What do you think?
Rate this book
Dievas su šlepetėmis
Dievas su šlepetėmis traukia lyg magnetas. Dar labiau negu pati kelionė užburia dvasinio prabudimo kelias, begalinis tikėjimas stebuklu, priversiantis ne kartą nusibraukti spindinčią gerumo ašarą... Jis nenumaldomai atveda į akistatą su slapčiausia svajone... Tačiau apie viską nuo pradžių.
Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų" jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga.
Už kiekvieno posūkio laukiantys nuotykiai, žmonės, susidūrimas su mirtinai nuodinga gyvate, linksmybės ir nuolat aplinkui tvyrantis mistinio pasaulio dvelksmas prikausto skaitytojo dėmesį ir nepaleidžia, o tada skausmingas tarsi kalavijo kirtis dūris staiga pargriauna piligrimą...
Jis lieka vienas kalnuose „viduryje niekur", kai rodėsi – viskas tik prasideda... Kuprinėje vien kojų pūslės, skausmas, apmaudas, saviironija, prabundantis tikėjimas, menkutė šypsena ir blėstantis ryžtas. Kelionė baigta, o iki Santjago – dar daugiau kaip du trečdaliai kelio...
Ar piligrimas ryšis eiti toliau? Juk tai nebeįmanoma! Kokią nuovargio ribą gali peržengti žmogus dėl savo svajonės? Apie ką mąsto einantysis be jokios tikimybės nueiti? Ar geležinė valia atves į Santjagą, o gal tam reikės dieviškųjų jėgų įsikišimo? Ir kaip Kelias gali apdovanoti nepalūžusį keliautoją, jei jo svajonė – aukštesnė už Dangų?
Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų" jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga.
Už kiekvieno posūkio laukiantys nuotykiai, žmonės, susidūrimas su mirtinai nuodinga gyvate, linksmybės ir nuolat aplinkui tvyrantis mistinio pasaulio dvelksmas prikausto skaitytojo dėmesį ir nepaleidžia, o tada skausmingas tarsi kalavijo kirtis dūris staiga pargriauna piligrimą...
Jis lieka vienas kalnuose „viduryje niekur", kai rodėsi – viskas tik prasideda... Kuprinėje vien kojų pūslės, skausmas, apmaudas, saviironija, prabundantis tikėjimas, menkutė šypsena ir blėstantis ryžtas. Kelionė baigta, o iki Santjago – dar daugiau kaip du trečdaliai kelio...
Ar piligrimas ryšis eiti toliau? Juk tai nebeįmanoma! Kokią nuovargio ribą gali peržengti žmogus dėl savo svajonės? Apie ką mąsto einantysis be jokios tikimybės nueiti? Ar geležinė valia atves į Santjagą, o gal tam reikės dieviškųjų jėgų įsikišimo? Ir kaip Kelias gali apdovanoti nepalūžusį keliautoją, jei jo svajonė – aukštesnė už Dangų?
192 pages, Paperback
First published January 1, 2020
9 people are currently reading
317 people want to read
About the author
Juozas Gaižauskas
13 books30 followersLietuvos aktorius, rašytojas, prodiuseris, renginių ir TV laidų vedėjas, dainų kūrėjas ir atlikėjas.
Juozas Gaižauskas gimė 1968 m. balandžio 18 d. Tauragėje (mama Valerija Gaižauskienė – anglų kalbos mokytoja, tėtis Juozas Jokūbas Gaižauskas – žurnalistas, 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanotas Lietuvos žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi). Turi tris brolius (Zigmas, Vytautas, Kęstutis) ir seserį (Birutė). Seneliui Juozui Gaižauskui ir močiutei Stanislavai Gaižauskienei 2019 m. suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai ir 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. 1996 m. susituokė su Agne Dalia Gaižauskiene ir 1997 m. susilaukė dukters Gabrielės.
Mokėsi Tauragės 4-oje vidurinėje mokykloje (dabar – Tauragės Žalgirių gimnazija). 1984 m. baigė Tauragės muzikos mokyklos fortepijono specialybę. 1984–1985 m. tęsė fortepijono studijas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. 1985–1987 m. studijavo ir baigė Šiaulių Sporto mokyklą internatą (rankinio specialybę). 1991 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) teatrinį fakultetą ir įgijo aktoriaus secialybę (diplomas su pagyrimu).
1991–1994 m. „Šiaurės Atėnų teatro“ aktorius. 1994–1997 m. muzikinės humoristinės grupės „Viengungių melodijos“ įkūrėjas ir atlikėjas. Nuo 2008 m. profesionalaus komedijos teatro „Domino“ aktorius. Nuo 2015 m. teatro „Cezario grupė“ aktorius. 2020 m. rugsėjo 30 d. išleido romaną „Dievas su šlepetėmis“. 2021 m. Audioteka išleido romano „Dievas su šlepetėmis“ audioknygą.
Juozas Gaižauskas gimė 1968 m. balandžio 18 d. Tauragėje (mama Valerija Gaižauskienė – anglų kalbos mokytoja, tėtis Juozas Jokūbas Gaižauskas – žurnalistas, 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanotas Lietuvos žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi). Turi tris brolius (Zigmas, Vytautas, Kęstutis) ir seserį (Birutė). Seneliui Juozui Gaižauskui ir močiutei Stanislavai Gaižauskienei 2019 m. suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai ir 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. 1996 m. susituokė su Agne Dalia Gaižauskiene ir 1997 m. susilaukė dukters Gabrielės.
