikos sveikatos klausimais tam, kad kalbėtis tokiomis gyvenimiškomis, skaudžiomis temomis nebebūtų taip baisu, nejauku, nedrąsu bei kad pamažu mokėtume pamatyti, pripažinti, išbūti ir išgirsti kito žmogaus skausmą.
Kalbant apie pačios knygos formatą, jis gana patrauklus ir leidžia labiau susipažinti su tuo, kaip jautėsi kiekvienas pašnekovas, su kokiomis sėkmėmis ir nesėkmėmis susidūrė, ką apie tai manė ir panašiai. Vis dėlto, labai kritiškai žiūrint ir "ieškant priekabių", vietomis knygos autorės asmeniniai pasidalinimai atrodė per platūs ir vietomis šiek tiek užgožiantys pačių žmonių istorijas. Kartais net jautėsi, kad knygos autorei su žmonėmis, iš kurių ėmė interviu, kai kuriomis temomis buvo sunku kalbėti ir tarsi jai norėjosi sąmoningai pakreipti pokalbį pozityvesne linkme. Vis dėlto iš kitos pusės pažvelgus... Toks pasirinktas knygos formatas tarsi išryškina bei parodo, kaip svarbu dalintis bei šviesti visuomenę psichikos sveikatos klausimais tam, kad kalbėtis tokiomis gyvenimiškomis, skaudžiomis temomis nebebūtų taip baisu, nejauku, nedrąsu bei kad pamažu mokėtume pamatyti, pripažinti, išbūti ir išgirsti kito žmogaus skausmą.
This entire review has been hidden because of spoilers.
November 2, 2021
Mixed feelings. Toks jausmas, kad šitoje knygoje galėjo būti vos kelios istorijos, nes tiek herojų pasakojimai, tiek autorės išvados atrodė besikartojančios. Iš kitos pusės - kiekviena istorija yra savita, depresija nelygi depresijai, o priklausomybė - priklausomybei, todėl vien herojų drąsa pasipasakoti ir išdrįsti jau duoda papildomų balų knygai.
Nepatiko autorės pasirinktas būdas aprašyti - man ne visai derėjo jos intarpai tarp istorijų + išvados vedė į niekur.
Tai nežinau, paspaudžiau 3*, bet matyt už herojų drąsą daugiau, nei patį pateikimą. Greičiausiai tokio tipo knygai reiktų parinkti LABAI skirtingas istorijas.
Nepatiko autorės pasirinktas būdas aprašyti - man ne visai derėjo jos intarpai tarp istorijų + išvados vedė į niekur.
Tai nežinau, paspaudžiau 3*, bet matyt už herojų drąsą daugiau, nei patį pateikimą. Greičiausiai tokio tipo knygai reiktų parinkti LABAI skirtingas istorijas.
June 16, 2020
Labai patiko knyga. Net keliose istorijose radau sau artimų išgyvenimų, minčių, baimių, nevilties momentų. Labai liūdna, kad teko jiems tai patirti, bet kitą vertus džiaugiasi širdis, kad kiekvienas iš herojų rado savyje jėgų, noro gyventi ir būti laimingiems.
April 26, 2025
Visiems, kurie nori padėti (sau ar kitiems), bet nežino kaip.
April 2, 2025
Perskaičiau ir tiesiog nepajutau...
July 1, 2020
Kas gali labiau sujudinti jausmus nei tikros tikrų žmonių istorijos? Būtent tokiomis istorijomis, papasakotomis iš pirmų lūpų, dalinasi knygos „16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa“ autorė – Rasa Borodina.
Knygą sudaro 16 skirtingų žmonių pasakojimų apie jų sunkiausią ir juodžiausią gyvenimo laikotarpį: depresijas, nuopuolius, nenorą gyventi, priklausomybes, smurtą, vaikystėje patirtas psichologines traumas ir jų atspindžius jau suaugusio žmogaus psichikoje. Visos šios istorijos yra skirtingos, bet tuo pačiu ir labai panašios, artimos dažno žmogaus problemoms bei išgyvenimams. Nors knyga pasakoja apie skausmingas žmonių patirtis, ji tuo pačiu motyvuoja nepasiduoti ir atrasti jėgų kovai. Kiekvienos istorijos pabaigoje herojai dalijasi patarimais bei įžvalgomis, padėjusiais įveikti gilias psichologines problemas ir išgydyti sielą.
