What do you think?
Rate this book
sms gėlytė
"Didelis kosminis kūdikis ant tuštumoje levituojančio kilimo žaidžia kaladėlėmis. Jo veidrodinėje odoje atsispindi skirtingos kombinacijos. Gėris, blogis, mergaitės, berniukai, drebėjimas, balti konversai, SMS, pyktis, sukietėję speneliai, religija, narkotikai, kažkas mielo, vystančios gėlės, euforija, planetos... Pirmoje Nojaus Saulyčio poezijos knygoje noras nusidėti ir vaikiškas tyrumas be atvangos maišosi, įgauna pačius netikėčiausius pavidalus."
Poetė Aušra Kaziliūnaitė
"Nojaus Saulyčio „SMS gėlytė“ – retas debiutas, kai tekstų turinys visiškai atitinka formą. Eilėraščiai – tarsi kampuotas, bet savaip grakštus paauglio kūnas: kapotas, lakoniškas frazes, drovius nutylėjimus keičia atviras plepėjimas, o šį – vidinį nerimą ir prasmės klausimus fiksuojančios drąsios metaforos. Saulytis skaitytojui siunčia SMS žinutes iš to keisto periodo, kai pasiekusi savo aukštumas paauglystė pradeda artėti pabaigos link. Perfrazuojant dainininkę Britney Spears, eilėraščių subjektas yra not a girl, not yet a (wo)man. Nors dar tik pavasaris, dar nebūtina kažkam (fiksuotai tapatybei, gyvenimo keliui, dievui, antrajai pusei) įsipareigoti, tačiau – autorius puikiai žino – ilgai tai nebetruks."
Rašytoja Virginija Kulvinskaitė
Poetė Aušra Kaziliūnaitė
"Nojaus Saulyčio „SMS gėlytė“ – retas debiutas, kai tekstų turinys visiškai atitinka formą. Eilėraščiai – tarsi kampuotas, bet savaip grakštus paauglio kūnas: kapotas, lakoniškas frazes, drovius nutylėjimus keičia atviras plepėjimas, o šį – vidinį nerimą ir prasmės klausimus fiksuojančios drąsios metaforos. Saulytis skaitytojui siunčia SMS žinutes iš to keisto periodo, kai pasiekusi savo aukštumas paauglystė pradeda artėti pabaigos link. Perfrazuojant dainininkę Britney Spears, eilėraščių subjektas yra not a girl, not yet a (wo)man. Nors dar tik pavasaris, dar nebūtina kažkam (fiksuotai tapatybei, gyvenimo keliui, dievui, antrajai pusei) įsipareigoti, tačiau – autorius puikiai žino – ilgai tai nebetruks."
Rašytoja Virginija Kulvinskaitė
- GenresPoetry
80 pages
First published January 1, 2020
57 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 19 of 19 reviews
December 30, 2021
TL;DR: PRICITAVAU ILGŲ EILĖRAŠČIŲ, PATIKO, NETIKĖTAI ATŠILDANTI KNYGA
Buvo tokia įdomi - nesitikėjau. Šiaip manau, kad nemoku skaityti poezijos - arba prabėgu paviršium ir nesusimąstau, kur galima būtų susimąstyt, arba kažkur neaiškiose vietose stabčioju, plius šiaip mažai jos skaitau ir nejaučiu konteksto. Tai nei savo įspūdžiu labai pasitikiu, nei kažkokių adekvačių lūkesčių turiu. Bet Saulyčio knyga nustebino įvairiais kampais.
1. Dizainas - įspūdingas, toks brangi spauda + stilizuotas 90-ųjų visų wordo opcijų išbandymas, įdėti paveiksliukai, įvairiakryptis tekstas, įspūdis - nei nostalgija, nei bandymas sugrįžt į kažkokias vaikystes, labiau - "darau kaip noriu". Ir išeina gražiai.