Mokėsi Tauragės 4-oje vidurinėje mokykloje (dabar – Tauragės Žalgirių gimnazija). 1984 m. baigė Tauragės muzikos mokyklos fortepijono specialybę. 1984–1985 m. tęsė fortepijono studijas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. 1985–1987 m. studijavo ir baigė Šiaulių Sporto mokyklą internatą (rankinio specialybę). 1991 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) teatrinį fakultetą ir įgijo aktoriaus secialybę (diplomas su pagyrimu).
1991–1994 m. „Šiaurės Atėnų teatro“ aktorius. 1994–1997 m. muzikinės humoristinės grupės „Viengungių melodijos“ įkūrėjas ir atlikėjas. Nuo 2008 m. profesionalaus komedijos teatro „Domino“ aktorius. Nuo 2015 m. teatro „Cezario grupė“ aktorius. 2020 m. rugsėjo 30 d. išleido romaną „Dievas su šlepetėmis“. 2021 m. Audioteka išleido romano „Dievas su šlepetėmis“ audioknygą.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 78 reviews
February 3, 2022
Mano sūnėnas jau antrus metus iš eilės per Kalėdas visiems šeimos nariams dovanoja po knygą – kiekviena iš jų būna itin apgalvota, parinkta taikliai ir su žinute. Šįkart nebuvo išimčių, išpakavus savąją net susigraudinau. Panašu, kad mano nuostabusis sūnėnas žino, kas man yra svarbu, supranta, kuo aš gyvenu ir kvėpuoju. Tad grįžus po visų kalėdinių vaišių iškart kritau į lovą ir romaną perskaičiau.
Čia Juozas Gaižauskas kuria veikėją, kuris eina Portugališkąja šv. Jokūbo kelio atkarpa nuo Lisabonos iki Santiago de Compostela. Kiek daugiau nei 600km keliukais, kalnais, slėniais, miestais ir miesteliais. Tačiau įdomu buvo tai, kad rašytojas čia labiausiai gręžiasi į veikėjo vidų, o ne į išorę. Į suvokimus, o ne fizinę savijautą. Čia labiau kreipiamas dėmesys į žmones, Kelyje sutiktus žmones, o ne lankytinus objektus. Ir man tai patiko, nes būtent žmonės einant ir padeda tau rasti atsakymus.
Kiekvieną kartą rašydama apie knygas, kurios pasakoja apie piligrimystę, noriu dalintis savo prisiminimais. Kiekvieną kartą. Skaitydama šią knygą prisiminiau kelis einant sutiktus žmones. Ypač tuos, kurie kažką viduje sujudino ir užkabino. Moterį, kuri sustojo Leon po kelių šimtų kilometrų, ir sakė, kad tai yra baisiausias dalykas, kokį yra dariusi gyvenime. Vyrą, kuris buvo mano angelas ir padėjo man pareiti iki nakvynės vietos, kai sėdėjau be vandens prie neveikiančio fontano perkaitusi saulėje; sūnų su mama, su kuriais vis prasilenkdavome Kelyje dėl skirtingo tempo, ir tai, kaip nuėjus tą pačią dieną ir laukiant piligrimų pasų ji man pasakojo, kad kai mane sutiko pirmąsyk, burbėjau ir labai verkiau. Ašarų nepamenu. Draugą, kuris mane iki šiol vadina Burbuliuku ir kuris po Kelio įsodinęs mane į traukinį ankstų rytą stotyje verkė…
Skaitydama tokias knygas imi labiau tikėti žmonėmis, jų gerumu. Lygiai taip pat ir einant, tiki ir pasitiki. Nesvarbu, dėl ko žmogus eina, kokios jo priežastys. Tačiau kiek teko bendrauti su einančiais, ar kiek knygų apie piligrimystę skaityti, dažnas nė nežino priežasties. Ji paaiškėja pakeliui. Kelias ją parodo arba pasako. Geriausia - tiesiog išeiti, prisiruošti, susitarti su savimi ir iš tiesų pradėti. Tai jau yra nemažas žingsnis. Gali nepavykti, bet tu vis tiek būsi padaręs daugiau nei tie, kurie net neiškėlė kojos iš namų.
Gera knyga, graži knyga. Vietomis labai buitiška, vietomis poetiška. Persunkta mistikos, bet ne iš tos fantastinės pusės, labiau gal net sakyčiau iš dvasinės. Kai nušvitimai suteikia atsakymus ir širdyje palengvėja. Ir neslėpsiu, nesitikėjau, kad knyga taip patiks. Be to, ši knyga tikrai patvirtina faktą, kad žmones mes gyvenime sutinkame ne be reikalo. Ypač tuos, kurie mums kažką duoda. Tad norėčiau ir aš dažniau būti ta, kuri duoda, nei tik iš kitų ima.
Buen Camino.
