What do you think?
Rate this book
Schizmatikai / Schismatics
Schizmatikai – tai 10 fiktyvių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes. Menininkės Godos Palekaitės knygos personažai – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning, dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų rašytojas, orientalistas Essadas Bey – prikeliami naujam gyvenimui tarp history ir story svyruojančiuose tekstuose.
Grožinės, akademinės literatūros ir meninio tyrimo elementus papildo amžininkų nuomonės, paskalos, padirbiniai ir fikcija. Dešimtyje pasakojimų aprašomos asmenybės pirmiausia pasirodė menininkės instaliacijose ir performansuose, pristatomuose šios dvikalbės knygos viduryje. Autorės santykį su faktais ir pramanais, tiesos ir žinių konstravimo mechanizmais bei transchronologinę laiko pajautą įvadiniame esė analizuoja kuratorius Valerio Del Baglivo, o schizmatikų kalbėjimo būdą poetiškai apibendrina Monikos Lipšic „Mįslė".
Kaip dabartį išgydyti nuo nostalgijos?
Savo kūriniuose Goda Palekaitė ieško, kaip suserga pati istorija – kaip ji užsikrečia hegemoniškais diskursais, tikslumo ir tiesos validumo kriterijų apribotais akademinių disciplinų metodais, iškraipymais ir tiesiog pramanais. [...] Menininkė yra surinkusi išsamų marginalizuotų istorinių personažų gyvenimų archyvą – archyvą žmonių, kėlusių klausimus ir prieštaravusių kultūrinėms klišėms bei politinei ideologijai.
– kuratorius Valerio Del Baglivo
„Keliuose, vedančiuose per svetimus sapnus, kartais slypi ženklai", rašė Miloradas Pavićius, o Godos Palekaitės fantasmagoriškas protas ir kultūrinė vaizduotė „Schizmatikuose" iš tokių ženklų sukūrė daugialypį istorinį teatrą. Per šimtmečius dykumose ir presbiterijose susipynę kontekstai iš šios knygos auga ilgomis kasomis. Tokias knygas, kaip ir sapnų gaudytojus, gali lydėti pasakiška sėkmė arba baisi neganda.
– kuratorė Monika Lipšic
***
Schismatics consists of 10 short stories, in a fictitious way dealing with forgotten historical personas. Among them, artist Goda Palekaitė includes Mary Anning –– an amateur discoverer of dinosaurs, Emanuel Swedenborg –– a mystic who empirically explored the architecture of heaven, and Essad Bey –– a Jewish-Muslim writer and orientalist. Here their lives are revived and balance between the lines of history and story.
The book fuses elements of fiction, academic writing, and artistic research, and intertwines with rumors, forgeries, and inventions. Previously, its characters and narratives have already appeared in Palekaitė’s performances and installations, which are presented in the middle of this bilingual edition. In the introductory essay, Valerio Del Baglivo analyses the author’s exploration of facts and fiction, the mechanisms of knowledge production, and the trans-chronological perception of time. At the end of the book, Monika Lipšic ‘Riddle’ reflects on a ‘schismatic poetics’.
How to cure the present from nostalgia?
Throughout her work, Palekaitė explores how history can become ‘sick’ by being infected with hegemonic discourses and restrictive academic methods of validating truth, corruptions, and pure inventions. […] In this book, the artist has established an extensive archive of the lives of marginalized historical figures, who resisted and questioned cultural clichés and political ideologies.
– Curator Valerio Del Baglivo
Grožinės, akademinės literatūros ir meninio tyrimo elementus papildo amžininkų nuomonės, paskalos, padirbiniai ir fikcija. Dešimtyje pasakojimų aprašomos asmenybės pirmiausia pasirodė menininkės instaliacijose ir performansuose, pristatomuose šios dvikalbės knygos viduryje. Autorės santykį su faktais ir pramanais, tiesos ir žinių konstravimo mechanizmais bei transchronologinę laiko pajautą įvadiniame esė analizuoja kuratorius Valerio Del Baglivo, o schizmatikų kalbėjimo būdą poetiškai apibendrina Monikos Lipšic „Mįslė".
Kaip dabartį išgydyti nuo nostalgijos?
