Labai labai graži paveikslų knyga, gali žiūrėti ir žiūrėti - viena kryptim, kita, atsitiktinai. Nuostabios iliustracijos, labai norėčiau perskaityti daugiau iliustratorės Concejo knygų, kur ji sukūrusi.
Teksto, kaip visi rašo, nedaug (suskaičiavau: 1,2 lapo), ir ko nesitikėjau - kad jis yra visiškai pagalbinis ir antrinis, ir jo vaidmuo - padėti iliustracijoms. Pats jis - toks ribinis. Yra toks Jonas, dirba, visur skuba, nespėja (nu įdomu įdomu apie ką čia), pradeda blogai jaustis, jam pasako, kad jis nuskubėjo per toli į priekį ir jo siela atsiliko. Tai jis pasėdi ant sofos, pakimarina ir siela iš lėto pasiveja. Pirmai norėjau sakyt, kad didaktiška, bet kad net nedidaktiška - vaikams (o knyga skirta viakams ir būtent vaikų literatūros mugėj apdovanota) čia neneša jokios žinutės, vaikai ir taip dažniausiai niekur neskuba. O suaugusieji jau turbūt moralą girdėjo arba iš Coelho, arba iš psichoterapeuto, pas kurį gydosi perdegimą. Žodžiu, teksto tikslo nesupratau.
Bet vaizdas - vaizdas gyvena atskirą gyvenimą. Kai lygini tarsi vienodus piešinius, matai, kad jų smulkūs skirtumai rodo praėjusį laiką. Kai matai žiemos panoramą, supranti, kad tai ne tokia panorama, kur būtų svarbu bendras paveikslas ar kažkokia Mintis, o viduje, kiekvienam kampe, vykstantys daugybė mažų procesų. Pati "siela", kai jau ateina pas Joną, užsikloja ant visko tuo permatomu popierium, kaip būdavo fotoalbumuose, ir nuo tada grįžta spalvos.
Aš turbūt esu biški akmeninės širdies, kaip vis priverčia prisiminti bukheiterių tema, bet šiaip man nepasidarė taip jau automatiškai gražiau, kai atėjo siela ir atsirado spalvos :D
Bet su spalvom iš tiesų atsirado daugiau tūrio, 3d efekto, augalų piešinys staiga tapo džiunglėm.
Gal inversiškai ta knyga tikrai gražesnė - kai negalvoji apie tą a la moralą apie šiuolaikybę, o pabandai suprasti, kas iš tiesų galėtų būti siela tame, ką darai? Kaip spalva prideda tūrio, kaip spalvos nebuvimas išryškina detalę, kaip atsiranda tūris arba plokštumas žodžiuose. Kaip tai nebūtinai automatiškai yra gražu arba negražu, ir kaip tą pastebėt.
Vo, ir aš pamoralizavau, o ką!!