Čia Juozas Gaižauskas kuria veikėją, kuris eina Portugališkąja šv. Jokūbo kelio atkarpa nuo Lisabonos iki Santiago de Compostela. Kiek daugiau nei 600km keliukais, kalnais, slėniais, miestais ir miesteliais. Tačiau įdomu buvo tai, kad rašytojas čia labiausiai gręžiasi į veikėjo vidų, o ne į išorę. Į suvokimus, o ne fizinę savijautą. Čia labiau kreipiamas dėmesys į žmones, Kelyje sutiktus žmones, o ne lankytinus objektus. Ir man tai patiko, nes būtent žmonės einant ir padeda tau rasti atsakymus.
Kiekvieną kartą rašydama apie knygas, kurios pasakoja apie piligrimystę, noriu dalintis savo prisiminimais. Kiekvieną kartą. Skaitydama šią knygą prisiminiau kelis einant sutiktus žmones. Ypač tuos, kurie kažką viduje sujudino ir užkabino. Moterį, kuri sustojo Leon po kelių šimtų kilometrų, ir sakė, kad tai yra baisiausias dalykas, kokį yra dariusi gyvenime. Vyrą, kuris buvo mano angelas ir padėjo man pareiti iki nakvynės vietos, kai sėdėjau be vandens prie neveikiančio fontano perkaitusi saulėje; sūnų su mama, su kuriais vis prasilenkdavome Kelyje dėl skirtingo tempo, ir tai, kaip nuėjus tą pačią dieną ir laukiant piligrimų pasų ji man pasakojo, kad kai mane sutiko pirmąsyk, burbėjau ir labai verkiau. Ašarų nepamenu. Draugą, kuris mane iki šiol vadina Burbuliuku ir kuris po Kelio įsodinęs mane į traukinį ankstų rytą stotyje verkė…
Skaitydama tokias knygas imi labiau tikėti žmonėmis, jų gerumu. Lygiai taip pat ir einant, tiki ir pasitiki. Nesvarbu, dėl ko žmogus eina, kokios jo priežastys. Tačiau kiek teko bendrauti su einančiais, ar kiek knygų apie piligrimystę skaityti, dažnas nė nežino priežasties. Ji paaiškėja pakeliui. Kelias ją parodo arba pasako. Geriausia - tiesiog išeiti, prisiruošti, susitarti su savimi ir iš tiesų pradėti. Tai jau yra nemažas žingsnis. Gali nepavykti, bet tu vis tiek būsi padaręs daugiau nei tie, kurie net neiškėlė kojos iš namų.
Gera knyga, graži knyga. Vietomis labai buitiška, vietomis poetiška. Persunkta mistikos, bet ne iš tos fantastinės pusės, labiau gal net sakyčiau iš dvasinės. Kai nušvitimai suteikia atsakymus ir širdyje palengvėja. Ir neslėpsiu, nesitikėjau, kad knyga taip patiks. Be to, ši knyga tikrai patvirtina faktą, kad žmones mes gyvenime sutinkame ne be reikalo. Ypač tuos, kurie mums kažką duoda. Tad norėčiau ir aš dažniau būti ta, kuri duoda, nei tik iš kitų ima.
Buen Camino.
January 6, 2022
Nuo medžio priešais mane ant akmeninio grindinio nukrinta ir atrieda tiesiai po kojomis milžinišką geltona mano svajonė. Lėtai, kaip didžiausią dovaną, pakeliu ją ir laikydamas rankose pirmą kartą pamatau ir suvokiau, kaip šis Kelias atima ir dalijasi, perspėja ir paguodžia, girdi ir kalba, jeigu tik nori jo klausytis...
Man patiko, toks gėrio trupinėlis, įkvepianti istorija. Parašyta taip paprastai, linksmai, draugiškai. 4,5⭐
Man patiko, toks gėrio trupinėlis, įkvepianti istorija. Parašyta taip paprastai, linksmai, draugiškai. 4,5⭐
December 20, 2020
www.facebook.com/miciausknygos
Tai knyga, kurioje pasakojama keliautojo piligriminė kelionė iš Lisabonos į Santjango de compostelą. Kiekvieną dieną nueinantis po keliasdešimt kilometrų, jis patiria įvairiį nuotykių bei iššūkių.
Knygoje viskas pateikta labai paprastai, bet skaitomai, nes vos pradėjus nesinori padėti į šalį.
Tai pirmoji tokio tipo piligriminė knyga, kurią teko skaityti, o kartu ir pačiam išbandyti, bent mažąją dalį kelio kuris yra piligrimų nueinamas pėsčiomis.
Knyga tikrai perskaityti rekomenduoju.
Tai knyga, kurioje pasakojama keliautojo piligriminė kelionė iš Lisabonos į Santjango de compostelą. Kiekvieną dieną nueinantis po keliasdešimt kilometrų, jis patiria įvairiį nuotykių bei iššūkių.
Knygoje viskas pateikta labai paprastai, bet skaitomai, nes vos pradėjus nesinori padėti į šalį.
Tai pirmoji tokio tipo piligriminė knyga, kurią teko skaityti, o kartu ir pačiam išbandyti, bent mažąją dalį kelio kuris yra piligrimų nueinamas pėsčiomis.
Knyga tikrai perskaityti rekomenduoju.
October 29, 2022
Blemba, kokia gera knyga! Tiesiog laiku ir vietoje ❤️ Vietomis prunkščiau bei kikenau, o pabaigoje susigraudinau... Paprasta, lengva, bet paliečianti. Ačiū už tą paliudijimą ir viltį, kad Jis stebi, saugo ir būna šalia!