Savo kūriniuose Goda Palekaitė ieško, kaip suserga pati istorija – kaip ji užsikrečia hegemoniškais diskursais, tikslumo ir tiesos validumo kriterijų apribotais akademinių disciplinų metodais, iškraipymais ir tiesiog pramanais. [...] Menininkė yra surinkusi išsamų marginalizuotų istorinių personažų gyvenimų archyvą – archyvą žmonių, kėlusių klausimus ir prieštaravusių kultūrinėms klišėms bei politinei ideologijai.
– kuratorius Valerio Del Baglivo
„Keliuose, vedančiuose per svetimus sapnus, kartais slypi ženklai", rašė Miloradas Pavićius, o Godos Palekaitės fantasmagoriškas protas ir kultūrinė vaizduotė „Schizmatikuose" iš tokių ženklų sukūrė daugialypį istorinį teatrą. Per šimtmečius dykumose ir presbiterijose susipynę kontekstai iš šios knygos auga ilgomis kasomis. Tokias knygas, kaip ir sapnų gaudytojus, gali lydėti pasakiška sėkmė arba baisi neganda.
– kuratorė Monika Lipšic
***
Schismatics consists of 10 short stories, in a fictitious way dealing with forgotten historical personas. Among them, artist Goda Palekaitė includes Mary Anning –– an amateur discoverer of dinosaurs, Emanuel Swedenborg –– a mystic who empirically explored the architecture of heaven, and Essad Bey –– a Jewish-Muslim writer and orientalist. Here their lives are revived and balance between the lines of history and story.
The book fuses elements of fiction, academic writing, and artistic research, and intertwines with rumors, forgeries, and inventions. Previously, its characters and narratives have already appeared in Palekaitė’s performances and installations, which are presented in the middle of this bilingual edition. In the introductory essay, Valerio Del Baglivo analyses the author’s exploration of facts and fiction, the mechanisms of knowledge production, and the trans-chronological perception of time. At the end of the book, Monika Lipšic ‘Riddle’ reflects on a ‘schismatic poetics’.
How to cure the present from nostalgia?
Throughout her work, Palekaitė explores how history can become ‘sick’ by being infected with hegemonic discourses and restrictive academic methods of validating truth, corruptions, and pure inventions. […] In this book, the artist has established an extensive archive of the lives of marginalized historical figures, who resisted and questioned cultural clichés and political ideologies.
– Curator Valerio Del Baglivo
121 pages, Paperback
First published September 1, 2020
3 people are currently reading
69 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 5 of 5 reviews
October 24, 2021
Be galo įdomi, be galo keista knyga, matosi, kad rašė ne rašytoja, o žmogus iš vizualiojo meno / instaliacijų pasaulio. Nežinau, ar yra toks dalykas kaip konceptualioji literatūra (kaip konceptualioji dailė), bet jei yra, tai jis apie Palekaitę.
Knygoje - 10 fikcinių tekstų apie įvairias (daugumoj tikras, bet ar visiškai?) asmenybes: Sapfo, Mary Anning (fosilijų rinkėja), Wagnerio žmona / Nobelio mama, Swedenborgas, Bakuninas. Skaitai tuos "tikrus" minipasakojimus, ir jausmas kažkur tarp Pavičiaus ir Tokarczuk Dienos namų - tos mikroistorijos, keistos negirdėtos šventosios, anarchistai ir - ne veltui - chazarų princesė, aiškinanti sapnus. Visos šios biogramos ne tik viena po kitos sudėliotos, bet ir paskui schemose sujungtos siūlais, viena kitą kartoja, visos turi asociatyvių nuotraukų ar vaizdų. Visas tas knygos įvykis buvo panašus kad ir į Liškevičiaus labirintus - tik pirmą kartą mačiau, kaip tas išauga iš knygos.