2. Keistas jo poezijos efektas - ne paviršutiniškumas, ne paprastumas - gal kažkoks skubumas, urgency, kažkas neatidėliotina; jis rašo tarsi iš kasdienių patirčių ir didelės metafizikos lyg neatvėrinėja (gal aš atbukus ir nepastebėjau), bet savotiškai atsiveria pats, kaip žmogus. Ne ką galvoja, o koks yra. Ir tas betarpiškumas + skuba tą gana tolimą figūrą man labai priartino. Pvz va šiuos skaitant:
3. Jis neina į bendrybas ir Esmes, tie trumpi eilėraščiai ir jų fragmentai - toks tarsi pusiau sąmonės srautas, tarsi per kokį lengvą panikos priepuolį žmogus šnekėtų pats su savim ir galiausiai, šnekėdamas, aprimtų. Ir tas nurimimas, kai jis įvyksta eilėraščio gale, net ir skaitant perduoda kažkokį atlėgimą ir ramybę, paleidžia įtampą; toks jausmas, lyg tas kalbėtojas dar labiau priartėtų - ir per tą atlėgusią įtampą tu jį atpažintum. Šia prasme visoj knygoj man buvo artimiausi du eilėraščiai:
Šitoje vietoje aš nustoju būti kokia nors skaitytoja, tiesiog galvoju: aš irgi.
Buvo tokia įdomi - nesitikėjau. Šiaip manau, kad nemoku skaityti poezijos - arba prabėgu paviršium ir nesusimąstau, kur galima būtų susimąstyt, arba kažkur neaiškiose vietose stabčioju, plius šiaip mažai jos skaitau ir nejaučiu konteksto. Tai nei savo įspūdžiu labai pasitikiu, nei kažkokių adekvačių lūkesčių turiu. Bet Saulyčio knyga nustebino įvairiais kampais.
1. Dizainas - įspūdingas, toks brangi spauda + stilizuotas 90-ųjų visų wordo opcijų išbandymas, įdėti paveiksliukai, įvairiakryptis tekstas, įspūdis - nei nostalgija, nei bandymas sugrįžt į kažkokias vaikystes, labiau - "darau kaip noriu". Ir išeina gražiai.
2. Keistas jo poezijos efektas - ne paviršutiniškumas, ne paprastumas - gal kažkoks skubumas, urgency, kažkas neatidėliotina; jis rašo tarsi iš kasdienių patirčių ir didelės metafizikos lyg neatvėrinėja (gal aš atbukus ir nepastebėjau), bet savotiškai atsiveria pats, kaip žmogus. Ne ką galvoja, o koks yra. Ir tas betarpiškumas + skuba tą gana tolimą figūrą man labai priartino. Pvz va šiuos skaitant:
sksm gbls
aš girdžiu ko niekas negirdi
dėl to aš skausmo gabalas
buldozeriai pila ant manęs smėlį
nors iš tikro dabar naujieji
metai
aš smėlio pilnas
sako nesveika jį valgyt
gerai kad jo nevalgo vaikai
darželiuose
o bučiuojas vieni su kitais pirmą kartą
aš irgi
norėjau
pirmas
tave
(p. 38)
veidrodinis
man būtų visai įdomu sužinoti
kaip tu įsimyli
kas ten nutinka
kad beveik niekada nebūni laisva nes
laisvai gali rinktis turbūt
o aš ne visai
suprantu
ir gal
būtų nieko visai su tavim
tavim su visai nieko
būtų
gal ir suprantu ne visai aš
o turbūt rinktis gali laisvai nes laisva
nebūni niekad
beveik kad nutinka ten kas
įsimyli tu
kaip sužinoti
įdomu visai
būtų man
(p. 40)
3. Jis neina į bendrybas ir Esmes, tie trumpi eilėraščiai ir jų fragmentai - toks tarsi pusiau sąmonės srautas, tarsi per kokį lengvą panikos priepuolį žmogus šnekėtų pats su savim ir galiausiai, šnekėdamas, aprimtų. Ir tas nurimimas, kai jis įvyksta eilėraščio gale, net ir skaitant perduoda kažkokį atlėgimą ir ramybę, paleidžia įtampą; toks jausmas, lyg tas kalbėtojas dar labiau priartėtų - ir per tą atlėgusią įtampą tu jį atpažintum. Šia prasme visoj knygoj man buvo artimiausi du eilėraščiai:
apsnigtos antakalnio pušys
man blogai
man viskas gerai
