What do you think?
Rate this book
Kasios K. asmeninis gyvenimas
Asta Jolanta Miškinytė – skaitytojų pamėgtos knygos „Bitlas, Ana Orka ir aš“ („Tyto alba“, 2020) bei radijo pjesės „Mama, aš tave myliu“ autorė, trijų dukterų mama.
Naujasis jos romanas – moters brendimo istorija, kurią autorė pasakoja su jai būdinga aistra, atvirumu ir atjauta. Iš pirmo žvilgsnio paprastos moters gyvenimas – kaip kalnų kelias: staigūs posūkiai, jokių kelio ženklų, o troškimai meilės ir prasmingesnio gyvenimo verčia didinti greitį... Jūs nugyvensite kartu su Kasia K. jos skaudų, bet tikrą gyvenimą iki visų mūsų taip geidžiamos sielos ramybės akimirkos.
Kodėl Kasia K.? Nes čia Vilnius, Grigiškės, bet dar buvo ir Žemutinis Pavilnys, kur mano močiutės kaimynė, buvusi J. Pilsudskio vaikų auklė, padovanojo anų laikų alavinį puodelį su ilga rankenėle. Jame virdavo man manų košę...
Mano dukra pasiuvo skudurinę lėlę ir pavadino ją Kasia Kovalska. Niekas nežino kodėl. Bet nuo tada žinojau, kad kada nors papasakosiu apie Kasios K. gyvenimą. Tiesa, istorija laikui bėgant augo, pildėsi, keitėsi, kol įgijo dabartinį pavidalą.
Ar Kasia K. yra ta skudurinė lėlė? Beveik. Tol, kol plaukia pasroviui ir sutinka būti šalia vyro taip, kaip jis nori ar tikisi, nesipriešindama, nes leidžiasi vedama protu nesuvokto bundančio seksualumo, nekreipdama dėmesio į savo pačios poreikius. Bet palengva Kasia K. įgyja tam tikro tvirtumo, kuris leidžia pasipriešinti. Suaugti. Ir tuomet aplinkiniai liaujasi ja manipuliavę. Tai pasakojimas ir apie tai, kokia stipri yra motinos meilė, net jei apie ją nekalbi nuolatos ar neturi galimybės jos parodyti. Ji niekur nedingsta ir lemiamu momentu suteikia jėgų pasielgti taip, kaip geriausia. Moteris bet kokioje situacijoje gali išlikti stipri.
Man tai istorija, kupina vilties, nes niekas niekada nesibaigia. Rašydama pirmą romaną linkėjau kiekvienam sutikti savo Bitlą, nes tada gyvenimas gali pasikeisti į gera. Rašydama antrą kiekvienai noriu palinkėti šiek tiek Kasios K. gyvybingumo .
Asta Jolanta Miškinytė
Naujasis jos romanas – moters brendimo istorija, kurią autorė pasakoja su jai būdinga aistra, atvirumu ir atjauta. Iš pirmo žvilgsnio paprastos moters gyvenimas – kaip kalnų kelias: staigūs posūkiai, jokių kelio ženklų, o troškimai meilės ir prasmingesnio gyvenimo verčia didinti greitį... Jūs nugyvensite kartu su Kasia K. jos skaudų, bet tikrą gyvenimą iki visų mūsų taip geidžiamos sielos ramybės akimirkos.
Kodėl Kasia K.? Nes čia Vilnius, Grigiškės, bet dar buvo ir Žemutinis Pavilnys, kur mano močiutės kaimynė, buvusi J. Pilsudskio vaikų auklė, padovanojo anų laikų alavinį puodelį su ilga rankenėle. Jame virdavo man manų košę...
Mano dukra pasiuvo skudurinę lėlę ir pavadino ją Kasia Kovalska. Niekas nežino kodėl. Bet nuo tada žinojau, kad kada nors papasakosiu apie Kasios K. gyvenimą. Tiesa, istorija laikui bėgant augo, pildėsi, keitėsi, kol įgijo dabartinį pavidalą.