Pavadinimas "schizmatikai" savotiškai ataidi biogramose, kur kas nors vis skyla, atsiskiria nuo savęs / kitų. Pvz skyriuje apie Bakuniną pats Bakuninas lyg ir nepasirodo, tiesiog Briuselyje, posėdžių ir biurokratijos apsupty, vienas žmogus atsistoja ir skelia anarchistinį monologą, - pasirodo, jį apsėdusi Bakunino šmėkla. Arba kaip mokslininkas bandė sufeikinti karaimų kilmę iš chazarų. Arba kaip Swedenborgo vizijos iš pradžių buvo visiškai seksualinės, o paskui jis ilgai meldėsi ir jau pradėjo regėti nebe erotiką, o dievą, paskui susitelkė į "detalius pomirtinio gyvenimo aprašymus" (p. 51). Profit: "Pagaliau Bažnyčia, lig tol gerai nenusimaniusi apie aną pasaulį, gavo objektyvių įrodymų, jog dangus ir pragaras iš tiesų egzistuoja, ir daugiau neturėtų kilti abejonių dėl nemirtingumo" (p. 51) :D Skaitai, juokinga, linksma, netikra, bet ir sykiu supranti, kad čia - apie istorijos ir tikėjimo, ir būtinybės tikėti paradoksus, ne šiaip koks tuščias žaidimas.
Gal dėl to konceptualumo, kur struktūra / idėja nulemia ir formą, ir turinį, Palekaitės knyga skaitosi kaip vertimas, visiškai iškrenta iš LT konteksto, kažkaip nenuostabu, kad niekaip nepavyko rast lit. kritikų apžvalgų ar recenzijų, tik menininkų (vizualiųjų) svetainėse. Gal tas konceptualumas atrodo kažkoks neliteratūriškas. Gal ir yra. Bet žiauriai gerai padarytas. Antrą kartą neskaityčiau, nepirkčiau, bet čia iš tų knygų, kurios ne teigia, o kalbina. Jei dar studijuočiau univere, baisiai norėčiau kokiai nors paskaitai ją paanalizuoti ir taip su ja - knyga, chazarų princese, šv. Tekle, Palekaite - pabendrauti.
Knygoje - 10 fikcinių tekstų apie įvairias (daugumoj tikras, bet ar visiškai?) asmenybes: Sapfo, Mary Anning (fosilijų rinkėja), Wagnerio žmona / Nobelio mama, Swedenborgas, Bakuninas. Skaitai tuos "tikrus" minipasakojimus, ir jausmas kažkur tarp Pavičiaus ir Tokarczuk Dienos namų - tos mikroistorijos, keistos negirdėtos šventosios, anarchistai ir - ne veltui - chazarų princesė, aiškinanti sapnus. Visos šios biogramos ne tik viena po kitos sudėliotos, bet ir paskui schemose sujungtos siūlais, viena kitą kartoja, visos turi asociatyvių nuotraukų ar vaizdų. Visas tas knygos įvykis buvo panašus kad ir į Liškevičiaus labirintus - tik pirmą kartą mačiau, kaip tas išauga iš knygos.
Pavadinimas "schizmatikai" savotiškai ataidi biogramose, kur kas nors vis skyla, atsiskiria nuo savęs / kitų. Pvz skyriuje apie Bakuniną pats Bakuninas lyg ir nepasirodo, tiesiog Briuselyje, posėdžių ir biurokratijos apsupty, vienas žmogus atsistoja ir skelia anarchistinį monologą, - pasirodo, jį apsėdusi Bakunino šmėkla. Arba kaip mokslininkas bandė sufeikinti karaimų kilmę iš chazarų. Arba kaip Swedenborgo vizijos iš pradžių buvo visiškai seksualinės, o paskui jis ilgai meldėsi ir jau pradėjo regėti nebe erotiką, o dievą, paskui susitelkė į "detalius pomirtinio gyvenimo aprašymus" (p. 51). Profit: "Pagaliau Bažnyčia, lig tol gerai nenusimaniusi apie aną pasaulį, gavo objektyvių įrodymų, jog dangus ir pragaras iš tiesų egzistuoja, ir daugiau neturėtų kilti abejonių dėl nemirtingumo" (p. 51) :D Skaitai, juokinga, linksma, netikra, bet ir sykiu supranti, kad čia - apie istorijos ir tikėjimo, ir būtinybės tikėti paradoksus, ne šiaip koks tuščias žaidimas.
