Esu Y kartos žmogus, kuris „viską galėjo" ir tuo šventai tikėjo. Kartos, kurioje atsirado internetas ir gyvenimas pakibo ant laido. Kartos, kuri dar supranta rusiškai, tačiau laisvai kalba angliškai. Kartos, kuri pradėjo ragauti, atostogauti, uždarbiauti ir pramogauti globaliai. Kartos, kurioje atsirado freelanceriai, hipsteriai, japiai, blogeriai, influenceriai ir visi kiti. Kartos, kuri dar atsimena „Labanakt vaikučiams", bet dabar žiūri tik „Netflix".
Esu iš kartos, kuri suprato, kad dėl visų mūsų problemų kalta „nelaiminga" vaikystė ir nugulė psichoterapeutų sofutes. Kartos, kuri pusryčiams su žaliuoju kokteiliu geria antidepresantus. Kartos, kuri ieško dvasinio nušvitimo Peru džiunglėse, Indijos ašramuose, psichodelinėse kelionėse, tylos retrituose, vipasanose ir jogos asanose.
Sakoma, kad mūsų karta yra tokia „išskridusi", kad nei vyresnės, nei jaunesnės kartos negali su mumis susikalbėti. Tiesą pasakius, mes patys negalime su savimi susišnekėti. Šioje knygoje ieškau atsakymo, kodėl taip yra?
Puikiai pažįstama iš televizijos ekranų ir žurnalų viršelių Aistė Paškevičiūtė dešimtmetį dirbo pramoginių laidų vedėja ir vykdančiąja TV prodiusere. Pasiekusi tai, ką laikė sėkme, tačiau nusivylusi ir nelaiminga, ji nusprendė pasukti kitu – savęs pažinimo – keliu. Iš šios kelionės gimė pirmoji Aistės knyga „Laisvųjų papūgų karta".
Tikejausi kad bus kazkas idomesnio, bet gavau eilinius faktus aprasytus suasmeninant. Asmeniskai as galvojau kad bus labiau aprasyta apie milenialsu karta, taciau apie ja tik gal kokie 20% visa kita paciam galima rasti internete pervertus keleta psl. nepaisant faktu, kad knyga buvo laukiama ir svarstoma ar pirkti ar laukti biblej, kazkaip pasiseke ir atsirado ten tai nereikejo pirkti. Jei ir skaitysit kazko vau nesitikekite. Eilini karta suzaista pavadinimu, manant pritraukti kuo daugiau pirkeju :)
Jei niekada nekėlei klausimų apie savo emocinę sveikatą, neskaitei psichologinių knygų/straipsnių, nesėdėjai psichologo kėdėje ar kitaip kaip nebandei gilintis į save – galbūt ši knyga ir yra neblogas pirmas žingsnis tai pradėti. Visgi, kitu atveju – man tai pasirodė gana paviršutiniškos pamąstymų nuotrupos, kaip anksčiau komentare taikliai buvo pasakyta, „paprastų faktų aprašymas suasmeninant“. Suprantu, kad dalinamasi asmenine patirtimi, tačiau trūko gilesnių įžvalgų, minčių paaiškinimų, knygos „svorio“, kuris perskaičius paliktų kažką tavyje. Dabar to nebuvo.
Knyga buvo laukta, aplink mačiau daug žmonių, kurie rekomendavo ją paskaityti, tačiau man pasirodė dėmesio verti tik pirmieji du-trys skyriai, kada bandyta šiek tiek giliau pasižiūrėti į kartų skirtumus ir viso to priežastis.
Gaila neigiamai atsiliepti apie lietuvišką knygą, nes vietinius kūrėjus reikia palaikyti. Bet skaitant šią knygą atrodė kad skaitau google straipsnių santrauką. Autentiška, asmeniška - skambūs lozungai, bet jų beveik nebuvo knygoje. Kelios sapnų ar dienoraščių ištraukos, ir daug daug teorijos..
Skaitytojos išpeikė, kad neva viską, ką rado knygoje, galima rasti Wikipedia. Gal ir galima, bet ar ieškote? O man patiko. Patiko tie momentai, keliantys nepatogumą. Patiko autorės gebėjimas atsukti skaitytojui knygą, kaip veidrodį. Tiems, kuriems ten viskas nepatiko: turbūt ne veidrodis kaltas, kad snukis kreivas.