June 4, 2023
Jau antra šio rašytojo knyga, bet tikrai ne paskutinė. Patinka jo rašymo stilius, toks lengvai skaitomas, bet užburiantis tekstas. Nu labai.
January 2, 2023
Atidėliojau imtis šios knygos. Intuityviai domino, bet vis kažkas kitas būdavo svarbiau. Visada prieš atsiverčiant knygą yra to nerimo, kol prisijaukini ją.
“Dievu su šlepetėmis” patikėjau jau tą akimirką, kai supratau, jog tai apie žygiavimą, ką tikrai labai mėgstu. Tik vėliau supratau, koks gyvenimo žygis aprašytas knygoje, kiek jame psichologijos ir kaip man svarbu apie jį dabar išgirsti.
Rekomenduoju, o ar ji jums tiks, atsirinksit paskaitę ❤️
“Dievu su šlepetėmis” patikėjau jau tą akimirką, kai supratau, jog tai apie žygiavimą, ką tikrai labai mėgstu. Tik vėliau supratau, koks gyvenimo žygis aprašytas knygoje, kiek jame psichologijos ir kaip man svarbu apie jį dabar išgirsti.
Rekomenduoju, o ar ji jums tiks, atsirinksit paskaitę ❤️
November 23, 2020
Labai graži bei šmaikšti knyga. Tiesiog skaitai ir šypsaisi. Leidimas taip pat labai smagus, atrodo kaip užrašų knygelė. Super!
May 25, 2023
Ši knyga mano rankose atsidūrė pačiu tinkamiausiu laiku! Mano gyvenime šiuo metu vyksta tikrai daug pokyčių, dienos labai skirtingos, reikalaujančios ryžto, drąsos, iššūkių.. Ir toje nesibaigiančioje dinamikoje aš turėjau vieną pastovų ryto ritualą- skyrių nuostabios, įkvepiančios Gaižausko knygos. Kiekviena diena man prasidėdavo su mintimis, kad galiu viską, kad dalykai praeina, jie laikini, bet tuo pačiu pastovūs, svarbūs ir amžini.
Šią knygą skaičiau beveik mėnesį, nors galima ją įveikti vienu prisėdimu. Gėriau iš jos viską, nors tuo pačiu neužsirašiau nei vienos citatos ar minties..
Čia rasite paprastai nepaprastą vaikino istoriją, bet tuo pačiu ir gilios filosofijos ir tikėjimo. Čia rasite ryžtą, bet tuo pačiu ir kiek kvailystės.
Camino Lituano yra seniai mano mintyse ir planuose, tad ši knyga padės kiek ir praktiškais tikslais, jei ir jūs turite tokių idėjų. Skaitydama ją supratau, kad geresnio ženklo pabandyti nebus. Geresnio laiko nei ši vasara- taip pat.
Mano Piligrimo pasas užsakytas ir sprendimas priimtas, o jums linkiu iš šios knygos pasisemti tai, ko tuo metu labiausiai reikia!
Juozai, prašau rašykite toliau! Įkvepiate!
Šią knygą skaičiau beveik mėnesį, nors galima ją įveikti vienu prisėdimu. Gėriau iš jos viską, nors tuo pačiu neužsirašiau nei vienos citatos ar minties..
Čia rasite paprastai nepaprastą vaikino istoriją, bet tuo pačiu ir gilios filosofijos ir tikėjimo. Čia rasite ryžtą, bet tuo pačiu ir kiek kvailystės.
Camino Lituano yra seniai mano mintyse ir planuose, tad ši knyga padės kiek ir praktiškais tikslais, jei ir jūs turite tokių idėjų. Skaitydama ją supratau, kad geresnio ženklo pabandyti nebus. Geresnio laiko nei ši vasara- taip pat.
Mano Piligrimo pasas užsakytas ir sprendimas priimtas, o jums linkiu iš šios knygos pasisemti tai, ko tuo metu labiausiai reikia!
Juozai, prašau rašykite toliau! Įkvepiate!
January 29, 2023
Lengva, kėlionės jausmo kupina knyga.
Tikiu, kad labiausiai ji įspudį padarys skaitytojams, kurie domisi ar jau yra praėję piligrimo kelią. Istorija pilna jausmų, kurie užklumpa ėjimo metu: baimė, išgastis, pakylėjimas, meilė, dėkingumas. O sunkiausia iškęsti fizinį skausmą. Bet pasakojimas tik įrodo, kad mūsų kūnas ir mintys gali kur kas daugiau, nėi mes suvokiame.
Tikiu, kad labiausiai ji įspudį padarys skaitytojams, kurie domisi ar jau yra praėję piligrimo kelią. Istorija pilna jausmų, kurie užklumpa ėjimo metu: baimė, išgastis, pakylėjimas, meilė, dėkingumas. O sunkiausia iškęsti fizinį skausmą. Bet pasakojimas tik įrodo, kad mūsų kūnas ir mintys gali kur kas daugiau, nėi mes suvokiame.
April 6, 2021
Dievas su šlepetėmis - tai truputį stebuklinga, vietomis kiek keistoka, bet jauki, šmaikšti ir pilna gerumo bei dėkingumo kelionė piligriminiu keliu iš Lisabonos į Santjago de Kompastelą.
Aš klausiausi audioknygos, kuri labai gražiai įgarsinta pačio autoriaus.