Ar Kasia K. yra ta skudurinė lėlė? Beveik. Tol, kol plaukia pasroviui ir sutinka būti šalia vyro taip, kaip jis nori ar tikisi, nesipriešindama, nes leidžiasi vedama protu nesuvokto bundančio seksualumo, nekreipdama dėmesio į savo pačios poreikius. Bet palengva Kasia K. įgyja tam tikro tvirtumo, kuris leidžia pasipriešinti. Suaugti. Ir tuomet aplinkiniai liaujasi ja manipuliavę. Tai pasakojimas ir apie tai, kokia stipri yra motinos meilė, net jei apie ją nekalbi nuolatos ar neturi galimybės jos parodyti. Ji niekur nedingsta ir lemiamu momentu suteikia jėgų pasielgti taip, kaip geriausia. Moteris bet kokioje situacijoje gali išlikti stipri.
Man tai istorija, kupina vilties, nes niekas niekada nesibaigia. Rašydama pirmą romaną linkėjau kiekvienam sutikti savo Bitlą, nes tada gyvenimas gali pasikeisti į gera. Rašydama antrą kiekvienai noriu palinkėti šiek tiek Kasios K. gyvybingumo .
Asta Jolanta Miškinytė
231 pages, Hardcover
First published January 1, 2020
3 people are currently reading
27 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 18 of 18 reviews
July 14, 2023
2,5⭐️ Paprasta, bet neprasta knyga. Veikėjai atrodė paprasti ir pilki, tik Kasia pasirodė kiek įdomesnė asmenybė, buvo įdomu kaip susiklostys jos gyvenimas? Ar bus laiminga?
December 29, 2022
Su malonumu vienu ypu ,,suvalgiau" šią lietuvių rašytojos knygą. Turbūt dėl to, kad kažkas joje yra iki skausmo pažįstamo- parodytas sovietinis palikimas, mūsų santykiuose- daryti, nes visi taip daro, kentėti, nes taip reikia, tėvų ir vaikų ryšiai, jausmų nerodymas, tabu temos. O gal mane stipriai palietė, nes itin mėgstu skaityti apie stiprias moteris, o čia buvo jų, ne viena net.
Labai gyvenimiška, tikroviška, nesaldi Kasios K. gyvenimo istorija. Apie tai, kas gaunasi, jei gyveni tik dėl kitų, plaukimą pasroviui, motinos meilę.. apie tai, kad pabaiga gali būti laiminga, nors ir ne standartinė. Ir apie tai, kad viskas yra svarbu, o laimė yra kiekvienam kitokia.
Nebe pirmą skaitau šios rašytojos knygą-"Ana Orka, Bitlas ir aš" taip pat puiki, bet vis tik Kasia man patiko labiau. Ir jau dabar žinau, kad tikrai ieškosiu ir kitų.
Labai gyvenimiška, tikroviška, nesaldi Kasios K. gyvenimo istorija. Apie tai, kas gaunasi, jei gyveni tik dėl kitų, plaukimą pasroviui, motinos meilę.. apie tai, kad pabaiga gali būti laiminga, nors ir ne standartinė. Ir apie tai, kad viskas yra svarbu, o laimė yra kiekvienam kitokia.
Nebe pirmą skaitau šios rašytojos knygą-"Ana Orka, Bitlas ir aš" taip pat puiki, bet vis tik Kasia man patiko labiau. Ir jau dabar žinau, kad tikrai ieškosiu ir kitų.
July 3, 2021
Labai retai skaitau lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinius, nes vis kažkuo nepatinka, atrodo, mažiau juose šviesos, daugiau niūrumos... O "Kasios K. asmeninį gyvenimą" pasirinkau visai neatsitiktinai, tai buvo @VilniausMoterųKnygųKlubo birželio mėnesio knyga.
Veiksmas prasideda sovietiniais laikais, kai Kasia (Kasiopėja) dar visai mergaičiukė. Santykiai su mama Albina buvo šaltoki, nebuvo su mergaite kalbama, koks tas pasaulis, kad yra žmonių, kurie tik gali naudotis tavimi bei panašiomis temomis. Paauglei Kasiai vienas dėdė pasiūlo įsidarbinti pas jį batų avalynės taisykloje, o jai tik reikės priimti užsakymus ir atlikti panašius darbelius. Tik vienos dienos metu dėdė netikėtai užrakina duris ir pradeda bučiuoti mergaitę...