balsai sako čia tas pats sakinys
parašau tau žinutę
ir ją ištrinu
ir balsu pasakau
kad jahvė yra žmogus
todėl jis pyksta
ženevoj po ežeru yra laiko mašina
šnervės hebrajiškai rūstybė
aš esu labai geras
nerūstauk dėl to
mane visada kas nors mylėjo
žvaigždės ant LSD
tiesė į mane savo rankas
aš šūkauju
kavinėse vyrams
aš pardavinėju moterims gėles
aš mojuoju vaikams
aš kalbu apie graffiti
aš noriu kad tu jaustum man familiarumą
aš skaitau nyčę troleibuse
aš kartais garsiai balsu tai
viešajame transporte
nes jiems trūksta nyčės
ir daug kitų
dalykų
jiems trūksta
tiksliau
jie taip galvoja
kaip troleibusai
kurie galvoja
ir ištrinu ir nesiunčiu
nes kvailystė
ir deduos atgal į kišenę
ir balsu pasakau
kad aš rėkauju
bet aš nepykstu
man viskas taip todėl
kad
antakalnio
apsnigtos
pušys
mane
girdėjo
(p. 43)
būti
kai vaikštome kartu ir aš mojuoju
kiekvienam sutiktam vaikui
man patinka kad tu nekreipi dėmesio
lyg taip ir turėtų būti
lyg aš turėčiau būti tavo
bet dėl to ne visada esu užtikrintas dostojevskis
turėtų būti
tavo malonūs
du greipfrutai
moteris
turėtų būti
jausmai turėtų būti
bet ar tikrai
turėtų
nes negaliu pasakyti kad esu laimingai
įsimylėjęs
lyties galėtų nebūti
tegu būna vaikai
bet tavo vyro galėtų ir ne
karo neturėtų būti
pinigų galėtų būti
tu guli ir aš myžu ant tavęs
nes pati prašei
lyg taip ir turėtų būti
aš tau skambinau trečią valandą nakties
to neturėtų būti
kai neatsiliepei palikau keletą žinučių
blogai
gerai
tačiau netikrinsiu dabar išsiųstųjų
nes nenoriu gadinti sau nuotaikos
nes aš einu į priekį
nes aš nežiūriu atgal
nes mojuoju kiekvienam sutiktam vaikui
nes taip ir turi būti
vakar pralošėm porą
šimtų dolerių
žaisdami pokerį
galėtų nebūti
vargo neturėtų būti
vergovės galėtų nebūti
aš guliu o tu šlapinies ant mano veido
ne
tas turėjo būti
tėvas turėjo būti
motina turėjo būti
bet labai dažnai būna kad vieno nėra
kai vaikštom kartu ir aš mojuoju
man patinka kad tu nekreipi dėmesio
lyg taip ir turėtų būti
pragaro galėtų ne
dievo galėtų ne
tavęs galėtų ne
aš
galiu
nebūti
aš galiu būti
(p. 58-59)
Šitoje vietoje aš nustoju būti kokia nors skaitytoja, tiesiog galvoju: aš irgi.
October 9, 2020
Nojau, gal taip ir neužsuksi į goodreads ir niekad neperskaitysi šitos žinutės, bet tavo knyga mane išnešė į laiką prieš kokius 5 metus (na, ir ankstesnį). Ypač tas eilėraštis kaip tikrini tel. Nostalgija, jaukus keistumas - būtų tie žodžiai. „apsnigtos antakalnio pušys" yra žiauriai geras tekstas, paskaityk jį dažniau. (prieš tai čia, skliausteliuose, buvo širdutė ir hug, kurie išsitrynė, todėl teko aprašyti juos žodžiais). Greta
February 23, 2021
„SMS gėlytė“ bent man buvo viena įdomiausių pernykščių poezijos knygų. Atsimenu, kaip skelbėm Saulyčio poeziją „Nemune“, kai kiti atmetė ir kaip jisai džiaugėsi. Toks keistas, – galvojau. Užtat tiko jis filmuotis PDR. Tai buvo gal 2014 m. Šitas intro toks ilgas todėl, kad Saulytis anksti ir ilgai rašė taip, kaip rašo ir dabar. Bet ir šiandien atrodo, kad jo kūryba nėra pančiojama išankstinių įsivaizdavimų, kas yra „teisinga“ poezija (ar ji turi būti psichologizuota, išmintinga, konceptuali). Skaitant knygą akivaizdu: jei šio autoriaus rašymo stilistika gali atrodyti nuspėjama, turinys – nebūtinai. Ir tai nėra nebrandumo požymis.