Knyga padeda suvokti, kad nereikia slėptis nuo pasaulio ar gėdytis savo problemų, bet ieškoti pagalbos, kalbėtis, atsiverti. Tam į pagalbą ateina knygos gale pateikti psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktai bei naudingos literatūros sąrašas.
Iš techninės pusės žavi paprastas ir lengvas autorės rašymo stilius, tūrinio pateikimo būdas. Atrodo, kad skaitai ne knygą, o šnekučiuojiesi su geriausia drauge ir patiri skaitymo terapiją, kurioje gali rasti patarimų, naudingų įžvalgų ar tiesiog paanalizuoti save. Tačiau labiau už viską žavi nudirbtas autorės darbas, užsispyrimas, atkaklumas ir visos baimės, kurios buvo drąsiai įveiktos tam, kad dienos šviesą išvystų šis kūrinys.
Tariu didelį AČIŪ ir nuoširdžiai rekomenduoju!
Knygą sudaro 16 skirtingų žmonių pasakojimų apie jų sunkiausią ir juodžiausią gyvenimo laikotarpį: depresijas, nuopuolius, nenorą gyventi, priklausomybes, smurtą, vaikystėje patirtas psichologines traumas ir jų atspindžius jau suaugusio žmogaus psichikoje. Visos šios istorijos yra skirtingos, bet tuo pačiu ir labai panašios, artimos dažno žmogaus problemoms bei išgyvenimams. Nors knyga pasakoja apie skausmingas žmonių patirtis, ji tuo pačiu motyvuoja nepasiduoti ir atrasti jėgų kovai. Kiekvienos istorijos pabaigoje herojai dalijasi patarimais bei įžvalgomis, padėjusiais įveikti gilias psichologines problemas ir išgydyti sielą.
Knyga padeda suvokti, kad nereikia slėptis nuo pasaulio ar gėdytis savo problemų, bet ieškoti pagalbos, kalbėtis, atsiverti. Tam į pagalbą ateina knygos gale pateikti psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktai bei naudingos literatūros sąrašas.
Iš techninės pusės žavi paprastas ir lengvas autorės rašymo stilius, tūrinio pateikimo būdas. Atrodo, kad skaitai ne knygą, o šnekučiuojiesi su geriausia drauge ir patiri skaitymo terapiją, kurioje gali rasti patarimų, naudingų įžvalgų ar tiesiog paanalizuoti save. Tačiau labiau už viską žavi nudirbtas autorės darbas, užsispyrimas, atkaklumas ir visos baimės, kurios buvo drąsiai įveiktos tam, kad dienos šviesą išvystų šis kūrinys.
Tariu didelį AČIŪ ir nuoširdžiai rekomenduoju!
January 28, 2021
Autorės neseku jokioje soc.erdvėje ir išvis nesu apie ją girdėjusi, tad autorės portretas internetuose įtakos pasirinkti šią knygą neturėjo.
Autorės komentarai silpni, dažnai nereikalingi. Idėja gera-pateikti sudėtingas, problematiškas istorijas, atkreipti dėmesį į psichologinę sveikatą ir būtinybę šviesti visuomenę.
Kas labai krenta į akis-palikta nemažai skyrybos klaidų, praleisti žodžiai. Manau, į spaudą toks leidinys tiesiog negali išeiti. Na apie stiliaus klaidas geriau nešnekėti išvis. Galima teisinti, kad autorė nėra profesionalė, tačiau leidyklos išleista knyga plačiajai visuomenei nėra instagramo postas ir tokių klaidų negali būti. Autorei turėtų būti gėda, mažų mažiausiai.
Na ir leidinys labiau megėjiškas, galėjo ir likti bloge, soc.tinkluose ar kitur internete.
Autorės komentarai silpni, dažnai nereikalingi. Idėja gera-pateikti sudėtingas, problematiškas istorijas, atkreipti dėmesį į psichologinę sveikatą ir būtinybę šviesti visuomenę.
Kas labai krenta į akis-palikta nemažai skyrybos klaidų, praleisti žodžiai. Manau, į spaudą toks leidinys tiesiog negali išeiti. Na apie stiliaus klaidas geriau nešnekėti išvis. Galima teisinti, kad autorė nėra profesionalė, tačiau leidyklos išleista knyga plačiajai visuomenei nėra instagramo postas ir tokių klaidų negali būti. Autorei turėtų būti gėda, mažų mažiausiai.
Na ir leidinys labiau megėjiškas, galėjo ir likti bloge, soc.tinkluose ar kitur internete.