Gal dėl to konceptualumo, kur struktūra / idėja nulemia ir formą, ir turinį, Palekaitės knyga skaitosi kaip vertimas, visiškai iškrenta iš LT konteksto, kažkaip nenuostabu, kad niekaip nepavyko rast lit. kritikų apžvalgų ar recenzijų, tik menininkų (vizualiųjų) svetainėse. Gal tas konceptualumas atrodo kažkoks neliteratūriškas. Gal ir yra. Bet žiauriai gerai padarytas. Antrą kartą neskaityčiau, nepirkčiau, bet čia iš tų knygų, kurios ne teigia, o kalbina. Jei dar studijuočiau univere, baisiai norėčiau kokiai nors paskaitai ją paanalizuoti ir taip su ja - knyga, chazarų princese, šv. Tekle, Palekaite - pabendrauti.
December 28, 2020
Būna knygų, kurias perskaitai ir nori iškart grįžt ir verst nuo pradžios, lyg reikia rasti, kas paslėpta tarp žodžių. Yra knygų, kurių iki galo neperpranti, bet jos įstringa, ir vėliau jose perteiktos mintys grįžta, išplaukia į paviršių iš sąmonės kampelių, kur buvo nugulę. Ši knyga man tokia. Ir literatūra, ir meno kūrinys (realių kūrinių tąsa, papildymas). Trumpos istorijos - keistos, ir realistiškos, ir neįtikimos, tarpusavyje persipynę. Skaityti lengva, ir rankose turėti - malonu, labai gražiai išleista :)
October 31, 2021
Tokios istorijos kišenės, kuriose paslėpta visokių menkniekių - gražių, žibančių, kaip kokių kaštonų ar akmenukų. Ir kai tuos kelis (tikrai labai nedaug) ištraukia ir dar pablizgina Palekaitė, tai atrodo, kad visa praeitis jų pripildyta.
Spalvotos miniatiūros-portretai, žmonių, kurie nėra nueinančios nykios (modernios) istorijos viršukalnės, bet tų, kurie dabar įdomūs, kai kurie net madingi. Sąsajos tarp jų žaismingos, linksmos, rodančios, kad bet kuris žmogus su bet kuriuo žmogum gali būti atsitiktinai susijęs. Be to, tie meniniai portretai yra apie tai, kad galima ir kitaip orientuotis, ne tik dirbk-pirk-mirk kryptim. Čia turbūt ir yra didžiausia praeities istorijų vertė, o ne moralas "kas mes esam".
Galvoju, kad tas įvadas (kuris labiau akademinė recenzija, 3 kartus ilgesnė už visus kitus tekstus knygoj), nors ir įdomus ir geras, bet toj knygoj visiškai netinka. Vietoje jo reikėtų 1 psl. apie autorę ir žanrą, ir viskas. Bet labai smarkiai nesugadino knygos, tik truputį.
Spalvotos miniatiūros-portretai, žmonių, kurie nėra nueinančios nykios (modernios) istorijos viršukalnės, bet tų, kurie dabar įdomūs, kai kurie net madingi. Sąsajos tarp jų žaismingos, linksmos, rodančios, kad bet kuris žmogus su bet kuriuo žmogum gali būti atsitiktinai susijęs. Be to, tie meniniai portretai yra apie tai, kad galima ir kitaip orientuotis, ne tik dirbk-pirk-mirk kryptim. Čia turbūt ir yra didžiausia praeities istorijų vertė, o ne moralas "kas mes esam".
Galvoju, kad tas įvadas (kuris labiau akademinė recenzija, 3 kartus ilgesnė už visus kitus tekstus knygoj), nors ir įdomus ir geras, bet toj knygoj visiškai netinka. Vietoje jo reikėtų 1 psl. apie autorę ir žanrą, ir viskas. Bet labai smarkiai nesugadino knygos, tik truputį.
October 2, 2020
Sapnų žurnalas
April 24, 2022
An exceptional book that I accidentally stumbled upon and with gusto dived into its wunderkammer.
A fresh wind of conceptual literature left me feeling grateful that such publishers as Lapas books exist and dedicate their efforts to bringing artists' books to life.
A fresh wind of conceptual literature left me feeling grateful that such publishers as Lapas books exist and dedicate their efforts to bringing artists' books to life.
Displaying 1 - 5 of 5 reviews