Labiausiai man norėjosi perskaityti Dievą su šlepetėmis, kad prisiminčiau ir palyginčiau su savaisiais įspūdžiais, nes prieš kelis metus teko tuo pačiu keliu keliauti. Bet ši knyga man priminė, kad nėra ko čia lyginti, nes net ir tuo pačiu keliu einant, kiekviena patirtis yra labai individuali ir unikali...
Jei atvirai, besiklausant Dievo su šlepetėmis atrodė, kad rašytojas retkarčiais per daug susireikšmina ir jaučiasi pranašesnis, išmintingesnis, ir šiaip kietesnis už kitus. Tai jis daug nueina, tai daug skausmo ištveria, tai pasidalina kokiu išminties perliuku ar tepaliuku, o visi į jį tik žiūri išsižioję ir stebisi. Man truputį juokinga, nes mes su sese panašiu tempu ėjom, ir dar autorius daug prabangiau nei mes keliavo, bet niekas į mus amo netekę lyg ir nežiūrėjo... Bet gal ir gerai, juk matosi, kad žmogus labai didžiuojasi savo valia ir pasiektu tikslu, o kas šuniui uodegą pakels, jei ne jis pats, ane? :)
Aš klausiausi audioknygos, kuri labai gražiai įgarsinta pačio autoriaus.
Labiausiai man norėjosi perskaityti Dievą su šlepetėmis, kad prisiminčiau ir palyginčiau su savaisiais įspūdžiais, nes prieš kelis metus teko tuo pačiu keliu keliauti. Bet ši knyga man priminė, kad nėra ko čia lyginti, nes net ir tuo pačiu keliu einant, kiekviena patirtis yra labai individuali ir unikali...
Jei atvirai, besiklausant Dievo su šlepetėmis atrodė, kad rašytojas retkarčiais per daug susireikšmina ir jaučiasi pranašesnis, išmintingesnis, ir šiaip kietesnis už kitus. Tai jis daug nueina, tai daug skausmo ištveria, tai pasidalina kokiu išminties perliuku ar tepaliuku, o visi į jį tik žiūri išsižioję ir stebisi. Man truputį juokinga, nes mes su sese panašiu tempu ėjom, ir dar autorius daug prabangiau nei mes keliavo, bet niekas į mus amo netekę lyg ir nežiūrėjo... Bet gal ir gerai, juk matosi, kad žmogus labai didžiuojasi savo valia ir pasiektu tikslu, o kas šuniui uodegą pakels, jei ne jis pats, ane? :)
November 12, 2024
Kaip čia buvo, kad spontaniškai nusipirkau šią knygą, paskui pasirodė Mėnulio medžiotojai ir aš galvoju, kaip gi pirksiu nepabandžius. Na ir pabandžiau ir dar taip pasisekė, jog pradėjau nuo pirmiausios Juozo kelionės. Tos kelionės į mūsų širdis.
Kaip aš įsijaučiau, atrodo, kad keliavau jam ant peties, atleisk, žinau, buvo sunku dar ir mane nešti. Toks bajeris, kad prieš porą mėnesių pradėjau mokytis portugalų kalbos, irgi spontaniškai, duolingo, bet vis tik, pradėjus knygą atradau, kad piligrimas keliauja iš Lisabonos, kuri Portugalijoje. Ai sutapimas. Ką noriu pasakyti, kad aš kaip ta Čianita ašarojau vis paėmus dienoraštį į rankas, ir taip visą kelią, taip gera buvo, taip ilgu, taip skaudžiai gražu. Dėkoju, kad tiki, įkvepi, kyli, nepasiduodi.
“Ėjau ir į mano įsiaudrinusį ir pavargusį kūną pradėjo plūsti kažkoks nepaaiškinamas jausmas. Jis buvo beribis, neišmatuojamas, nenugalimas ir neapsakomas. Jis plūdo galingai kaip uraganas, talžė visus tolimiausius, slapčiausius mano sielos kampelius ir veržėsi užliedamas visą mano esybę. Tai buvo tokia meilė, kurios neįmanoma apibūdinti žodžiais... „
Kaip aš įsijaučiau, atrodo, kad keliavau jam ant peties, atleisk, žinau, buvo sunku dar ir mane nešti. Toks bajeris, kad prieš porą mėnesių pradėjau mokytis portugalų kalbos, irgi spontaniškai, duolingo, bet vis tik, pradėjus knygą atradau, kad piligrimas keliauja iš Lisabonos, kuri Portugalijoje. Ai sutapimas. Ką noriu pasakyti, kad aš kaip ta Čianita ašarojau vis paėmus dienoraštį į rankas, ir taip visą kelią, taip gera buvo, taip ilgu, taip skaudžiai gražu. Dėkoju, kad tiki, įkvepi, kyli, nepasiduodi.
“Ėjau ir į mano įsiaudrinusį ir pavargusį kūną pradėjo plūsti kažkoks nepaaiškinamas jausmas. Jis buvo beribis, neišmatuojamas, nenugalimas ir neapsakomas. Jis plūdo galingai kaip uraganas, talžė visus tolimiausius, slapčiausius mano sielos kampelius ir veržėsi užliedamas visą mano esybę. Tai buvo tokia meilė, kurios neįmanoma apibūdinti žodžiais... „
October 3, 2024
Jausmas, kad šis piligrimo dienoraščio pavidalo romanas parašytas su dideliu lengvumu apie rimtus sunkumus; labai paprastai, bet apie gilias patirtis; buitiškai apie dvasingumą; šmaikščiai ir šiltai kur galima ir paverkti.
