What do you think?
Rate this book
Tamaros dienoraštis
Russian Book. Publisher: Vremia, M. Pages: 304. Year: 2011. Cover: Hardcover.
Paperback
Published January 1, 1997
6 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
October 13, 2020
Skaitydama šį dienoraštį jaučiausi labai keistai – iš pradžių kėlė nuostabą šios mergaitės branda, aplinkos stebėjimas ir jos aprašymas. Kilo labai daug klausimų, svarbiausias jų – ar nebuvo dienoraštis patobulintas ir pašlifuotas vėliau, kadangi mergaitė po karo ir holokausto liko gyva ir dienoraštis buvo išleistas maždaug po 20 metų (1975 m. pirmąjį kartą, hebrajų kalba).
Įdomu pasirodė, kad kažkuriuo metu mergaitė tapo labai jautria, labai romantiška, tokia Salomėjiškai Nėriška, mylėjo tai mergaites, tai berniukus, jai žiemą tai pavasaris, o vasarą – žiema. Tada vėl grįžo į brandžiosios vaidmenį ir kėlė klausimus ir mano nuostabą – ar tikrai 13-15 metų vaikas (šiuo atveju Kauno) gete taip viską suprato? Bet čia galbūt mano spragos ir nežinojimas, kaip žydai suvokė laiką ir situaciją tuo metu (?). Aišku, mergaitės mąstymo lygį gali paaiškinti dar ir tai, kad ji buvo iš intelektualų šeimos, jos tėvas – psichiatras ir psichologas Vladimiras Lazersonas. Kalbant apie jos pačios išsilavinimą, iki karo mergaitė mokėsi lietuviškoje mokykloje. Įvade, rašytame 1997 m., pamini, kad labai mėgo lietuvių poetus: Maironį, S. Nėrį, B. Brazdžionį, o tai turbūt paaiškina jos epizodiškus tapimus „Salomėjiška“.
Turbūt Kauno gete gyvenusios Tamaros Lazersonaitės pasimetimą tuo metu kažkiek apibūdina maždaug dienoraščio viduryje nuskambėjusi frazė „sergu ne kūnu, o siela“ (p. 45), o tokios frazės gimimui galvoje turbūt prisidėjo ir tėvo – psichologo – asmenybė.
Gal ir naivūs pamąstymai, bet dienoraštis iškėlė daug klausimų. Turbūt dar ir dėl to, kad viešojoje erdvėje dažnai žydaičių dienoraščiai lyginami su Anos Frank dienoraščiu, o šio dienoraščio situacija ne išimtis. Bet kaip galima lyginti daro karo metu iškeliavusios mergaitės dienoraštį, su dienoraščiais, išleistais jau gerokai po karo, mergaičių, kurios išgyveno? Dėl to turbūt ir kyla daug priekabių ir skepticizmo.
Įdomu pasirodė, kad kažkuriuo metu mergaitė tapo labai jautria, labai romantiška, tokia Salomėjiškai Nėriška, mylėjo tai mergaites, tai berniukus, jai žiemą tai pavasaris, o vasarą – žiema. Tada vėl grįžo į brandžiosios vaidmenį ir kėlė klausimus ir mano nuostabą – ar tikrai 13-15 metų vaikas (šiuo atveju Kauno) gete taip viską suprato? Bet čia galbūt mano spragos ir nežinojimas, kaip žydai suvokė laiką ir situaciją tuo metu (?). Aišku, mergaitės mąstymo lygį gali paaiškinti dar ir tai, kad ji buvo iš intelektualų šeimos, jos tėvas – psichiatras ir psichologas Vladimiras Lazersonas. Kalbant apie jos pačios išsilavinimą, iki karo mergaitė mokėsi lietuviškoje mokykloje. Įvade, rašytame 1997 m., pamini, kad labai mėgo lietuvių poetus: Maironį, S. Nėrį, B. Brazdžionį, o tai turbūt paaiškina jos epizodiškus tapimus „Salomėjiška“.
Turbūt Kauno gete gyvenusios Tamaros Lazersonaitės pasimetimą tuo metu kažkiek apibūdina maždaug dienoraščio viduryje nuskambėjusi frazė „sergu ne kūnu, o siela“ (p. 45), o tokios frazės gimimui galvoje turbūt prisidėjo ir tėvo – psichologo – asmenybė.
Gal ir naivūs pamąstymai, bet dienoraštis iškėlė daug klausimų. Turbūt dar ir dėl to, kad viešojoje erdvėje dažnai žydaičių dienoraščiai lyginami su Anos Frank dienoraščiu, o šio dienoraščio situacija ne išimtis. Bet kaip galima lyginti daro karo metu iškeliavusios mergaitės dienoraštį, su dienoraščiais, išleistais jau gerokai po karo, mergaičių, kurios išgyveno? Dėl to turbūt ir kyla daug priekabių ir skepticizmo.
Displaying 1 of 1 review