What do you think?
Rate this book
Tą vasarą prie jūros
Tą vasaros vakarą Palangoje, Marijos vestuvių išvakarėse, Vaidas netikėtai prisipažino, kad ją myli... Ir įspėjo: netekėk už Marko.
Praėjus septyneriems metams, jie susitinka gimtąjame Kaune. Vaidas – ką tik į Lietuvą grįžęs sėkmingos tarptautinės programavimo įmonės savininkas, nepamiršęs, kad kadaise buvo gėdingai atstumtas. Marija – vis dar tokia pat stulbinamai graži interjero dizainerė, kurios paslaugų jam žūtbūt prireikia.
Marija stengiasi išvengti bendravimo su vyru, nepraleidžiančiu progos ją paerzinti... Ypač tuomet, kai jis tampa Marko išdavystės liudininku ir priverčia pripažinti, kad kadaise buvo teisus ją įspėdamas. Tačiau Vaidas užsidega troškimu pabandyti dar kartą suvilioti moterį, kurią vienintelę iš tiesų mylėjo.
Ilgai slopinta aistra degantys žvilgsniai, artumo ištroškę kūnai ir netikėtos likimo išdaigos vėl įžiebia jausmus, kuriuos jie tiek metų stengėsi užgniaužti...
Praėjus septyneriems metams, jie susitinka gimtąjame Kaune. Vaidas – ką tik į Lietuvą grįžęs sėkmingos tarptautinės programavimo įmonės savininkas, nepamiršęs, kad kadaise buvo gėdingai atstumtas. Marija – vis dar tokia pat stulbinamai graži interjero dizainerė, kurios paslaugų jam žūtbūt prireikia.
Marija stengiasi išvengti bendravimo su vyru, nepraleidžiančiu progos ją paerzinti... Ypač tuomet, kai jis tampa Marko išdavystės liudininku ir priverčia pripažinti, kad kadaise buvo teisus ją įspėdamas. Tačiau Vaidas užsidega troškimu pabandyti dar kartą suvilioti moterį, kurią vienintelę iš tiesų mylėjo.
Ilgai slopinta aistra degantys žvilgsniai, artumo ištroškę kūnai ir netikėtos likimo išdaigos vėl įžiebia jausmus, kuriuos jie tiek metų stengėsi užgniaužti...
288 pages, Paperback
First published July 1, 2020
2 people are currently reading
95 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 22 of 22 reviews
July 29, 2020
Rekomenduoju šią knygą kaip puikią knygą vasarai. Tikrų tikriausias meilės romanas, kuris nukels į istoriją, kuri turėjo prasidėti vasarą prie jūros, tačiau deja ten pasibaigė net neprasidėjus.
Tikrai nereikia šioje istorijoje ieškoti kažkokio gylio, nebus ir sunkių kažkokių epizodų.
Tai knyga tobulai sukurta vasaros atostogoms. Kuri leis atsipalaiduoti ir pasinerti į gražią (iš kurios pusės pažiūrėsi) meilės istoriją. Netrūks joje nei aistros, nei principų, nei ūmaus charakterio gražių veikėjų.
Kas buvo kitaip šioje knygoje, lyginant su ankstesnėmis autorės knygomis, tai atsiradęs veiksmo prieskonis. Dar daugiau dramos ir intrigų. Gal man šiek tiek kliuvo nuspėjamumas, šiek tiek gramatinių neapsižiūrėjimo klaidelių buvo, bet jei knyga mane įtraukia taip, kad nesinori atsitraukti nuo jos ir gyvenu toje istorijoje kol perskaitau, man tai geriausias rodiklis ir visai užmerkiu akis į kelis trūkumėlius.