Man smagiau galvoti ne apie jaunatviškumą, fainumą, šiuolaikiškumą ar psichodeliką Saulyčio poezijoje, bet apskritai apie tai, kaip poezija, pateikiama kaip kalbėjimo srautas, gali būti perspektyvi. Ši turi taikinį – menamą geismo objektą – ir subjektas kalbėdamas jam (ir būdamas vienas) lieka savaip pažeidžiamas ir su apsauginiu kiautu. Tekstuose nuolat grumiamasi su „taisyklingumo“ idėja ir (ne)prognozuojamas partnerio atsakas yra vienas iš būdų pasitikrinti, kiek esi „nukrypęs“, kaip pavyks suvaldyti vidinę įtampą, iliuzijas iškeisti į tikrovę.
„SMS gėlytė“ gudriai sudaryta, kad šį gaivalą pamatytum bent keliais kampais, parašyta su energijos, nuotaikų kaitos ritmu. Iš pirmo žvilgsnio visa atrodo iki naivumo paprasta, tačiau šis kalbėjimas nebūtinai virsta kalbėjimusi, nors nelieka jis ir plepėjimu. Bet būtent todėl paveiku, nes Saulyčio poezijoje gelia ir guodžia net banaliausi dalykai.
Šiek tiek daugiau raidžių apie knygą – čia.
Man smagiau galvoti ne apie jaunatviškumą, fainumą, šiuolaikiškumą ar psichodeliką Saulyčio poezijoje, bet apskritai apie tai, kaip poezija, pateikiama kaip kalbėjimo srautas, gali būti perspektyvi. Ši turi taikinį – menamą geismo objektą – ir subjektas kalbėdamas jam (ir būdamas vienas) lieka savaip pažeidžiamas ir su apsauginiu kiautu. Tekstuose nuolat grumiamasi su „taisyklingumo“ idėja ir (ne)prognozuojamas partnerio atsakas yra vienas iš būdų pasitikrinti, kiek esi „nukrypęs“, kaip pavyks suvaldyti vidinę įtampą, iliuzijas iškeisti į tikrovę.
„SMS gėlytė“ gudriai sudaryta, kad šį gaivalą pamatytum bent keliais kampais, parašyta su energijos, nuotaikų kaitos ritmu. Iš pirmo žvilgsnio visa atrodo iki naivumo paprasta, tačiau šis kalbėjimas nebūtinai virsta kalbėjimusi, nors nelieka jis ir plepėjimu. Bet būtent todėl paveiku, nes Saulyčio poezijoje gelia ir guodžia net banaliausi dalykai.
Šiek tiek daugiau raidžių apie knygą – čia.
March 30, 2024
Kai kurie eilėraščiai gimnazistams,bet geri. Kai kurie tiesiog geri.
December 31, 2021
Patiko - lengvi, greiti ir tikslūs. Ir tuo pačiu be galo mažai klišių - minties, raiškos ir nuotaikos klišių. Ypač tas minties ir nuotaikos klišių nebuvimas pritrenkia - atrodo, kad pats buvimas "poetu" Saulyčiui mažai rūpi ir poezijos dėl poezijos jis nerašo; tik seka mintį keistais greitais beveik neartikuliuojamais keliukais. Tai ypač dėl to bruožo, Saulyčio eilėraščiai visai niekuo ir niekaip nėra paaugliški, kaip kad teigia abi garsios literatės anotacijoje.