Retai taip būna, kad skaitomame kūrinyje tiek daug erzintų veikėjų, būtų nesuprantami poelgiai ir tuo labiau kai kurių likau visai nepateisinusi. Sutinku, Kasia gyveno pasroviui, buvo kiek uždaro būdo... Bet veikėja manęs neįtikino ir nebuvo kuo žavėtis. Užtai kūrinys taip lengvai skaitėsi, puslapiai greitai vertėsi.
Šįsyk pažintis su autorės kūryba nepavyko, bet esu iš tų skaitytojų, kuri mėgsta autoriui duoti antrą šansą. Būtinai dar perskaitysiu "Bitlą, Aną, Orką ir aš", o šis kūrinys skaitytojų kartu yra geriau įvertintas nei kad "Kasios K. asmeninis gyvenimas".
Vertinu: 2,5⭐/iš 5⭐
Veiksmas prasideda sovietiniais laikais, kai Kasia (Kasiopėja) dar visai mergaičiukė. Santykiai su mama Albina buvo šaltoki, nebuvo su mergaite kalbama, koks tas pasaulis, kad yra žmonių, kurie tik gali naudotis tavimi bei panašiomis temomis. Paauglei Kasiai vienas dėdė pasiūlo įsidarbinti pas jį batų avalynės taisykloje, o jai tik reikės priimti užsakymus ir atlikti panašius darbelius. Tik vienos dienos metu dėdė netikėtai užrakina duris ir pradeda bučiuoti mergaitę...
Retai taip būna, kad skaitomame kūrinyje tiek daug erzintų veikėjų, būtų nesuprantami poelgiai ir tuo labiau kai kurių likau visai nepateisinusi. Sutinku, Kasia gyveno pasroviui, buvo kiek uždaro būdo... Bet veikėja manęs neįtikino ir nebuvo kuo žavėtis. Užtai kūrinys taip lengvai skaitėsi, puslapiai greitai vertėsi.
Šįsyk pažintis su autorės kūryba nepavyko, bet esu iš tų skaitytojų, kuri mėgsta autoriui duoti antrą šansą. Būtinai dar perskaitysiu "Bitlą, Aną, Orką ir aš", o šis kūrinys skaitytojų kartu yra geriau įvertintas nei kad "Kasios K. asmeninis gyvenimas".
Vertinu: 2,5⭐/iš 5⭐
January 15, 2021
Dar vienas lietuviškos literatūros dugnas. Perskaitai pirmus 20 puslapių ir norisi užversti knygą dėl to, kokia ji nuobodi. Tekstas primena tuos mokyklinius laikus, kuomet mokytojai liepdavo mokiniams parašyti perskaitytų knygų atpasakojimus ir visi imdavo pilti: buvo, darė, buvo, darė...
Pagrindinė veikėja yra aukso viduriukas, kas liečia lietuviškos literatūros klasiką – nyki, nuobodi, visiškai be jokio šarmo, kad nors kažkuo patrauktų domėtis ja ir skaityti toliau. Maža to – su apskritu 0 empatijos. Suprantu, kad šiais laikais yra įsivyravęs trendas visur kišti erotinius užmanymus, krūvas nieko siužetui nepriduodančių sekso scenų ir t.t., bet, kai rašote knygą ir jūsų veikėja be jokios aiškios priežasties eina nuo vieno vyro prie kito, skaitant ji ima atrodyti labiau kaip paleistuvė nei ta, kurią turėtume užjausti.
Knygos aprašyme minima, kad autorė viską pasakoja su aistra, atvirumu bei atjauta. Nežinau. Visas pasakojimas pasirodė toks medinis, kad vienintelis dalykas, ką jis sugebėjo iššaukti – tai pasibodėjimas. Spėčiau, dauguma pasijuto panašiai, žvelgiant iš atsiliepimų skaičiaus perspektyvos. Kas pakankamai liūdna, nes tokie romanai įrodo, kad per 30 metų mūsų kūrybiškumas nepasistūmėjo jokia teigiama linkme.