Sėdžiu perskaičiusi ją ir vis dar galvoju apie Mariją ir Vaidą. Su tokiom visokiom mintim apie tai, kaip visgi principai pakiša kojas santykiuose ir kaip jų vertėtų atsisakyti bei daugiau atvirai šnekėtis. Nuoširdžiai kalbėti ir mokėti klausytis! Ne tik kalbėti! Ir kaip reikia klausytis patarimų artimųjų: tėvų, senelių, draugų. Tų, kurie daugiau visgi gyvenime matę. Į ką tikrai retas atsižvelgiame, ir vis tiek darome viską savaip. Deja, mokomės iš savo klaidų.
Ir nesutinku, su tais visais, kurie sako, kad meilės romanai yra lėkšti, nieko verti, neturi išliekamosios vertės ir tik ta intelektuali literatūra yra vertinga. Netiesa, jei knyga priverčia susimąstyti, nesvarbu ar tai meilės romanas, ar trileris, ar populiariosios psichologijos knyga - tai jau ženklas kad ji yra vertinga.
Ačiū autorei už tai, kad rašo. Ir lauksiu sekančių jos romanų.
Tikrai nereikia šioje istorijoje ieškoti kažkokio gylio, nebus ir sunkių kažkokių epizodų.
Tai knyga tobulai sukurta vasaros atostogoms. Kuri leis atsipalaiduoti ir pasinerti į gražią (iš kurios pusės pažiūrėsi) meilės istoriją. Netrūks joje nei aistros, nei principų, nei ūmaus charakterio gražių veikėjų.
Kas buvo kitaip šioje knygoje, lyginant su ankstesnėmis autorės knygomis, tai atsiradęs veiksmo prieskonis. Dar daugiau dramos ir intrigų. Gal man šiek tiek kliuvo nuspėjamumas, šiek tiek gramatinių neapsižiūrėjimo klaidelių buvo, bet jei knyga mane įtraukia taip, kad nesinori atsitraukti nuo jos ir gyvenu toje istorijoje kol perskaitau, man tai geriausias rodiklis ir visai užmerkiu akis į kelis trūkumėlius.
Sėdžiu perskaičiusi ją ir vis dar galvoju apie Mariją ir Vaidą. Su tokiom visokiom mintim apie tai, kaip visgi principai pakiša kojas santykiuose ir kaip jų vertėtų atsisakyti bei daugiau atvirai šnekėtis. Nuoširdžiai kalbėti ir mokėti klausytis! Ne tik kalbėti! Ir kaip reikia klausytis patarimų artimųjų: tėvų, senelių, draugų. Tų, kurie daugiau visgi gyvenime matę. Į ką tikrai retas atsižvelgiame, ir vis tiek darome viską savaip. Deja, mokomės iš savo klaidų.
Ir nesutinku, su tais visais, kurie sako, kad meilės romanai yra lėkšti, nieko verti, neturi išliekamosios vertės ir tik ta intelektuali literatūra yra vertinga. Netiesa, jei knyga priverčia susimąstyti, nesvarbu ar tai meilės romanas, ar trileris, ar populiariosios psichologijos knyga - tai jau ženklas kad ji yra vertinga.
Ačiū autorei už tai, kad rašo. Ir lauksiu sekančių jos romanų.
August 18, 2020
Įprastai vyrų ir moterų nuomonės skaitant meilės romanus išsiskiria, tačiau dėl šios abu likom vienodai nusivylę. Labai smagu matyti lietuvių autores nerašančias bukos erotikos, tačiau, žinoti, kad autorė išleidusi septynetą knygų paruošė tokį blankų romaną – liūdna. Juk su metais turi ateiti patirtis, noras daryti vis kokybiškesnius tekstus, išsiskirti savitu stiliumi ir nenublankti minioje. Labai gaila, bet tenka pripažinti, kad toks kūrinys tik blyškus šešėlis to ką autorė galėtų pasiūlyti ar yra pasiūliusi seniau. Pamėginsime paaiškinti kas mus privertė priimti tokį sprendimą.
Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad šis romanas stokoja elementarių istorijos pasakojimo dėsnių – jame nėra nei intriguojančios istorijos, nei įtikinamų veikėjų, nei apskritai kažko, kas leistų šią rašliavą pagirti bent minimaliai. Labiausiai nustebinęs dalykas buvo tas, jog autorė, išleidusi ne vieną knygą, negeba kurti absoliučiai jokių charakterių. Ne, nesupraskite klaidingai, šį kartą mes jau nekalbame apie prastai sudėtus veikėjus, kalbame apie atvejį, kai jų išvis nėra. Tikriausiai per visą gyvenimą nėra tekę skaityti knygos, kur kiekvienas pasirodantis veikėjas būtų tarsi statistas, kuris epizodiškai prabėga sceną. Perskaičius visą knygą, vis viena neįmanoma įvardyti – koks gi tas Vaidas? Kokia ta Marija? Į šiuos klausimus atsakymų nėra. Per beveik du šimtus puslapių mes nesužinome nieko. Absoliučiai nieko. Turime du paprasčiausius vardus, kurie plaukia puslapiuose be jokių didesnių ekspozicijų ir išryškinimų.
Sekantis, tačiau ne ką mažiau svarbus dalykas, kuris taip pat stringa nuo pat romano pradžios – logika. Suprantama, jog knygos tėra fikcija ir jos ne visuomet turi žengti koja kojon su realybe, bet tam tikri dėsniai, kurie palaiko sveiką balansą turėtų egzistuoti. Deja, šitai negalioja šiam romanui. Kiekvienas veiksmas, išsakytas dialogas ar įvykis vienokia ar tai kitokia prasme šioje „pasakėčioje“ yra alogiškas. Juokingiausia turbūt buvo tuomet, kai autorė vienoje pastraipoje padėjusi kažkokį teiginį, užsimiršta ir už poros pastraipų paprasčiausiai paneigia tai ką pati užrašė. Kūrybiškumo punktą taip pat vertėtų praleisti, kadangi šis, kaip ir iki šiol išvardyti dalykai – neegzistuoja šios autorės pasaulyje. Visi „veikėjai“ nori to paties, visų tiksliai bei motyvacijos analogiškos. Viskas šiame „pasakojime“ taip vienoda, jog neįmanoma net atskirti – kur čia kuris brolis, kieno čia motina ar tėvas.
Labai kliuvo ir tai, kad autorė „mėgindama“ kurti veikėją vyrą, sunkiai perteikia vyrišką kalbėseną, mintis, o tuo labiau įkišdama jam sužadėtinę skaitytojui demonstruoja herojų, kuris propaguoja laisvus santykius, nors pabaigoje, aišku, sužadėtine staiga nusikratoma. Lieka neskanus jausmas, kad daugybė įvykių pritempta iš paskutiniųjų, o apie Marko – eilinio kostiumą vilkinčio darbuotojo virtimą monstru mojuojančiu ginklu, net neverta kalbėti. Tokie šokinėjimai visiškai užmuša personažą, jame nebėra jokio vientisumo. Su visa pagarba autorei, niekaip nėra ką pagirti. Buvo nuobodu.
Būtų galima surašyti dar gerą eilę neigiamų šio romano aspektų, tęsiant kalbą apie neįtikinamą emocinę raidą, lakonišką ir tuščią tekstą ar paprasčiausio subtilumo nebuvimą pasakojime, tačiau pakaks pasakyti, jog tai vienareikšmiškai vienas prasčiausių lietuviškų romanų kokius yra tekę skaityti.
Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad šis romanas stokoja elementarių istorijos pasakojimo dėsnių – jame nėra nei intriguojančios istorijos, nei įtikinamų veikėjų, nei apskritai kažko, kas leistų šią rašliavą pagirti bent minimaliai. Labiausiai nustebinęs dalykas buvo tas, jog autorė, išleidusi ne vieną knygą, negeba kurti absoliučiai jokių charakterių. Ne, nesupraskite klaidingai, šį kartą mes jau nekalbame apie prastai sudėtus veikėjus, kalbame apie atvejį, kai jų išvis nėra. Tikriausiai per visą gyvenimą nėra tekę skaityti knygos, kur kiekvienas pasirodantis veikėjas būtų tarsi statistas, kuris epizodiškai prabėga sceną. Perskaičius visą knygą, vis viena neįmanoma įvardyti – koks gi tas Vaidas? Kokia ta Marija? Į šiuos klausimus atsakymų nėra. Per beveik du šimtus puslapių mes nesužinome nieko. Absoliučiai nieko. Turime du paprasčiausius vardus, kurie plaukia puslapiuose be jokių didesnių ekspozicijų ir išryškinimų.