December 28, 2020
Bene ryškiausias autoriaus poezijos bruožas – sveika (nors gal tai nėra pats tinkamiausias žodis) saviironija (pvz., „šizofrenikas bando medituoti“, „noriu į bažnyčią“, „nubausk mane“). Sveikintina drąsa laikytis autsaiderio pozicijos ir sugebėjimas iš to pasijuokti, kartais kuriant nejaukos efektą. Ironija atsiranda ten, kur anksčiau lietuvių literatūros tradicijoje buvo matomos tik ašaros. Pasirenkamos temos, apie kurias Lietuvoje drąsiau pradėta kalbėti tik šiame amžiuje (psichologinės problemos, LGBTQ+, kitoniškas santykis su religija). Psichologinių problemų angažavimas meninėje erdvėje pamažu tampa madingas, tačiau Saulyčio poezijos atveju neaptiksime verkšlenimų ir guodimosi, būdingo tokioms poetėms kaip Lina Buividavičiūtė (deja, ne visoms lemta tapti Plath ar Sexton). Jaunojo poeto kūryboje net skaudžiausiomis akimirkomis išsaugomas jautrus sąmojis.
Visa apžvalga: http://www.satenai.lt/2020/12/18/you-...
Visa apžvalga: http://www.satenai.lt/2020/12/18/you-...
September 13, 2022
Turbūt pirma poezijos knyga, kurią vertinu 5, nes dar nei viena nebuvo taip įtraukus. Labai sava.
October 11, 2020
Štai tik ką knygą išleido Nojus Saulytis, su kurio sąmoju jaunųjų poetų kontekste tegali konkuruoti vienas kitas jo amžininkas. Mat pretenziją į ironišką intonaciją ir primityvią poetiką turi kas antras.
„SMS gėlytėje“ yra viskas, ko vengia konservatyvesni skaitytojai. Nes griežta eilėdara bei sudėtingų aliuzijų raizgalynė konceptui išpildyti nebūtina. Be to, knyga – N.Saulyčio debiutas. Tad ir laikas dar parodyti nespėjo, ar „SMS gėlytės“ kojos įsmigs į literatūros kanoną, ar pranyks vidutiniškos poezijos gausoje.
Kaip ir N.Saulyčio performansuose, taip ir knygoje pirmiausia į akis krinta nepiktas humoras, išreiškiamas radikaliai supaprastinta, meniškai pritaikoma šnekamąja kalba. Panašiai rašė 2016 m. Pirmosios knygos (PK) konkurso laimėtoja Dovilė Bagdonaitė savo „Mėlynojo banginio širdyje“, kai kur bandė ir 2019 m. laureatas Lukas Miknevičius „Už vėjo tuščia“. Nors laisvosios eilės, būdingos įvardytiems menininkams, neturi griežtų formos ribojimų, tai nereiškia, jog čia galima pridžiazuoti nesąmonių. Tad manau, kad iš pastarųjų skaitytų debiutų būtent N.Saulyčiui ir pavyko pasiekti tą trokštamą saiką tarp sąmojingumo, jautrumo ir net aktualumo.
Daugiau skaitykite čia: https://www.15min.lt/kultura/naujiena...
„SMS gėlytėje“ yra viskas, ko vengia konservatyvesni skaitytojai. Nes griežta eilėdara bei sudėtingų aliuzijų raizgalynė konceptui išpildyti nebūtina. Be to, knyga – N.Saulyčio debiutas. Tad ir laikas dar parodyti nespėjo, ar „SMS gėlytės“ kojos įsmigs į literatūros kanoną, ar pranyks vidutiniškos poezijos gausoje.
Kaip ir N.Saulyčio performansuose, taip ir knygoje pirmiausia į akis krinta nepiktas humoras, išreiškiamas radikaliai supaprastinta, meniškai pritaikoma šnekamąja kalba. Panašiai rašė 2016 m. Pirmosios knygos (PK) konkurso laimėtoja Dovilė Bagdonaitė savo „Mėlynojo banginio širdyje“, kai kur bandė ir 2019 m. laureatas Lukas Miknevičius „Už vėjo tuščia“. Nors laisvosios eilės, būdingos įvardytiems menininkams, neturi griežtų formos ribojimų, tai nereiškia, jog čia galima pridžiazuoti nesąmonių. Tad manau, kad iš pastarųjų skaitytų debiutų būtent N.Saulyčiui ir pavyko pasiekti tą trokštamą saiką tarp sąmojingumo, jautrumo ir net aktualumo.
Daugiau skaitykite čia: https://www.15min.lt/kultura/naujiena...