Pagrindinė veikėja yra aukso viduriukas, kas liečia lietuviškos literatūros klasiką – nyki, nuobodi, visiškai be jokio šarmo, kad nors kažkuo patrauktų domėtis ja ir skaityti toliau. Maža to – su apskritu 0 empatijos. Suprantu, kad šiais laikais yra įsivyravęs trendas visur kišti erotinius užmanymus, krūvas nieko siužetui nepriduodančių sekso scenų ir t.t., bet, kai rašote knygą ir jūsų veikėja be jokios aiškios priežasties eina nuo vieno vyro prie kito, skaitant ji ima atrodyti labiau kaip paleistuvė nei ta, kurią turėtume užjausti.
Knygos aprašyme minima, kad autorė viską pasakoja su aistra, atvirumu bei atjauta. Nežinau. Visas pasakojimas pasirodė toks medinis, kad vienintelis dalykas, ką jis sugebėjo iššaukti – tai pasibodėjimas. Spėčiau, dauguma pasijuto panašiai, žvelgiant iš atsiliepimų skaičiaus perspektyvos. Kas pakankamai liūdna, nes tokie romanai įrodo, kad per 30 metų mūsų kūrybiškumas nepasistūmėjo jokia teigiama linkme.
April 25, 2022
Kaip tokios knygos išvis leidžiamos?
Recenzija čia: https://www.15min.lt/kultura/naujiena...
Recenzija čia: https://www.15min.lt/kultura/naujiena...
September 22, 2023
Šią knygą nusipirkau už 1,49 ir pagalvodama,kodės ant tiek nuvertinta knygos kaina,bet ją perskaičius supratau,kad jinai verta truputį daugiau. Ne 5*,bet ydomiai suskaičiau.
This entire review has been hidden because of spoilers.
April 24, 2022
Skaitau ir bijau, nebūti tokia kaip Kasia K. Pragyveni amžių, kitą ir supranti, o va, nieko tokio lyg ir nevyksta, bet raukšlės gilėja. Gyvenimas plaukė praplaukė ir vaikai užaugo. Sakyčiau autorė, kuri moka perteikti kasdienybę, jos ir mūsų gyvenime daug, tad nori nenori, turi pripažinti ją. Ji pilka, bejausmė kaukolė juodomis akiduobėmis.
November 28, 2022
Ar kiekvieną gyvenime lydi laimė ir džiaugsmas? Ar tiesiog jį reikia nugyventi - paprastai, per daug nesusimąstant, tarsi plaukiant pasroviui.
Žinau "Paskambink draugui" pyrago receptą.
"Žinojimas kartais tampa sunkia našta, geriau jos neužsikrauti savo noru".
"Gero berniuko, paslapčia mėtančio į kaimynų langus ar nusivalančio purvinas rankas į baltus kieme džiūstančius skalbinius, sindromas."
Žinau "Paskambink draugui" pyrago receptą.
"Žinojimas kartais tampa sunkia našta, geriau jos neužsikrauti savo noru".
"Gero berniuko, paslapčia mėtančio į kaimynų langus ar nusivalančio purvinas rankas į baltus kieme džiūstančius skalbinius, sindromas."
December 20, 2020
Ši knyga apie moterį, kuri neturėdama pagrindo po kojomis, arba kaip liaudyje sakome, neturėdama savo stuburo, plaukia gyvenimu pasroviui nesusimąstydama ir visiškai jam nesipriešindama. Prešinimasis kelia kančią, ir turbūt Kasia K. daug jos tokiu būdu išvengia, kol galiausiai jos tarsi kokios nebereikalingos mėsos, atsikrato jos vyras ir ji lieka viena. Va tada ima vykti pokyčiai, nes nori nenori, tenka atsispirti, kad ir į dugną.