Sekantis, tačiau ne ką mažiau svarbus dalykas, kuris taip pat stringa nuo pat romano pradžios – logika. Suprantama, jog knygos tėra fikcija ir jos ne visuomet turi žengti koja kojon su realybe, bet tam tikri dėsniai, kurie palaiko sveiką balansą turėtų egzistuoti. Deja, šitai negalioja šiam romanui. Kiekvienas veiksmas, išsakytas dialogas ar įvykis vienokia ar tai kitokia prasme šioje „pasakėčioje“ yra alogiškas. Juokingiausia turbūt buvo tuomet, kai autorė vienoje pastraipoje padėjusi kažkokį teiginį, užsimiršta ir už poros pastraipų paprasčiausiai paneigia tai ką pati užrašė. Kūrybiškumo punktą taip pat vertėtų praleisti, kadangi šis, kaip ir iki šiol išvardyti dalykai – neegzistuoja šios autorės pasaulyje. Visi „veikėjai“ nori to paties, visų tiksliai bei motyvacijos analogiškos. Viskas šiame „pasakojime“ taip vienoda, jog neįmanoma net atskirti – kur čia kuris brolis, kieno čia motina ar tėvas.
Labai kliuvo ir tai, kad autorė „mėgindama“ kurti veikėją vyrą, sunkiai perteikia vyrišką kalbėseną, mintis, o tuo labiau įkišdama jam sužadėtinę skaitytojui demonstruoja herojų, kuris propaguoja laisvus santykius, nors pabaigoje, aišku, sužadėtine staiga nusikratoma. Lieka neskanus jausmas, kad daugybė įvykių pritempta iš paskutiniųjų, o apie Marko – eilinio kostiumą vilkinčio darbuotojo virtimą monstru mojuojančiu ginklu, net neverta kalbėti. Tokie šokinėjimai visiškai užmuša personažą, jame nebėra jokio vientisumo. Su visa pagarba autorei, niekaip nėra ką pagirti. Buvo nuobodu.
Būtų galima surašyti dar gerą eilę neigiamų šio romano aspektų, tęsiant kalbą apie neįtikinamą emocinę raidą, lakonišką ir tuščią tekstą ar paprasčiausio subtilumo nebuvimą pasakojime, tačiau pakaks pasakyti, jog tai vienareikšmiškai vienas prasčiausių lietuviškų romanų kokius yra tekę skaityti.
August 19, 2021
Aš mėgstu visokias knygas – nuo meilių seilių iki istorinių romanų, o smegenis prasivėdinti kartais, sako, sveika. Kai parašė Indrė, net nekilo mintis atsisakyti, nes pastaruoju metu gyvenu įtampoje, niekas lengvai nesiskaito, tad knygos labai laukiau. Ir neslėpsiu, šiandien pasiėmiau ją iš pašto, griuvau į lovą ir... perskaičiau kone vienu „prigulimu“. Ir patiko!
Vaidas yra kietas informatikas, o štai Marija – ne iš kelmo spirta architektė – interjero dizainerė. Marija atstūmė Vaidą prieš septynerius metus, kuomet jos vestuvių su Marku išvakarėse jis prisipažino ją mylintis. Dabar Marija abejoja dėl savo santuokos tvirtumo, o štai Vaidas niekaip negali pamiršti jaunystės meilės. Seniai nesimatę jie vėl susitinka, tačiau ar bus viskas taip, kaip seniau?