October 31, 2020
Šios knygelės neįmanoma nemėgti. Nebūtina ją mėgti, bet „SMS gėlytė“ niekuo nenusikalto, kad jos nemėgtum. Juk tai ne baudžiamasis kodeksas, tai tik graži ir miela „SMS gėlytė“. O tą „nepilnametę 5 aukšto balkone“ išvis galima dalinti vietoje išmaldos, išpirkos, labdaros (eilėraštį, aišku, ne pačią nepilnametę).
November 2, 2020
5552 2 2444 72844455666
January 2, 2022
Visiškai kitokia. Ir tuo labai gardi. Netyčia radau knygyne ir nebegalėjau paleisti.
“Krentančios žvaigždės. Viskas padaryta
iš tos pačios materijos. Tai paslaptis.
Paklausiu tavęs, kokią paskutinę
knygą perskaitei.
Bus itin gera,
kad sutilpome abu
į vieną hamaką.”
“Krentančios žvaigždės. Viskas padaryta
iš tos pačios materijos. Tai paslaptis.
Paklausiu tavęs, kokią paskutinę
knygą perskaitei.
Bus itin gera,
kad sutilpome abu
į vieną hamaką.”
October 1, 2020
užloopino mane, geras
October 21, 2021
NOJUS SAULYTIS “SMS GĖLYTĖ” 3,5/5
Kitos knygos
2020 m.
79 psl.
Visiškai nekonvencinė poezija. Drąsi. Tokia nesuvaidinta. Man ji patiko. Ši debiutinė knyga apdovanota Jaunojo jotvingio premija. (Jotvingių premija kasmet yra skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą, Jaunojo jotvingio – už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą. Pagrindinį festivalio prizą – Jotvingių premiją – 1985 metais įsteigė Sigitas Geda.)
Sutinku 100 procentų su rašytojos V.Kulvinskaitės mintimi, kad N. Saulyčio kūrybos išskirtinumas “naivumo ir brutalizmo dermė <…> eilėraščiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti ir juokingi, tačiau kartą pastebėjus gilesnį sluoksnį, negali jo pamiršti.” Medžiaga iš https://www.15min.lt/kultura/naujiena... Ir gražiai apibūdino knygą bernardinai.lt straipsnyje “Jaunųjų poezija: tarp nihilizmo ir naivumo” Neringa Butnoriūtė: “Dėmesio centre atsiduria bręstanti vidutinybė, netikinti autoritetais, tačiau jai pasaulis iki galo nėra aiškus.” Tikrai, kai kurie eilėraščiai taip stipriai skambėjo, buvo jautrūs, skambėjo nuoširdžiai, kai kurios eilutės taip sukunkuliavo, kad išties leido suprasti, jog čia tikrai gera, pavadinčiau gal ir sąmonės srauto, knyga, net jei ir kiti eilėraščiai ir buvo tolimi. Su kuriais neužmezgiau ryšio. Daug ir nutylėjimų būta. Ir labai atvirų konkrečių pamąstymų įvairių temų. Eilėraščių subjektas jaunas žmogus, beveik jau išaugantis paauglystę ir jau jau bepraveriantis suaugusio brandaus žmogaus gyvenimo labirinto vartus. Ieškantis savęs. Chaotiškai nechaotiškas. Mokantis kartais kukliai, kartais “riebiai” išreikšti supantį pasaulį ir save jame. Ir (pa)stebintis kitus, pastebintis net ir už šypsenų liūdesį, tikrovę už kaukių.
Kitos knygos
2020 m.
79 psl.
Visiškai nekonvencinė poezija. Drąsi. Tokia nesuvaidinta. Man ji patiko. Ši debiutinė knyga apdovanota Jaunojo jotvingio premija. (Jotvingių premija kasmet yra skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą, Jaunojo jotvingio – už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą. Pagrindinį festivalio prizą – Jotvingių premiją – 1985 metais įsteigė Sigitas Geda.)
