Santuoka iš išskaičiavimo

by W. Somerset Maugham

Savo žmonos talento, kurį pastebi visas margas pasaulis, nenorintis ir, deja, negebantis įžvelgti pulkininkas. Skaityti nemokantis zakristijonas, kurio neraštingumas tampa raktu į didžiausią sėkmę. Išvykęs į Taitį ir „padorios visuomenės“ bei savo sužadėtinės akyse nupuolęs, o iš tiesų vidinę laisvę atradęs vyras. Primestomis gyvenimo aplinkybėms pasipriešinti norėjęs ir Kaprio mėnesienos užliūliuotas banko tarnautojas. Į pasaulio kraštą paskui sužadėtinį atsekusi mylimoji, kurios šis buvo nutaręs atsisakyti...

Šios apsakymų rinktinės veikėjų istorijose atsiskleidžia kupinas didžiausių priešybių vidinis žmogaus pasaulis. Jose susipina egzotika ir banalybė, gyvenimo išmintis ir kasdieniniai rūpesčiai, šokiruojantis atvirumas ir sąmoningi nutylėjimai, cinizmas ir atlaidumas.

272 pages, Hardcover

Published January 1, 2020

About the author

William Somerset Maugham was born in Paris in 1874. He spoke French even before he spoke a word of English, a fact to which some critics attribute the purity of his style.

His parents died early and, after an unhappy boyhood, which he recorded poignantly in Of Human Bondage, Maugham became a qualified physician. But writing was his true vocation. For ten years before his first success, he almost literally starved while pouring out novels and plays.

Maugham wrote at a time when experimental modernist literature such as that of William Faulkner, Thomas Mann, James Joyce and Virginia Woolf was gaining increasing popularity and winning critical acclaim. In this context, his plain prose style was criticized as 'such a tissue of clichés' that one's wonder is finally aroused at the writer's ability to assemble so many and at his unfailing inability to put anything in an individual way.

During World War I, Maugham worked for the British Secret Service . He travelled all over the world, and made many visits to America. After World War II, Maugham made his home in south of France and continued to move between England and Nice till his death in 1965.

At the time of Maugham's birth, French law was such that all foreign boys born in France became liable for conscription. Thus, Maugham was born within the Embassy, legally recognized as UK territory.

Reviews

[Miglė · Rating 3 out of 5]

Va, parašiau nutikimą panašiai kaip šioje knygoje:

Neįtikėtinas yra kai kurių jaunų merginų žavesys ir, regis, įgimtas gebėjimas paglostyti vyrišką savimeilę. Tačiau, nors stebiu žmones jau daug metų, jie vis randa mane kuo nustebinti.

Sykį restorane klausiausi, kaip prie gretimo staliuko su vyriškiu flirtuoja dvidešimtmetė gražuolė. Matyti, kad jos trapūs veido bruožai, tokie žavūs dabar, neatlaikys laiko išbandymo – tai buvo negražiai senstančio tipo veidas. Galbūt tai nujausdama, mergina naudojo visus moteriškus kerus – pagarbus dėmesys, juklus nekaltumas – taip, tarsi jie būtų visiškai natūralūs, tarsi jos esybė būtų įsikūnijusi ano vyriškio svajonė.

Įsivaizduokite, kaip nustebau, kai pokalbio viduryje ji pareiškė:
–Atsiprašau, einu pašikti.
Kadangi, kaip minėjau, mėgstu stebėti žmones, nuskubėjau iš paskos. Laimei, prie tualeto buvo eilė ir aš gavau progą paklausti, kodėl ji pavartojo tokį vulgarų žodį, šitaip nederantį su visa jos laikysena?

– Matote, – atsakė žavioji pašnekovė, – visiems mums įkalta į galvą, kad merginai nevalia minėti ar juolab demonstruoti fiziologinių funkcijų vyriškio akivaizdoje. Lygiai taip aš ir elgdavausi anksčiau – pašikti bėgdavau į šalia namų esančią kavinukę arba palaukdavau, kol vyriškis išeis. Tačiau vieną dieną susipažinau su vaikinu iš Pietų Amerikos ir labai įsimylėjau. Tuo metu dirbau Norvegijoje, taigi per kelis mėnesius susitaupiau pinigų kelionei pas brangųjį – svečiuose pas jį turėjau praleisti mėnesį. Atvykusi jaučiausi priimta ir mylima, skraidžiau padebesiais. Iš pradžių gal ir gėdijausi šikti, bet paskui pastebėjau, kad tiesiog negaliu – užkietėjo viduriai. Kelias dienas slėpusi problemą, galiausiai turėjau prisipažinti mylimajam. Sprendimo ėmėme ieškoti drauge – išbandėme laisvinamuosius, fizinius pratimus, netgi klizmą, bet niekas nepadėjo. Aš toliau pūčiausi ir jaučiausi vis prasčiau, kol po dviejų savaičių, sukrapščiusi paskutinius pinigus, nusipirkau bilietą atgal į Lietuvą. Vos grįžusi, nusilengvinau kaip reikiant, ir ištryniau to vaikino numerį. Nuo to laiko visada stengiuosi prasišikti per pirmąjį pasimatymą, kad pasitikrinčiau, ar viskas gerai.