December 7, 2025
Dar viena Gaižausko knyga, kuri per piligrimystės einamus kelius, patirtus išgyvenimus, nuotykius ir savitus keistumus atskleidžia žmogaus vidines galimybes, sąmonės galią ir dvasinės būties reikšmę.
Tikrai ne visiems toji piligrimystė.. Skaitant pagalvojau, kad ne kartą būčiau palūžusi ir tiesiog išsikvietusi taxi - ypatingai su nuplyšusiu kojos nagu!
Bet - skaitant suvoki, kad tai yra patirtis, kuri yra skirta tiems kurie kažko ieško.
Tai nėra lengvas, nėra greitas ir tikrai nėra tiesus kelias..
Tikrai labai rekomenduoju ♡
Tikrai ne visiems toji piligrimystė.. Skaitant pagalvojau, kad ne kartą būčiau palūžusi ir tiesiog išsikvietusi taxi - ypatingai su nuplyšusiu kojos nagu!
Bet - skaitant suvoki, kad tai yra patirtis, kuri yra skirta tiems kurie kažko ieško.
Tai nėra lengvas, nėra greitas ir tikrai nėra tiesus kelias..
Tikrai labai rekomenduoju ♡
December 30, 2023
Graži knyga metų pabaigai...arba pradžiai :) Užbaigus vieną kelionę, prasideda kita. O svarbiausia pati kelionė, ne tikslas. Ir judėjimas. Pirmyn. Skaičiau ir, atrodo, pačiai skaudėjo pėdas, pečius ir raumenis, oda svilo saulėje, nors už lango žiema, bet tie nepatogumai ir praradimai - menkniekis, lyginant su atradimais ir mažais gyvenimo džiaugsmais bei dideliais stebuklais, kuriuos patiri Kelyje. Gal kada nors pakeliausim. Su drauge Vitalija, kuri šią knygą man ir paskolino 🌟 Ačiū :) Gero kelio ir laimingų Naujųjų, goodreads draugai 😇
April 1, 2022
... o dabar į kelią... 🤍
December 18, 2020
Sunku skaityti knygą, kur žmogus aprašo savo asmeninę patirį. O ta patirtis neabejotinai nuostabi visomis prasmėmis - ilgas kelias, daugybė kilometrų pėsčiomis, tiek fiziniai, tiek dvasiniai išgyvenimai, o kur dar sutikti žmonės ir jų istorijos... ir jei reikėtų vertinti autoriaus patirtį ir ryžtą, duočiau net ne 5 žvaigždutes, o dar daugiau. Tačiau skaudančia širdimi pačiai knygai dedu 3.
Knygoje autorius lyg ir bando papasakoti ne tik detales kur ėjo ir ką matė, bet ir gilesnius išgyvenimus, tačiau vis neapleidžia jausmas, kad taip pat visada išlieka saugioje zonoje iki galo neatskleisdamas savęs. O gaila... Pasakojimas taip ir neišsigrynina ir lieka nei apie žmogų, nei apie kelią. Tiesiog dar viena istorija.
Vis tik, ši istorija įkvepia eiti! Ir gal tai ir yra didžiausias knygos pasiekimas!
Knygoje autorius lyg ir bando papasakoti ne tik detales kur ėjo ir ką matė, bet ir gilesnius išgyvenimus, tačiau vis neapleidžia jausmas, kad taip pat visada išlieka saugioje zonoje iki galo neatskleisdamas savęs. O gaila... Pasakojimas taip ir neišsigrynina ir lieka nei apie žmogų, nei apie kelią. Tiesiog dar viena istorija.
Vis tik, ši istorija įkvepia eiti! Ir gal tai ir yra didžiausias knygos pasiekimas!
May 21, 2024
Įtraukė, sugriebė ir nepaleido. Simboliška, jog knygą paėmiau skaityti, važiuodama traukiniu pakeliui į oro uostą. Baigiau sėdėdama traukiny, grįžtant iš 4 dienų kelionės. Net neabejoju, jog ji mano įspūdžius susitiprino. O dar vakare laukia susitikimas su pačiu autoriumi. Argi ne aukštesnėms jėgoms padedant?!:)
Ir pridedu pagiriamąjį žodį leidyklai- labai tiko tarsi dienraščio linijuoti lapai, pieštuku pieštos iliustracijos.
Ir pridedu pagiriamąjį žodį leidyklai- labai tiko tarsi dienraščio linijuoti lapai, pieštuku pieštos iliustracijos.
January 20, 2021
Nuo pat pratarmės iki paskutinio skyriaus - puiki knyga. Paprasta ir nepaprasta. Lengva ir skvarbi. Kaip sako pats autorius, tai ne autobiografinis romanas, bet romanas, kuriame rašoma tiesa. Autoriaus humoro jausmas be galo pagavus. Beje, nepraleiskite datalių. Malonaus skaitymo. Ir dar - knygos stilius - saldainiukas. 😉
March 20, 2021
Nuostabi audio knyga, kurią skaito pats autorius. Ačiū Juozai, kad turiu garbės tave pažinoti, ačiū žmogs europinį, buvai puikus pakeleivis mano vakaro pasivaikščiojimuose! Kartu prasukom kokius 40km.
