Kniha líčí osudy prakticky všech významných členů rodiny Mannových, nejen těch nejznámějších – spisovatelů Thomase a Heinricha – ale i jejich sourozenců, manželek a dětí. Autor vycházel z autentických deníkových záznamů a korespondence, nevyhýbal se přitom ani velmi intimním a rozporuplným momentům, jako byla závislost na drogách či alkoholu, tajená i veřejně přiznávaná homosexualita, členství v NSDAP apod. Přesto kniha nijak nevybočuje z hranic příjemně věcného, velmi poučeného a spíše kritického popisu jednotlivých lidských osudů a vztahů. Manfred Flügge se studiu nejen rodiny Mannových, ale i osudů dalších německých umělců v bouřlivém 20. století věnuje dlouhodobě. Tato kniha je završením jeho mnoholetého zájmu a její mimořádná kvalita i čtivost tomu plně odpovídá.
Tragiškai sunki ir klampi knyga, kurią iki paskutinio puslapio teko įveikti tik todėl, kad negaliu palikti nebaigtų skaityti knygų. Pats savaime vertimas yra geras, nes neteko klupinėti lietuviškame tekste. Tačiau autoriaus minčių seka ir raizgalynė prilygo klampojimui po kopas. Nuokrypiai į filosofiją, užsižaidimas sąvokų ir minčių “aukštomis materijomis”, padrikas šokinėjimas laike ir erdvėje, negebėjimas žmogiškai paaiškinti esmės ne tik, kad nekūrė rišlaus pasakojimo, bet ir trukdė suvokti visos Mannų giminės vertę ir įtaką pasaulio literatūros ir kultūros raidai ir istorijai. Vienintelis atokvėpis keliaujant per puslapius buvo pasakojimas apie Mannų šeimos vaikus kaip apie normalioje šeimoje gimusius ir užaugusius vaikus, kuomet sakiniai tampa suprantami ir paprasti, neužvelti filosofiniais “mandražais” ir turintys loginę seką bei tąsą. Norint geriau pažinti Thomo Manno kūrybà geriau skaityti pačią kūrybą. O jei labai prireiktų paaiškinimų, geriau jų ieškoti kitur.
È una lettura entusiasmante per gran parte del libro. L’aspetto più interessante è l’aver delineato la misura, con la quale la storia, per molti versi tragica, di questa illustre famiglia rispecchi la storia del 900. Purtroppo non sempre continuo nel suo alto livello. Alcuni capitoli risentono di troppa concisione. A tratti brillante: „La famiglia Mann (Die Manns) è una storia di successo fatta di piccole tragedie.“
حقیقتا قوی. نویسنده احاطه کاملی به زندگی این خانواده داره و مشخصه که نه تنها آثار اصلی بلکه حجم عظیمی از یادداشتها، نامهنگاریها و ... رو هم خونده. با این وجود کتاب اصلا زندگینامه خشک نیست بلکه کاملا جذابیت داستانگونه هم داره. فلوگه حتی تو شرح آثار این خانواده هم دست توانایی داره و شرحهای کوتاه ولی بسیار مفیدی نوشته. ترجمه هم که عالیه منتهی به ویراستاری حسابی میخواد.