Pasakysiu atvirai – labai greit įtraukė, įsupo, norėjau sužinoti kas bus toliau, veikėjai patiko. Jei jau tikras vyras – tai tikras vyras, raumeningas, stiprus. Jei jau visų geidžiama moteris, tai irgi bus ne iš tų velnio neštų ir pamestų. Skaičiau ir vietomis krizenau, patiko veikėjų humoro jausmas (gal labiau autorės), ne kartą prunkštelėjau.
Ir pabaiga! Mane Indrė apgavo. Aš neatspėjau kaltininkų. Dabar, kai jau užverčiau knygą, matau, kad viskas buvo gana akivaizdu, bet aš ko gero koncentravausi į kitus dalykus, tad man lyg migla akis užtemdė. Pabaigoje susidėliojus viskam į vietas, nustebau. Bet nustebau maloniai, nes nieko nėra geriau nei įtarti vieną, o tada suprasti, kad nė velnio tu nenumanei.
Daug lietuvių autorių knygų neskaitau, įprastai man kliūna kalba, gremėzdiški sakiniai, kai bandoma išlaužti kažką, ko nereikia, tai čia to nebuvo, tekstas sklandus, greitai skaitosi.
Ir nebūčiau aš, jei nepažerčiau ir krislo kritikos – pasikartojimai. Erzino. Ypač kai kartojosi išvaizdos aprašymai: akių spalva, raumenys; visokios fizinės savybės. Sunku patikėti, kad tiek metų pažinodamas žmogų, apskritai į tokius dalykus kreiptum dėmesį.
Lengvas, smagus romanas, kuris man į rankas pateko itin tinkamu laiku, su malonumu perskaičiau. Imkit į pliažą, prie ežeriuko, gulėkit su šia knyga hamakuose ir šezlonguose, valandos ištirps, pamatysit!
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Autorės dovana.
Vaidas yra kietas informatikas, o štai Marija – ne iš kelmo spirta architektė – interjero dizainerė. Marija atstūmė Vaidą prieš septynerius metus, kuomet jos vestuvių su Marku išvakarėse jis prisipažino ją mylintis. Dabar Marija abejoja dėl savo santuokos tvirtumo, o štai Vaidas niekaip negali pamiršti jaunystės meilės. Seniai nesimatę jie vėl susitinka, tačiau ar bus viskas taip, kaip seniau?
Pasakysiu atvirai – labai greit įtraukė, įsupo, norėjau sužinoti kas bus toliau, veikėjai patiko. Jei jau tikras vyras – tai tikras vyras, raumeningas, stiprus. Jei jau visų geidžiama moteris, tai irgi bus ne iš tų velnio neštų ir pamestų. Skaičiau ir vietomis krizenau, patiko veikėjų humoro jausmas (gal labiau autorės), ne kartą prunkštelėjau.
Ir pabaiga! Mane Indrė apgavo. Aš neatspėjau kaltininkų. Dabar, kai jau užverčiau knygą, matau, kad viskas buvo gana akivaizdu, bet aš ko gero koncentravausi į kitus dalykus, tad man lyg migla akis užtemdė. Pabaigoje susidėliojus viskam į vietas, nustebau. Bet nustebau maloniai, nes nieko nėra geriau nei įtarti vieną, o tada suprasti, kad nė velnio tu nenumanei.
Daug lietuvių autorių knygų neskaitau, įprastai man kliūna kalba, gremėzdiški sakiniai, kai bandoma išlaužti kažką, ko nereikia, tai čia to nebuvo, tekstas sklandus, greitai skaitosi.
Ir nebūčiau aš, jei nepažerčiau ir krislo kritikos – pasikartojimai. Erzino. Ypač kai kartojosi išvaizdos aprašymai: akių spalva, raumenys; visokios fizinės savybės. Sunku patikėti, kad tiek metų pažinodamas žmogų, apskritai į tokius dalykus kreiptum dėmesį.
Lengvas, smagus romanas, kuris man į rankas pateko itin tinkamu laiku, su malonumu perskaičiau. Imkit į pliažą, prie ežeriuko, gulėkit su šia knyga hamakuose ir šezlonguose, valandos ištirps, pamatysit!