August 19, 2024
Jau antra šiemet @juozasgaižauskas knyga! Ir kai abiems daviau aukščiausius įvertinimus, nieko kito neliko, tik susipirkt viską, ką autorius yra išleidęs.
Man jis atrodo visiškas šviesos ir vilties nešėjas. Jo žodžiai glosto sielą ir širdį. Ir net jei kartais protas bando suvokt "kas čia vyksta" ar sudėt į kokius nors racionalumo stalčiukus, širdis tiesiog atpažįsta ir patiki. Ir nuo to atpažinimo taip saldu, taip gera!
Biblijoje yra vieta, kurioje prisikėlęs Jėzus pasirodo savo mokiniams ir eina su jais keliu, o jie jo neatpažįsta. Galiausiai atpažinę perkrato atsiminimus ir šie virsta į žodžius "Argi nedegė mūsų širdys, kai kelyje jis mums kalbėjo [..]". Va taip dega širdis skaitant Gaižausko knygas. Atpažindama viltį. Dar gerumą ir paprastumą. O šioje knygoje aš dėl jų paašarojau ne kartą.
Šioje, kelio knygoje, autorius, atmesdamas visus blizgučius ir grandiozinius žmonių gyvenimus nusitaiko į pačią esmę. Kiek ir ko žmogui reikia, kad būtų išpildytas ir laimingas? Ir gražiai, žingsnis po žingsnio parodo, kad išties užtenka labai nedaug. Tiek daiktų, tiek širdies švarumo ir atvirumo sau ir pasauliui, prasme. Ir tas paprastas suvokimas persmelka, padeda nusivalyti visas kelio ir gyvenimo dulkes ir kviečia gyventi atvira širdim.
Gražu, viltinga. Tiesiog labai labai paprasta, bet neįtikėtinai įkvėpia. 💛
Rekomenduosiu ne kartą. 💛
O aš šios knygos klausiau, tai paties autoriaus įgarsinimas suteikė galimybę išgirsti taip, kaip jo galvoje skambėjo rašant. Labai unikalu ir gyva.
Man jis atrodo visiškas šviesos ir vilties nešėjas. Jo žodžiai glosto sielą ir širdį. Ir net jei kartais protas bando suvokt "kas čia vyksta" ar sudėt į kokius nors racionalumo stalčiukus, širdis tiesiog atpažįsta ir patiki. Ir nuo to atpažinimo taip saldu, taip gera!
Biblijoje yra vieta, kurioje prisikėlęs Jėzus pasirodo savo mokiniams ir eina su jais keliu, o jie jo neatpažįsta. Galiausiai atpažinę perkrato atsiminimus ir šie virsta į žodžius "Argi nedegė mūsų širdys, kai kelyje jis mums kalbėjo [..]". Va taip dega širdis skaitant Gaižausko knygas. Atpažindama viltį. Dar gerumą ir paprastumą. O šioje knygoje aš dėl jų paašarojau ne kartą.
Šioje, kelio knygoje, autorius, atmesdamas visus blizgučius ir grandiozinius žmonių gyvenimus nusitaiko į pačią esmę. Kiek ir ko žmogui reikia, kad būtų išpildytas ir laimingas? Ir gražiai, žingsnis po žingsnio parodo, kad išties užtenka labai nedaug. Tiek daiktų, tiek širdies švarumo ir atvirumo sau ir pasauliui, prasme. Ir tas paprastas suvokimas persmelka, padeda nusivalyti visas kelio ir gyvenimo dulkes ir kviečia gyventi atvira širdim.
Gražu, viltinga. Tiesiog labai labai paprasta, bet neįtikėtinai įkvėpia. 💛
Rekomenduosiu ne kartą. 💛
O aš šios knygos klausiau, tai paties autoriaus įgarsinimas suteikė galimybę išgirsti taip, kaip jo galvoje skambėjo rašant. Labai unikalu ir gyva.
March 11, 2021
Jauki knyga. Skaičiau ir šypsojausi. Kiek gražių pamąstymų joje !
December 19, 2024
Knyga apie gerumą. Apie tikėjimą. Apie kelią.
Kas yra ėjęs kelią (nebūtinai Santjago de Kompostelo - bet kurį kelią, kuriuo eidamas išgyveni plataus spektro emocijas), būtinai atras šioje knygoje ką nors šviesaus, gero ir būtinai bent kelis kartus šyptels. Man buvo gera kartu su Juozu eiti šiuo keliu.
Kas yra ėjęs kelią (nebūtinai Santjago de Kompostelo - bet kurį kelią, kuriuo eidamas išgyveni plataus spektro emocijas), būtinai atras šioje knygoje ką nors šviesaus, gero ir būtinai bent kelis kartus šyptels. Man buvo gera kartu su Juozu eiti šiuo keliu.
February 3, 2021
Gal ir ne literatūros šedevras, bet sklidina pozityvo
October 10, 2022
Išėjo taip, kad pirmiausia dalyvavau jo knygos, kurios neskaičiau, pristatyme. O tada laukė kitos knygos pristatymas. Galvoju, jau gal reikėtų susipažinti bent šiek tiek, nors paviršutiniškai?
