Kartais yra smagu sugrįžti į senus laikus ir paskaityti tikrai seną meilės romaną, kad suvokčiau kaip smarkiai metams bėgant pakito šis žanras. Iš nuotykių kupinų, tegu banalių, bet veiksmo nevengiančių knygų dabar rašomos blankios poros šimtų puslapių knygelės, kuriose labiau dominuoja švelnūs santykiai, daugiau dėmesio skiriama valgomiems pietums, drabužiams ir žinoma erotinėms scenoms. Šiandienos knygose niekaip nerastum scenų apie krokodilus sukandžiojusius moteriai kūną, atviro kraujo scenų, o ir apskritai netobulos išvaizdos veikėja - retas reiškinys.
Žinoma, šis kūrinys yra muilo opera, tačiau, gyvybės jame pajutau daugiau nei dabartiniuose. Čia netrūksta įvykių, kurie keičiasi su romantinėmis scenomis, o kai veiksmo ir nuotykių tiek daug, erotiniai intarpai skaitosi visiškai kitaip. Toks parašymas intriguoja labiau, tuo labiau, kad autorės rašymo stilius lengvai skaitomas, sklandus ir jokiu būdu ne sausas ar pasikartojantis.
Veikiausiai, tai akmenukas į dabartinių meilės romanų rašytojų daržą, bet čia susukta banali išdavystės ir keršto istorija daug įsimintinesnė už dešimtis kitų perskaitytų paskutiniais metais.