Sutinku 100 procentų su rašytojos V.Kulvinskaitės mintimi, kad N. Saulyčio kūrybos išskirtinumas “naivumo ir brutalizmo dermė <…> eilėraščiai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti ir juokingi, tačiau kartą pastebėjus gilesnį sluoksnį, negali jo pamiršti.” Medžiaga iš https://www.15min.lt/kultura/naujiena... Ir gražiai apibūdino knygą bernardinai.lt straipsnyje “Jaunųjų poezija: tarp nihilizmo ir naivumo” Neringa Butnoriūtė: “Dėmesio centre atsiduria bręstanti vidutinybė, netikinti autoritetais, tačiau jai pasaulis iki galo nėra aiškus.” Tikrai, kai kurie eilėraščiai taip stipriai skambėjo, buvo jautrūs, skambėjo nuoširdžiai, kai kurios eilutės taip sukunkuliavo, kad išties leido suprasti, jog čia tikrai gera, pavadinčiau gal ir sąmonės srauto, knyga, net jei ir kiti eilėraščiai ir buvo tolimi. Su kuriais neužmezgiau ryšio. Daug ir nutylėjimų būta. Ir labai atvirų konkrečių pamąstymų įvairių temų. Eilėraščių subjektas jaunas žmogus, beveik jau išaugantis paauglystę ir jau jau bepraveriantis suaugusio brandaus žmogaus gyvenimo labirinto vartus. Ieškantis savęs. Chaotiškai nechaotiškas. Mokantis kartais kukliai, kartais “riebiai” išreikšti supantį pasaulį ir save jame. Ir (pa)stebintis kitus, pastebintis net ir už šypsenų liūdesį, tikrovę už kaukių.
December 7, 2020
www.facebook.com/miciausknygos
Knyga sudomino pavadinimu, kurią pavarčius kilo nors perskaityti šią debiutinę autoriaus knygą. Eilėraščiai kitokie, šiuolaikški ir nestereotipiniai. Vieni patiko labiau, kiti mažiau. Daugumoje iš jų galima įžvelgti, kad buvo semtasi įdėjų iš neseniai praėjusių dešimtmečių.
Kūrinys parašytas kampuotai, naudojant lakoniškas frazes, yra įvairių metaforų. Viskas pateikiama sms formatu, todėl vyrauja trumpi sakiniai. Perskaityti buvo įdomu, nesigailiu.
Knyga sudomino pavadinimu, kurią pavarčius kilo nors perskaityti šią debiutinę autoriaus knygą. Eilėraščiai kitokie, šiuolaikški ir nestereotipiniai. Vieni patiko labiau, kiti mažiau. Daugumoje iš jų galima įžvelgti, kad buvo semtasi įdėjų iš neseniai praėjusių dešimtmečių.
Kūrinys parašytas kampuotai, naudojant lakoniškas frazes, yra įvairių metaforų. Viskas pateikiama sms formatu, todėl vyrauja trumpi sakiniai. Perskaityti buvo įdomu, nesigailiu.
October 13, 2025
Vasaros pabaigoj neturejau eilerashciu imti i atostogas, tai ejau i knygyna. Valanda prasedejau prie tu lentynu, radau tik sita. Atejau prie kasos, tai dar ir su pardaveja susipykau, nes “nebegaliu parduoti, uzhdrausta”.
Tai dabar, pabaigus sita knyga, suprantu, ant kiek esu laiminga, kad pykaus iki tol , kol pardave. Belenkokie eileraschiai. Retai randu, kas patinka, bet shita tai wow. Persirashiau visus dar, kad nepamesti niekada. Skaudus, bet shilti.
Tai dabar, pabaigus sita knyga, suprantu, ant kiek esu laiminga, kad pykaus iki tol , kol pardave. Belenkokie eileraschiai. Retai randu, kas patinka, bet shita tai wow. Persirashiau visus dar, kad nepamesti niekada. Skaudus, bet shilti.
Read
October 12, 202043377727777*
October 24, 2023
Patinka. Kad viskas banguoja, kiek netikėta ar net žiauroka.
July 3, 2025
Atgrasiai patrauklu,
Maloniai nemiela
Aprašymais einu –
Jie slepia poeto sielą
Tik va poezijoje išvirkėlė esu –
Dvasios bedrabužės man magu
Taip ir gavosi 3.25
Žvaigždžių
Maloniai nemiela
Aprašymais einu –
Jie slepia poeto sielą
Tik va poezijoje išvirkėlė esu –
Dvasios bedrabužės man magu
Taip ir gavosi 3.25
Žvaigždžių
Displaying 1 - 19 of 19 reviews