Autorės pasirinkti personažai – žmonės be minčių. Visi jie šiek tiek panašūs. Niekas nežino (gal ir jie patys to nežino), kas dedasi jų galvose. Jie nemoka analizuoti, išreikšti savo jausmų, jie nekalba. Lengviau nekalbėti, kad tik neužkabintų kokio nors jautraus skaudulio ir visas kortų namelis (kurį jie pastatė ir vadina gyvenimu) nesugriūtų. Todėl tyla yra gera byla, kaip sakoma liaudyje.
„Jis buvo abejingas gyvenimui, kaip ir bet kam kitam, tarsi būtų gimęs be tų smegenų centrų, kurie atsakingi už karjerą, siekius, ambicijas.“
Šie žmonės negyvena, jų gyvenimas plaukia pro šalį, o jie su juo, kad tik neužkliūtų, kad tik neatsiliktų ir eitų su srove. Nes jei liks, jei suklups...tai yra taip baisu, kad apie tai net negalvoja, tik stengiasi neatsilikti. Viskas yra gerai tol, kol turi ką pavalgyti, kur gyventi ir su kuo permiegoti, o kaimynai apie tave nieko nežino arba yra geros nuomonės. Toks ir yra gyvenimas.
Tačiau viskas keičiasi, kai netikėtai į gyvenimą ateina meilė, kuri iš tikrųjų yra tik geismas, tik pabėgimas, „sekretas“, apie kurį niekas neturi žinoti, tačiau kuri yra pasipriešinimas, jis šildo, nors ir pavėsyje. Kūniška, neišjausta, ta meilė, tačiau galų gale viskas ima keistis.
Knygą perskaičiau per šiek daugiau nei dieną, ji man paliko įspūdį, nes yra kitokia. Tiek pasakojimo stiliumi, tiek siužetu. Pasakojimo stilius visiškai nepaiso jokių „taisyklių“ ir pats savaime yra įspūdingas, sklandus, tikslus. Nors beveik niekas nerodoma, o tiesiog pasakojama, tarsi kaimynas kaimynui apie kaimyną, bet vis tiek visi personažai iškyla prie akis. O šiaip knyga tikrai labai graži, labai atitinkančiu turinį viršeliu, maloni, liesti, skaitosi lengvai.
Taip pat man labai patiko, kad autorė nelaiko skaitytojo kvailu ir nesistengia visko jam paaiškinti. Jei vienoje pastraipoje sutinkame naują personažą, kitoje jis gali būti tapęs svarbiausiu žmogumi Kasios K. gyvenime. Toks peršokimas išlaiko tempą ir knygos įdomumą. Įdomu skaityti ir todėl, kad istorijos pusiaukelėje įtampa tik auga.
Labai patiko, kad apie tokius paviršutinius žmones ir jų bazinius poreikius pasakodama autorė tai daro visiškai be ironijos. Ji pasakoja su meile, labai taikliai, apie visus, kurie gyvena kortų namelio gyvenimą be jokių kitų minčių. Jiems svarbiausia – neišsiduoti, nesirodyti, kas iš tikrųjų esi, ką iš tikrųjų jauti ir galvoji. Tylėti, neužkliūti. Per šią prizmę autorė atskleidžia, kokia tai veidmainystė, kaip mes nepažįstame vieni kitų, nes po tuo „narmalaus“ gyvenimo kiautu slypi visokie, gražūs ir bjaurūs dalykai. Kuriuos, žinoma, būtina slėpti.
Iš esmės ši knyga apie santykius. Apie šeimą, susikūrusią ne kraujo ryšio, o sielos ryšio pagrindu. Apie meilę, kuri yra, bet tokia tyli, kad ją sunku pastebėti.
O pabaigai man pritūko laimingos
pabaigos. Pabaiga buvo keista, kitokia, kaip ir visa knyga. Visi mes trokštame laimingos pabaigos, tiek gyvenime, tiek istorijose, tačiau ne visada ji atsitinka. Galų gale, kas yra ta laiminga pabaiga?...
Autorės pasirinkti personažai – žmonės be minčių. Visi jie šiek tiek panašūs. Niekas nežino (gal ir jie patys to nežino), kas dedasi jų galvose. Jie nemoka analizuoti, išreikšti savo jausmų, jie nekalba. Lengviau nekalbėti, kad tik neužkabintų kokio nors jautraus skaudulio ir visas kortų namelis (kurį jie pastatė ir vadina gyvenimu) nesugriūtų. Todėl tyla yra gera byla, kaip sakoma liaudyje.