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Autorės dovana.
July 26, 2021
Vaidas ir Marija pažįstami nuo vaikystės ir Vaidas ją įsimylėjęs. Prieš septynerius metus prieš jos vestuves jis prisipažino ją mylintis, bet ji vis tiek ištekėjo už bjaurybės Marko. Po septynerių metų grįžęs į Lietuvą, Vaidas paprašė Marijos jam padėti įrengti jo naują biurą Kaune, bet netikėtai jis pamato Marką su meiluže... Tuomet prasideda dramos ir muštynės. Kaune visada verda dramos- jau pastebėjau iš asmeninės patirties. xD Nors Vaidas ir Marija viešai vienos kito nekenčia, tačiau giliai širdyse myli vienas kitą. Tik tam reikia laiko atsiskleisti.
Tai pirmoji autorės knyga, kurią perskaičiau. Ateityje tikrai pirksiu ir daugiau jos knygų kai gausiu pinigų. Knygos skyriai labai trumpi- man patiko. Skaitėsi labai lengvai ir greitai. Tikrai tobulas romanas vasarai. Knygos skyriai parašyti iš abiejų veikėjų pusės, tai pasakoja Vaidas, tai Marija. Tikrai įdomus rašymo stilius, kuris man patiko. Istorija gal ir nuspėjama kaip visos tokio žanro knygos, bet įdomi. Tiesą sakant kurį laiką galvojau, kad nebus laimingos pabaigos, bet klydau. Viskas čia pasibaigia saldžiai ir happily ever after.
Tai pirmoji autorės knyga, kurią perskaičiau. Ateityje tikrai pirksiu ir daugiau jos knygų kai gausiu pinigų. Knygos skyriai labai trumpi- man patiko. Skaitėsi labai lengvai ir greitai. Tikrai tobulas romanas vasarai. Knygos skyriai parašyti iš abiejų veikėjų pusės, tai pasakoja Vaidas, tai Marija. Tikrai įdomus rašymo stilius, kuris man patiko. Istorija gal ir nuspėjama kaip visos tokio žanro knygos, bet įdomi. Tiesą sakant kurį laiką galvojau, kad nebus laimingos pabaigos, bet klydau. Viskas čia pasibaigia saldžiai ir happily ever after.
October 11, 2022
Tai pirmoji Vakarės mano skaityta knyga. Negalėčiau pasakyti, kad ji mane labai nustebino, pakerėjo ar įtraukė. Pavadinčiau ją vakaro/savaitgalio knyga, kurią tiesiog perskaitei ir tiek.
Visa istorija buvo lengva, kai kurios vietos man atrodė perspaustos, kai kurios nuobodžios. Bet kaip ir sakiau, jei nori tiesiog atsipalaiduoti, tai ši knyga tikrai tiks.
Kadangi ši rašytoja yra parašiusi ne vieną knygą tai tikrai skaitysiu ir kitas, nes manau, kad atrasiu ir tas, kurios man labai patiks 😊 Beje šios knygos yra ir antra dalis, tai yra ne tęsinys, o kitų veikėjų meilės istorija, kuri man patiko labiau nei ši.
August 18, 2020
Nežinau, nežinau.. Kad kabina tokios knygos, tai faktas. Pramuša net kiečiausius skaitymo blokus. Bet, kai jau skauda akis nuo vartymo, nėra geras ženklas.
