Ar reikėjo mūsų protėviams lipti iš medžių? Ar daug žmoguje užsilikę žvėries? Negi žemdirbystė ir kapitalizmas – žmonijos klaidos? Ar daug išlošėme išsižadėję krikščioniškojo Dievo? Kodėl pasaulio vystymosi niekas nepajėgia ir net nebando suvaldyti? Kas sieja gyvūnų ir žmonių elgesį, ekonomikos klestėjimą ir tikėjimo krizę, snobizmą, pavydą ir nusikalstamumą, technologinius laimėjimus ir kultūrą? Kas yra laimė bei gyvenimo prasmė ir kodėl jas abi taip sunku atrasti? Kaip atsitiko, kad vakarietiška kultūra įgijo daug kontrkultūros bruožų? Ar tikrai žmonijai beliko vos 100–200 metų apsispręsti, kur link sukti?
Žaismingu stiliumi ant vienos ašies suverti pamąstymai apie Homo sapiens rūšį, apie evoliucinę ir istorinę praeitį, mūsų laiką ir bendrą likimą.
Edmundas Lekevičius yra biologas teoretikas. 1969 metais baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą, studijavo biologiją Vilniaus universitete, tęsė studijas Bendrosios genetikos institute Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Botanikos ir Ekologijos institutuose, kur vykdė genetinius, ekologinius ir evoliucinius tyrimus. 1997 m. apgynė teorinės biologijos habilitacinį darbą. 1991–1998 m. buvo aktyvus aukštojo ir vidurinio švietimo grandžių pertvarkos Lietuvoje organizatorių. 1998–2013 m. Vilniaus universitete dėstė bendrąją ekologiją ir jai artimas disciplinas.
2 dalykai dėl ko sutinku su autoriumi: A) ekologine krizė, bioįvairovės nykimas, tarša, vartotojiškumas B)žmogaus aukštinimas (tik tikriausiai šiek tiek kitame kontekse, nei autorius turi omeny).
Autorius tikrai apsiskaitęs žmogus, tačiau manau knyga būtų išėjusi, mano nuomone, daug geresnė ir profesionalesnė, jei jis būtų likęs ties savo profesine sritimi - biologija, ekologija (pirmasis skyrius). Sekantys skyriai - filosofiniai pamintijimai, kur autorius nėrė į istorijos ir sociologijos sferas, jomis grįsdamas stipriai išreikštą nihilizmą nūdienos aktualijoms, akcentuodamas liberalizmo sukeltą kultūros žlugimą. Autorius konstatuoja, jog yra konservatyvių pažiūrų, su tuo viskas gerai, tik labai gaila, jog konservatyvioji ideologija panaudojama pateisinti rasizmą ir homofobiją. Ką, deja, autorius švelniai ir įpina į tekstą. Ir vėl, deja, jog tas perdėtas negatyvunas užgožia tikrai platų apsiskaitymą ir susipažinimą su klasikinių, ideologijas apibrėžiančių, autorių darbais.
Iš knygos tikėjausi visai ko kito, juolab dėl to, jog autorius ekologas. Gilesnės analizės apie žmogaus ir gamtos saveiką, simbiozę... perskaičius knygą jausmas lyg būčiau perskaičius labai ilgą straispnį apie tai, jog viskas žlugę, vertybės sutryptos ir ateities nebėra. Tikrai gyvename takoskyros laikotarpyje, bet, žvelgiant istoriškai, iš jų kyla tos, autoriaus nuomone, neretai bereikalingos naujovės ("nesugedo - netaisyk"), mano nuomone - keičiančios ir esminės.
Lengvas ir greitas skaitinys (autorius to ir siekė, manau). Minimi įvairūs moksliniai šaltiniai, filosofų idėjos, su aptariamomis temomis susiję autoriai ir jų knygos, ir t.t. Visa tai nenagrinėjama giliau, tačiau įkvėpia daugiau domėtis savarankiškai. Taip autorius nuolat išsako savo asmeninę nuomonę, su kuria net ir nesutinkant įdomumas skaityti nedingsta. Ši knyga - tai sudėtingų idėjų ir mokslo atradimų aptarimas lengva, plačiai visuomenės daliai suprantama forma. Rekomenduoju tiek besidomintiems evoliucija ir Homo Sapiens istorija (pasitarnaus kaip kitų šaltinių apžvalga), tiek mažai apie tai žinantiems (manau, tikrai sudomins ir pažadins smalsumą).