Norėjau dar daug ko paklausti merginos, bet atsilaisvino tualeto kabina ir ji žvitriai nėrė vidun.
Sutikau ją vėl po daugelio metų Islandijoje. Buvo neseniai palaidojusi vyrą, su kuriuo laimingoje sauntuokoje gyveno ilgus metus. Jau nebegraži, bet akyse vis dar blykčiojo linksmi žiburiukai. Pasvarstėme apie prabėgusią jaunystę. „Kas buvo, tas pražuvo,– tarė mergina, dabar jau moteris, – aš savosios bent jau neprašikau.“

Jei patiko, tai gal patiks ir knyga, tik ten mažiau apie šikimą. Mane kiekvienos istorijėlės pradžia užkabindavo, susidomėdavau personažais, o tada tik BUM - moralas - ir viskas. Žinau, kad čia XIX amžius ir nėra ko piktintis seksizmu, juolab kad skaitant senesnę literatūrą ne taip labai jis ir piktina, bet čia kažkodėl erzino. Gal ta "gyvenimo stebėtojo" pretenzija darė jį menkiau pakenčiamą?
Na, žodžiu, gražiai paarašyta knyga, bet ne man.

[Ringa Sruogienė · Rating 5 out of 5]

5*, nors ne visos istorijos man buvo wow.
Tos kelios, kur patiko mažiau, kažkuo priminė O. Henry. Bet juk jo "Išminčių dovanos" man patiko, tai ir nežinau, kodėl čia kabinėjuosi...
Bet bendras knygos keliamas pojūtis - kaip senais gerais laikais, visai kaip jo kitose knygose: "Aistrų našta", "Skustuvo ašmenys", "Teatras" ir kt. - toks "Maugham'iškas".

[Vygandas Ostrauskis · Rating 4 out of 5]

Nė kiek neabejojau, kad rašytojas, sukūręs puikius romanus „Aistrų našta“, „Skustuvo ašmenys“, „Mėnulis ir skatikas“, gebėjo kurti ir apsakymus. Neapsirikau. Knygoje 15 apsakymų, du iš jų – ilgesni, artėjantys prie apysakos. Psichologinė motyvacija, būdinga autoriaus romanams, jaučiasi ir apsakymuose, bet didžiausias jų privalumas – įdomios, pamokančios istorijos. Šioje srityje autorius nė kuo nenusileidžia Mopasanui ar Čechovui. Veikėjai charakteringi, įsimenami. Jeigu skaitytojas gali kai kuo, kas aprašoma, ir nepatikėti (tai kiekvieno teisė), bet vargu ar kas neigs, kad skaityti įdomu. Gera dovana mažosios prozos gerbėjams, nes autoriaus apsakymai lietuviškai išleisti pirmą kartą.

[Alisa Žarkova]

„Spagėčius valgė po vieną, tarsi jie būtų karnavalo serpantinai. Argi vien tai nėra tinkama priežastis nutraukti santykius?“

***

„Žmogaus gyvenimo nepaprastumas nedaro jo paties nepaprastu, bet, priešingai, jei žmogus nepaprastas, jis net nuobodų kaimo pastoriaus gyvenimą padarys nepaprastu.“

[Rasma Mikalauskaitė · Rating 2 out of 5]

2,5

[Edita Budrytė · Rating 4 out of 5]

Išmintinga, taikli žmogiškų silpnybių ir troškimų mozaika, kartais tekdavo liūdnai atsidusti, o kartais - iš širdies nusijuokti.

[Ieva Arlauskienė · Rating 5 out of 5]

Knyga skaitėsi lengvai ir maloniai. Manau, kad tai puikus variantas atostogoms, nes istorijos trumpos, parašytos paprastai, žaismingai, bet kartu įtraukia dėl įdomių veikėjų, jų psichologinių motyvų ir gyvenimiškų įžvalgų. Mėgstu apsakymus, kurių glaustuose pasakojimuose galima atrasti pagrindinę vedančiąją autoriaus mintį, kuri kartais verčia nusišypsoti, o kartais giliau susimąstyti. Daugumoje apsakymų dėstomas kelionės motyvas, per kurias dažnai tenka pažinti egzotiškas vietoves, skirtingą žmonių pasaulėžiūrą su visur jaučiamu subtiliu anglišku humoru. Visi knygos veikėjai savaip ieško laimės, bet kiekvieno pasirinkimai ir moralė nulemia skirtingus padarinius.

[Aurimas Nausėda · Rating 5 out of 5]

Britų rašytojo V. S. Moemo apsakymų rinktinė primenanti Čechovo psichologinę trumpąją prozą. Britų kolonijose gyvenančių žmonių paradoksalūs gyvenimo įvykiai, netikėti nuotykiai Europoje ir trumpi pamąstymai apie gyvenimo netikėtus, bet prasmingus sprendimus. Verta skaityti, jei norite atrasti apsakymų kt. temas, idėjas ir emocinį poveikį.

[Agnė Pačekajė · Rating 4 out of 5]

Somerseto apsakymai yra tarsi vaisių prikrautas krepšys - didelis malonumas, sudarytas iš daugybės mažų. Nepaprastai smagu skaityti, plaukte plaukia, o humorui 10 balų! Knyga lengva, vasariška, atpalaiduojanti ir greitai persiskaitanti. Tiktų dovanai, nes daugumai patiktų.

[Genyte.Gabija · Rating 5 out of 5]

4.5