Siužetas susuktas įdomiai, yra įvairių kabliukų, pamiksuoti žanrai: ir trileris/detektyvas, ir meilės romanas, ir trupinėlis dramos. Skaitosi greitai, smegenis prapučia. Bet daugiau jokių žymesnių pliusų. Prie rašymo stiliaus nesikabinėsiu, bandau palaikyti lietuvių autorius, ypač rašančius meilės romanus. Yra kur padirbėti išmušant nenatūralumo ir dirbtinumo jausmą, bet apskritai tai žodžiai padėlioti labai gerai. :)
Jei kas esate matę bent kelias serijas lietuviškų serialų, tai čia panašiai. Būna ir, kaip jau minėjau, akių vartymo, cringe momentų, svetimos gėdos jausmo. Kol galiausiai perskaitai ir pamiršti. Aš tikiu, kad tokių knygų reikia. Retkarčiais. Bet asmeniškai po truputį pradedu jų vengti. Bijau, kad akys nepabėgtų iš akiduobių, o burna neišsausėtų nuo prunkštimo.
Tokios knygos tik tai šimtaprocentiniui gulėjimui po palme, ne kitaip.
Siužetas susuktas įdomiai, yra įvairių kabliukų, pamiksuoti žanrai: ir trileris/detektyvas, ir meilės romanas, ir trupinėlis dramos. Skaitosi greitai, smegenis prapučia. Bet daugiau jokių žymesnių pliusų. Prie rašymo stiliaus nesikabinėsiu, bandau palaikyti lietuvių autorius, ypač rašančius meilės romanus. Yra kur padirbėti išmušant nenatūralumo ir dirbtinumo jausmą, bet apskritai tai žodžiai padėlioti labai gerai. :)
Jei kas esate matę bent kelias serijas lietuviškų serialų, tai čia panašiai. Būna ir, kaip jau minėjau, akių vartymo, cringe momentų, svetimos gėdos jausmo. Kol galiausiai perskaitai ir pamiršti. Aš tikiu, kad tokių knygų reikia. Retkarčiais. Bet asmeniškai po truputį pradedu jų vengti. Bijau, kad akys nepabėgtų iš akiduobių, o burna neišsausėtų nuo prunkštimo.
Tokios knygos tik tai šimtaprocentiniui gulėjimui po palme, ne kitaip.
January 29, 2022
Visai visai netyčia taip gavosi, kad pradėjau skaityti knygas ne iš eilės. Ši skaitosi ankstesnė, o "Gundantis pasiūlymas" šios knygos tęsinys. Tad pirmiausiai perskaičiau antrąją, o tik dabar pirmąją dalį.
Ir jei atvirai, pirmoji dalis man patiko labiau. Gal antrąjai kišo koja tai, kad nebuvau susipažinusi su veikėjais, kilo daug klausimų, į kuriuos atsakymų neradau, nes jie buvo pirmoje dalyje. O gal tiesiog visas veiksmas ir pagrindiniai veikėjai man buvo artimesni iš pirmosios dalies.
Žinoma, dar tas faktas, kad mano vyro vardas toks, kaip pagrindinio knygos veikėjo 😉 Tai, žinoma, kažkaip labiau mane suartino su šia knyga...
O šiaip, knyga patiko. Kažko labai rimto iš jos tikėtis nereiktų, kažkokio stipraus moralo ar panašiai, bet skaitydama laiką praleidau tikrai labai maloniai.
Skaitėsi labai greitai, o atsitraukti nuo knygos negalėjau. Nes pabaigus kiekvieną skyrių įdomu buvo tai kas bus toliau, kas toliau??? 😄
Ir jei atvirai, pirmoji dalis man patiko labiau. Gal antrąjai kišo koja tai, kad nebuvau susipažinusi su veikėjais, kilo daug klausimų, į kuriuos atsakymų neradau, nes jie buvo pirmoje dalyje. O gal tiesiog visas veiksmas ir pagrindiniai veikėjai man buvo artimesni iš pirmosios dalies.
Žinoma, dar tas faktas, kad mano vyro vardas toks, kaip pagrindinio knygos veikėjo 😉 Tai, žinoma, kažkaip labiau mane suartino su šia knyga...
O šiaip, knyga patiko. Kažko labai rimto iš jos tikėtis nereiktų, kažkokio stipraus moralo ar panašiai, bet skaitydama laiką praleidau tikrai labai maloniai.