August 30, 2022
Kaip tokiai temai, gal kiek per daug istorijų, dėl to jos tokios paviršutiniškos ir neatskleistos. Rašytoja teigia, kad su kiekviena istorija gyveno apie mėnesį, bet tikrai to nesimato. Juolab kad su pašnekovais pokalbis trukdavo 2-3 valandas ar net iš viso to pokalbio nebuvo. Idėja labai gera, bet jai įgyvendinti skirta per mažai laiko, dėmesio, istorijoms trūksta gylio...
January 15, 2022
Nors šita knyga ir nestora, bet man krūvis buvo didelis. Per dieną perskaitydavau po vieną ar dvi istorijas ir tada darydavau pertrauką. Norėjosi kiekvieną istoriją išjausti iki galo, apmąstyti, suprasti. Kai kurios istorijos labai palietė, kai kurios vietos pasirodė labai pažįstamos...
Knygoje aptariama daug problemų - nuo narkotikų iki depresijos, alkoholio, netekties.
Pateikiama daug pačių istorijų herojų patarimų ir pamąstymų kas jiems padėjo rasti išeitį kaip padėti sau gyventi geresnį gyvenimą.
Tiesa, skaitydama istorijas supratau, kad praktiškai visos bėdos prasidėjo nuo namų, nuo tėčio ir mamos santykių ir jų santykių su vaiku. Vaikai turi matyti ir justi meilę, rūpestį bei supratimą, kad jaustųsi laimingi, kitu atveju tai gali atvesti prie didelių problemų gyvenime.
Knygos pabaigoje pateikiamos knygos, numeriai ir adresai pagalbai gauti.
Rekomenduoju visiems, kuriems dabar sunku ir tiems, kurie pažįsta zmonės, kuriems irgi dabar gali būti negera.
Knygoje aptariama daug problemų - nuo narkotikų iki depresijos, alkoholio, netekties.
Pateikiama daug pačių istorijų herojų patarimų ir pamąstymų kas jiems padėjo rasti išeitį kaip padėti sau gyventi geresnį gyvenimą.
Tiesa, skaitydama istorijas supratau, kad praktiškai visos bėdos prasidėjo nuo namų, nuo tėčio ir mamos santykių ir jų santykių su vaiku. Vaikai turi matyti ir justi meilę, rūpestį bei supratimą, kad jaustųsi laimingi, kitu atveju tai gali atvesti prie didelių problemų gyvenime.
Knygos pabaigoje pateikiamos knygos, numeriai ir adresai pagalbai gauti.
Rekomenduoju visiems, kuriems dabar sunku ir tiems, kurie pažįsta zmonės, kuriems irgi dabar gali būti negera.
December 4, 2021
*Knyga labai aktuali šiuolaikinei visuomenei, su knygoje aprašomomis istorijomis esame vienaip ar kitaip susidūrę kiekvienas, kas asmeniškai, kas iš šiek tiek 'nuošaliau'.
*Knyga buvo laaaabai plačiai išreklamuota socialiniuose tinkluose, mane sudomino perskaitytos teigiamos šios knygos apžvalgos, tačiau mano lūkesčiai buvo per dideli 🙏
*Šis kūrinys manes nesukrėtė, neužkabino. Žinoma, perskaitytos istorijos jautrios, skaudžios, svarbu jas pasakoti visuomenei, tačiau visos kavos gėrimo detalės, įžvalgos apie asmenų išvaizdą man pasirodė nereikalingos, blaškančios dėmesį ir mažinančios knygos efektą skaitytojui.
⭐⭐⭐
*Knyga buvo laaaabai plačiai išreklamuota socialiniuose tinkluose, mane sudomino perskaitytos teigiamos šios knygos apžvalgos, tačiau mano lūkesčiai buvo per dideli 🙏
*Šis kūrinys manes nesukrėtė, neužkabino. Žinoma, perskaitytos istorijos jautrios, skaudžios, svarbu jas pasakoti visuomenei, tačiau visos kavos gėrimo detalės, įžvalgos apie asmenų išvaizdą man pasirodė nereikalingos, blaškančios dėmesį ir mažinančios knygos efektą skaitytojui.