Esu žygių entuziastė, žinoma, ne tokiais mastais kaip Juozas. Bet pažįstamų patirčių radau, kas labai nudžiugino. O ir visa knygelė,- šmaikšti ir liūdna vienu metu. Įpratus keliauti mašina, autobusu, dviračiu, arba paskutiniu mados klyksmu- paspirtuku- išeiti į kelią savo kojomis pradžioje baugina. Bet vėliau apetitas didėja, atstumus didini, įveiki patį tave stebinančius skaičius kilometrų.
Bandysiu lapkričio mėnesį nupėdinti keturiasdešimt kilometrų.
Kai bus visai blogai, galvosiu apie Juozą. Ir man pavyks!
Esu žygių entuziastė, žinoma, ne tokiais mastais kaip Juozas. Bet pažįstamų patirčių radau, kas labai nudžiugino. O ir visa knygelė,- šmaikšti ir liūdna vienu metu. Įpratus keliauti mašina, autobusu, dviračiu, arba paskutiniu mados klyksmu- paspirtuku- išeiti į kelią savo kojomis pradžioje baugina. Bet vėliau apetitas didėja, atstumus didini, įveiki patį tave stebinančius skaičius kilometrų.
Bandysiu lapkričio mėnesį nupėdinti keturiasdešimt kilometrų.
Kai bus visai blogai, galvosiu apie Juozą. Ir man pavyks!
December 31, 2022
Nors 5 geltonų ⭐ neužtenka visoms Kelią žyminčioms geltonoms rodyklėms pagerbti, tačiau būtent toks jausmas lieka perskaičius šį nedidelį kūrinį - dėkingumas.
Itin malonaus dizaino knygoje pasakojama apie nelengvą piligriminę kelionę, tačiau pasakojimas vingiuoja paprastu, šiltu, jaukiu ir šmaikščiu stiliumi. Kelionėje sutinkami bendražygiai, netikėti iššūkiai ir ne visada lengvai atpažįstami Kelio sargai - visa tai šią istoriją daro tokia unikalia ir svarbia. Skaitant sunku atsitraukti, o atsitraukus, ir pats susimąstai apie žygį.
Labai rekomenduoju.
Itin malonaus dizaino knygoje pasakojama apie nelengvą piligriminę kelionę, tačiau pasakojimas vingiuoja paprastu, šiltu, jaukiu ir šmaikščiu stiliumi. Kelionėje sutinkami bendražygiai, netikėti iššūkiai ir ne visada lengvai atpažįstami Kelio sargai - visa tai šią istoriją daro tokia unikalia ir svarbia. Skaitant sunku atsitraukti, o atsitraukus, ir pats susimąstai apie žygį.
Labai rekomenduoju.
February 23, 2021
Nustebau. Tikėjausi kelionės aprašymo, o gavau jautrų įtraukiantį pasakojimą, kuris vieną minutę prajuokindabo, kitą - sugraudindavo. Patikėjau kiekvienu žodžiu - kartu su Žmogum Europiniu ėjau ir kartu jaučiau, kartu girdėjau ir kartu ragavau... Ir esu beveik tikra, kad tą kėdę pamatė ne tik jis, bet ir Jūs, Juozai :) Ir ačiū už tokį šviesų Dievo paliudijimą. JIS norėjo, kad Jūs tai parašytumėt.
August 20, 2021
Knyga poilsiui, labai lengvai ir greitai perskaičiau. Jaučiuosi drauge su Juozu pabuvusi Kelyje. Kai kada juokiaus balsu, kai kada nuoširdžiai graudinausi. Jis geras pasakotojas, daugelį patyrimų tekę asmeniškai išgyventi, tad nebuvo sunku susitapatinti. Knyga labai gyvenimiška.
November 19, 2023
Knyga patinka arba ne. Ir čia nebūtinai knygos gerumo klausimas. Kartais tai tiesiog ne mūsų, ne mums. Taip man nutiko šį kartą. Galbūt kaltos mano viltys, bet tikėjausi kažko gilesnio ir labiau paliečiančio. „Ėjau, apsistojau, valgiau, pūslės“ ir tarpuose bandymai papasakoti apie prabundantį tikėjimą. Tikėjausi daugiau viso šitame, gilesnių vidinių išgyvenimų ir virsmo einant. O tai ką gavau nepalietė ir nepaveikė. Tik vis dirščiojau na kiek čia liko tų valandų ir minučių klausytis kol baigsis. Baigėsi. Skaitydama atsiliepimus jaučiuosi lyg kažką praleidusi, kažko neišgirdusi. Bet tai tiesiog ne mano ir viskas. O gal laikas ne tas.
July 6, 2023
Matyt šios knygos skaitytojai natūraliai pasiskirsto į dvi rūšis. Tiesiog skaitytojai ir piligrimai, praėję bent dalį Juozo nueito kelio... Gera buvo skaityti, atpažinti ne tik vietoves, panašius jausmus, bet ir tuos stebuklų, gerumo ir svetingumo karoliukus. Taip. Kartą turi praeiti, ne tik todėl kad geriau suprastum ir pajaustum šią knygą, bet kad geriau suprastum save ir priimtum, pamatytum gyvenimo stebuklus savo kelyje. Ačiū, Dieve, už šią patirtį ir kad leidi sutikti Tave savo kelyje.
Displaying 1 - 30 of 78 reviews