Skaitėsi labai greitai, o atsitraukti nuo knygos negalėjau. Nes pabaigus kiekvieną skyrių įdomu buvo tai kas bus toliau, kas toliau??? 😄
September 17, 2021
Mano nuomonė: Indrė Vakarė man jau gerai pažįstama autorė. Šiais metais perskaičiau jau berods dvi Indrės knygas, kurios labai patiko.
„Tą vasarą prie jūros“ -dar viena graži meilės istorija. Dar vienas lauktas autorės kūrinys. Perskaičiau praktiškai vienu prisėdimu. Pasakojimas apie du žmones, kuriems reikėjo nueiti ilgą kelią kol išmoko būti atviri ne tik viens kitam, bet ir patiems sau. Puiki knyga poilsiui.
Istorija gal ir nuspėjama kaip visos tokio žanro knygos, bet įdomi. Tiesą sakant kurį laiką galvojau, kad nebus laimingos pabaigos, bet klydau. Viskas čia pasibaigia laimingai, saldžiai ir happily ever after.
Knyga tikrai patiko, bet kitos šios autorės knygos patiko labiau, ypač patiko «Juodvilkio dvaras» ir «Nebijok».
„Tą vasarą prie jūros“ -dar viena graži meilės istorija. Dar vienas lauktas autorės kūrinys. Perskaičiau praktiškai vienu prisėdimu. Pasakojimas apie du žmones, kuriems reikėjo nueiti ilgą kelią kol išmoko būti atviri ne tik viens kitam, bet ir patiems sau. Puiki knyga poilsiui.
Istorija gal ir nuspėjama kaip visos tokio žanro knygos, bet įdomi. Tiesą sakant kurį laiką galvojau, kad nebus laimingos pabaigos, bet klydau. Viskas čia pasibaigia laimingai, saldžiai ir happily ever after.
Knyga tikrai patiko, bet kitos šios autorės knygos patiko labiau, ypač patiko «Juodvilkio dvaras» ir «Nebijok».
July 3, 2022
Knyga kažkiek nuspėjama, bet vasaros skaitymo vakarams pats tas! ✌️Skaitėsi greitai, labai lengvas, gražus romanas. 💌
January 11, 2022
Esu visiška šios rašytojos ir jos lengvų romanų gerbėja. Nenuvylė ir šis. Puikiai tinka atostogoms ar tiesiog pabėgimui nuo rutinos ir proto poilsiui. Istorija apie dviejų žmonių meilę, kai abu galvojo, kad kita pusė jo nemėgsta, o iš tiesų visada slapta mylėjo.
July 19, 2020
Dar vienas lauktas autorės kūrinys. Perskaičiau praktiškai vienu prisėdimu. Pasakojimas apie du žmones, kuriems reikėjo nueiti ilga kelią kol išmoko būti atviri ne tik viens kitam, bet ir patiems sau. Puiki knyga ramiai popietei. Tikiuosi bus tęsinys.
August 12, 2020
Puiki, lengva atostogoms tinkanti knyga.
September 12, 2020
lengvas, atpalaiduojantis romanas ramiam rudens vakarui 👌
December 3, 2020
Prieš miegą susiskaitė
January 7, 2021
Suvalgiau per pora valandų. Lengvas, įtraukiantis romanas.
October 6, 2021
Lengvas, malonus skaitaliukas.
January 18, 2022
Rekomenduoju norinčioms jaukaus ramaus vakaro su knyga - ši lengva graži meilės istorija tam puikiai tiks.
June 29, 2022
Lengvai skaitoma, įtraukianti, su trupučio detektyvo.
February 10, 2023
Patiko knyga,labai jau greitai ir lengvai susiskaitė.
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 23, 2023
Lengvas bet itraukiantis romanas👌 smagu kad yra ir tesinys tai " Gundantis pasiulymas"
May 2, 2024
Knyga neverčianti mąstyti, lengvam skaitymui, atsipalaidavimui.
December 1, 2025
knyga lengvam atostogų vakarui. skaitėsi lengvai ir greitai :)
Displaying 1 - 22 of 22 reviews