⭐⭐⭐
September 9, 2020
Sunku vertinti knygą, kai visos istorijos tikros ir kiekviena iš jų verta knygos. Turbūt tikėjausi daugiau autorės įžvalgų ir apibendrinimų, bet jų niekas nežadėjo🙂 Čia tik mano lūkesčiai. Manau, knyga turėtų būti kiekvienoje mokyklos bibliotekoje, nes dauguma istorijų prasideda vaikystėje, paauglystėje, kai labai gėda kam nors išsipasakoti ir atrodo, kad tik tu vienas toks keistas pasaulyje. Tokios istorijos perskaitytos, papasakotos galėtų būti vienas iš būdų, kuris paskatintų ieškoti pagalbos ir prabilti apie savo problemas.
April 1, 2021
Šios visos istorijos tikrai gydančios. Iš pradžių nuteikiančios kiek liūdnai, norisi kartu išgyventi ... po to labai labai daug vilties... jog gyvenimas keičiasi jau tą akimirką, kai mes esame pasiruošę jį keisti. Kiekvienoje mintyje radau dalį savęs. Šauni autorės idėja, aprašyti realias lietuvių istorijas❤
July 20, 2020
Aktuali, drąsi ir vertinga knyga, nebijanti iššūkių. Taip vienu sakiniu apibūdinčiau Rasos Borodinos knygą "16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa". Autorės drąsa nagrinėti depresijos tema tikrai stulbina, kaip ir žmonių sutikusių papasakoti savo istorijas.
Nors kiekviena istorija yra labai jautri, juk žmonės atvirai pasakoja skaudžiausius savo gyvenimo išbandymus ir elementus, bendra atmosfera išlieka pozityvi, įkvepianti ir teikianti vilti. Autorė, kartu su herojais leidžiasi į emocijų pasaulį, siekdami parnešti viltį ir nurodyti kelią tiems, kas išgyvena sunku gyvenimo laikotarpį. Turint omeny, kad gyvename visuomenėje nepratusioje atvirai reikšti jausmus ir emocijas, šį knygą yra "nepadori". "Nepadori" - kadangi atvirai parodo, kaip žmonės išgyvena sunkius gyvenimo tarpsnius.
Knyga viena iš stipriausių, kurias teko skaityti šiais metais, todėl verta būti skaitoma ir tapti "bestseleriu". Rekomenduočiau Rasos Borodinos knygą "16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa" perskaityti visiems. Pirmiausiai žinoma žmonėms, kurie išgyvena sunku gyvenimo laikotarpį, kadangi:
+ knygoje daugybė naudingų patarimų, kur surasti pagalbos, kai į galvą lenda mintys apie savižudybę;
+ knyga padeda suprasti, kad liūdėti ir pykti yra naturalu, nes taip žmonės nustato ribas, kurių reikia, kad žmogus galėtų gyventi;
+ knyga padeda suprasti, kad nesi vienas.
Rasos Borodinos knyga "16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa", knyga kurią verta perskaitti, kad geriau suprastume aplinkinius žmones ir priimtume save tokiais kokiais esame.
Nors kiekviena istorija yra labai jautri, juk žmonės atvirai pasakoja skaudžiausius savo gyvenimo išbandymus ir elementus, bendra atmosfera išlieka pozityvi, įkvepianti ir teikianti vilti. Autorė, kartu su herojais leidžiasi į emocijų pasaulį, siekdami parnešti viltį ir nurodyti kelią tiems, kas išgyvena sunku gyvenimo laikotarpį. Turint omeny, kad gyvename visuomenėje nepratusioje atvirai reikšti jausmus ir emocijas, šį knygą yra "nepadori". "Nepadori" - kadangi atvirai parodo, kaip žmonės išgyvena sunkius gyvenimo tarpsnius.
Knyga viena iš stipriausių, kurias teko skaityti šiais metais, todėl verta būti skaitoma ir tapti "bestseleriu". Rekomenduočiau Rasos Borodinos knygą "16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa" perskaityti visiems. Pirmiausiai žinoma žmonėms, kurie išgyvena sunku gyvenimo laikotarpį, kadangi:
+ knygoje daugybė naudingų patarimų, kur surasti pagalbos, kai į galvą lenda mintys apie savižudybę;
+ knyga padeda suprasti, kad liūdėti ir pykti yra naturalu, nes taip žmonės nustato ribas, kurių reikia, kad žmogus galėtų gyventi;
+ knyga padeda suprasti, kad nesi vienas.
Rasos Borodinos knyga "16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa", knyga kurią verta perskaitti, kad geriau suprastume aplinkinius žmones ir priimtume save tokiais kokiais esame.
Displaying 1 - 30 of 65 reviews