„Jis buvo abejingas gyvenimui, kaip ir bet kam kitam, tarsi būtų gimęs be tų smegenų centrų, kurie atsakingi už karjerą, siekius, ambicijas.“
Šie žmonės negyvena, jų gyvenimas plaukia pro šalį, o jie su juo, kad tik neužkliūtų, kad tik neatsiliktų ir eitų su srove. Nes jei liks, jei suklups...tai yra taip baisu, kad apie tai net negalvoja, tik stengiasi neatsilikti. Viskas yra gerai tol, kol turi ką pavalgyti, kur gyventi ir su kuo permiegoti, o kaimynai apie tave nieko nežino arba yra geros nuomonės. Toks ir yra gyvenimas.
Tačiau viskas keičiasi, kai netikėtai į gyvenimą ateina meilė, kuri iš tikrųjų yra tik geismas, tik pabėgimas, „sekretas“, apie kurį niekas neturi žinoti, tačiau kuri yra pasipriešinimas, jis šildo, nors ir pavėsyje. Kūniška, neišjausta, ta meilė, tačiau galų gale viskas ima keistis.
Knygą perskaičiau per šiek daugiau nei dieną, ji man paliko įspūdį, nes yra kitokia. Tiek pasakojimo stiliumi, tiek siužetu. Pasakojimo stilius visiškai nepaiso jokių „taisyklių“ ir pats savaime yra įspūdingas, sklandus, tikslus. Nors beveik niekas nerodoma, o tiesiog pasakojama, tarsi kaimynas kaimynui apie kaimyną, bet vis tiek visi personažai iškyla prie akis. O šiaip knyga tikrai labai graži, labai atitinkančiu turinį viršeliu, maloni, liesti, skaitosi lengvai.
Taip pat man labai patiko, kad autorė nelaiko skaitytojo kvailu ir nesistengia visko jam paaiškinti. Jei vienoje pastraipoje sutinkame naują personažą, kitoje jis gali būti tapęs svarbiausiu žmogumi Kasios K. gyvenime. Toks peršokimas išlaiko tempą ir knygos įdomumą. Įdomu skaityti ir todėl, kad istorijos pusiaukelėje įtampa tik auga.
Labai patiko, kad apie tokius paviršutinius žmones ir jų bazinius poreikius pasakodama autorė tai daro visiškai be ironijos. Ji pasakoja su meile, labai taikliai, apie visus, kurie gyvena kortų namelio gyvenimą be jokių kitų minčių. Jiems svarbiausia – neišsiduoti, nesirodyti, kas iš tikrųjų esi, ką iš tikrųjų jauti ir galvoji. Tylėti, neužkliūti. Per šią prizmę autorė atskleidžia, kokia tai veidmainystė, kaip mes nepažįstame vieni kitų, nes po tuo „narmalaus“ gyvenimo kiautu slypi visokie, gražūs ir bjaurūs dalykai. Kuriuos, žinoma, būtina slėpti.
Iš esmės ši knyga apie santykius. Apie šeimą, susikūrusią ne kraujo ryšio, o sielos ryšio pagrindu. Apie meilę, kuri yra, bet tokia tyli, kad ją sunku pastebėti.
O pabaigai man pritūko laimingos
pabaigos. Pabaiga buvo keista, kitokia, kaip ir visa knyga. Visi mes trokštame laimingos pabaigos, tiek gyvenime, tiek istorijose, tačiau ne visada ji atsitinka. Galų gale, kas yra ta laiminga pabaiga?...
January 9, 2021
Skirčiau 4.5. Man knyga labai patiko, gal, kad galėjau ją visiškai suprasti. Romi ir tokia artima moters"plaukiančios pasroviui" istorija. Man tai istorija ne apie moterį ir jos vyrus, o pasakojimas apie tylią laimę, stiprybę, žinojimą ko nori ir gebėjimą laukti.