Leksta ir primityvi knygele apie nieka. Teoriskai apie kazkokia super unikalia vidine transformacija, nors kiekvienas is musu turbut esam ne viena tokia isgyvene. Apie musu karta is viso tebuvo vos keli zodziai. Net nesugebejau pabaigti skaityti..
tl;dr - nerekomenduoju. kūrinys, pilnas paviršutiniškų pamąstymų, generalizacijų, keistų ir niekuo nepagrįstų argumentų, paslepiant juos po skambiomis wow faktoriaus frazėmis. skaitosi labiau kaip universitetinio lygio opinionated esė, negu svorį nešanti knyga. negalėjau prisiversti pabaigti. galbūt aš per jauna šiai knygai, niekaip negaliu susitapatinti su autore ar tiesiog suprasti autorės keliamų problemų svarbos. daug idėjų prilygsta "old man yells at cloud" tipui, ir daug idėjų iššaukia "aha, ir?" reakciją. tiesa, momentais su autore sutikau. keletas užkliuvusių autorės minčių po spoileriais:
Tokios knygos rašymas turėjo puiki būti saviterapija. Tikriausiai kiti skaitytojai gali rasti čia sąsajas su savo asmeninėm istorijom ir patirtimis. Sau čia nieko neradau.
Šita knyga - man tikras paradoksas. Pirmą dalį tiesiog ištrinčiau. Iš esmės tai labai daug teksto, kuris visiškai nesuteikia naujos informacijos, o mintys plačiai žinomos šiuolaikinėje visuomenėje. Beje, manau kalbant apie kapitalizmą ir vakarų mums daromą neigiamą įtaką derėtų privengti sulietuvintų angliškų žodžių. Bent jau man tai tekstas skambėjo labai hipokritiškai (ar veidmainiškai :)) ). Žodžiu, net nenumanau, ką veikė redaktoriai ir kodėl nepataisė tokių lingvistinių nukrypimų. Po pirmos dalies ketinau duoti knygai 2 žvaigždutes. Tuomet antra dalis man labai labai patiko. Nors kai kurie dalykai ir žinomi, manau visi, kurie domisi psichologija, savianalize ir tobulėjimu, ras kažką įdomaus. Bent jau aš tai išmarginau visą skyrių pažymėt vietom. 4 žvaigždutės. Tuomet trečia... na, autorė tęsė mintį iš antros knygos dalies ir tikrai radau neblogų idėjų, tačiau taip pat ir gana ištęsto pilstymo iš tuščio į kiaurą. Keturios žvaigždutės laikėsi iki pat pabaigos, bet "praktiniai patarimai" jas greitai nužudė. Tiesiog... na, sakykim, nelabai radau loginio sąryšio tarp tik ką išdėstytų minčių ir autorės patarimo nenaudoti dantų pastos su fluoru. Tai tiek. 2,5 balų, bet iš esmės tik už antrąją dalį ir dalį trečios dalies. Visgi rekomenduočiau ir manau knyga verta perskaityti.
Daugelyje vietų buvo toks jausmas lyg jau tuoj tuoj bus prieita prie esmės, jau tuoj tuoj autorė sukonkretins mintį, bet tekstas taip imdavo ir nutrūkdavo, taip ir likdavo tik kažkokiu apibendrinimu be aiškios minties.
Ir vis tik knyga iškėlė tam tikrų klausimų. Patiko autorės bandymas į temą pasižiūrėti iš “lietuviškos” perspektyvos, tai pažadino norą labiau pasigilinti į šią temą. Nors kai kurios mintys glumino, atrodė pernelyg kategoriškos ar nepamatuotos, bet apskritai knyga patiko. Joje atradau daug įdomių minčių, prie kurių dar norėsis grįžti ir paanalizuoti plačiau.
Pasiimdama šią knygą skaityti nieko nesitikėjau, nekėliau jokių lūkesčių. Tai knyga apie vidinius žmogaus pokyčius, o ne apie Y kartą. Ilgus, kartais itin sunkius. Jautėsi autorės asmeninis braižas, emocija ir pastangos perteikti tai ką ji sužinojo, išjautė. Galbūt galėjo būti daugiau asmeninių istorijų. Tačiau čia ne biografinė knyga, buvę pavydžiai papildė teorinį lygmenį :) Knyga patiks mėgstantiems saviugdos temą, einantiems pokyčių keliu.
Kaip kita vertintoja minejo, manau, kad sios knygos rasymas autorei buvo puiki saviterapija, taciau man kaip skaitytojai, visiskai nesuteike nieko, neprikauste demesio. Toks jausmas, kad surinkti faktai is google ir suasmeninti.