June 19, 2022
Tai va kaip buna , kiekvienai knygai savas metas turi būti. Patiko , bet vienoj vietoj nepateisinu nuslepimo, bet patys kazin kaip pasielgtumeme toje situacijoje. Aš ką rekomenduuočiau paskaityti
April 26, 2023
Visai patiko. Lyg ir apie nieką, bet tuo pačiu apie viską...
April 8, 2022
Viskas su šia knyga man kaip ir patiko, tik kiek prailgo pabaiga. Knyga gan paprasta, bet smalsumą žadinanti. Veikėjai neįprasti, gal kiek paprasti, bet man neieškančiai gilio ir sudėtingų santykių peripetijų viskas tiko ir patiko :)
April 19, 2021
Man patiko. Apie mūsų gyvenimą.
March 10, 2025
Lengva, niekuo neįpareigojanti knyga. Tačiau pasakoja baisią istoriją. Galbūt čia nerasi trolių ir visų kitų pabaisų, bet rasi gyvenimo realybę. Posovietinio mąstymo edukaciją, kai tėvai augino vaikus nemokėdami ir nešnekėdami. Kai žmonės užmerkia akis prieš tai, kam priešintis nenori arba tingi. Kai geriausia nesikišti ir traumuoti vaikus.
Kasios gyvenimas šioje knygoje išdėstytas nuo pat jaunystės, iki senatvės. Viskas rutuliojasi lengvai, netgi visos negandos aprašytos lengvai. Kaip gimusi keistoje šeimoje, gyvena dar keistesnį gyvenimą. Bet iš esmės man patiko, lengvai susiskaitė, įdomus rašytojo stilius ir savitas emocijos perteikimas.
Kasios gyvenimas šioje knygoje išdėstytas nuo pat jaunystės, iki senatvės. Viskas rutuliojasi lengvai, netgi visos negandos aprašytos lengvai. Kaip gimusi keistoje šeimoje, gyvena dar keistesnį gyvenimą. Bet iš esmės man patiko, lengvai susiskaitė, įdomus rašytojo stilius ir savitas emocijos perteikimas.
May 16, 2021
Yra toks subredditas AreTheStraightsOK. Tai visa šita knyga jame kuo puikiausiai pritaptų. O jei rimčiau, tai galėjo būti gera istorija apie moterį, kuri išsiugdo savivertę, išmoksta į santykius eiti kaip pilnavertis žmogus ir supranta komunikacijos svarbą. Deja, veikėjos virsmas, kiek jo buvo, manęs neįtikino, o "rastos šeimos" klišė, kurią įprastai labai mėgstu, širdies nešildė – tokie antipatiški visi veikėjai.
November 27, 2024
Gal kiek sunkiai skaitėsi iš pradžių. Bet vėliau užkabino. Įdomi, kitokia.
July 4, 2021
Nuobodi knyga. Tikrai perteikianti plaukimą pasroviui, koks ir buvo Kasios K. gyvenimas. Plauki knygos eilutėmis, tekstas sklandžiai liejasi, bet įdomumo - jokio. Tarsi skaitytum enciklopedijoje pateiktus faktus apie Kasios K. gyvenimą ir jos gyvenime pasitaikiusius asmenis.
Taip pat likau nesupratusi, kokiai auditorijai skirta knyga. Bibliotekoje ji - vaikų skyriuje. Bet tekstas nepasirodė toks paprastas, kokio tikėčiausi knygoje paaugliams. Jame daug bandymų paaiškinti kodėl viskas įvyko būtent taip, kaip įvyko, daug bandymų pateisinti poelgius. Tarsi pateikiant knygos herojų gyvenimo analizę.
Taip pat likau nesupratusi, kokiai auditorijai skirta knyga. Bibliotekoje ji - vaikų skyriuje. Bet tekstas nepasirodė toks paprastas, kokio tikėčiausi knygoje paaugliams. Jame daug bandymų paaiškinti kodėl viskas įvyko būtent taip, kaip įvyko, daug bandymų pateisinti poelgius. Tarsi pateikiant knygos herojų gyvenimo analizę.
Displaying 1 - 18 of 18 reviews