La ballata della Città Eterna

by Luca Di Fulvio

In una Roma senza padrone, due giovani cuori imparano ad amarsi. Luca Di Fulvio torna a incantare i lettori raccontando il momento irripetibile della nascita di una nazione. Stato Pontificio, 1870. Lorfano Pietro è fuggito da Novara insieme alla Contessa, una donna dagli occhi color ametista e dall eleganza innata. Marta è cresciuta viaggiando insieme ai circensi: quando era bambina, il vecchio cavallaro Melo l'ha accolta sul suo carro insieme a giocolieri, acrobati e trapezisti. I loro destini si incrociano per caso, come i loro sguardi. Quando arrivano a Roma, restano entrambi a bocca aperta: nessun posto è così bello e corrotto insieme, così marcio e così incantevole. Eppure, a meno di un decennio dall'unificazione del Regno d Italia, la Città Eterna è una polveriera. "Roma libera" è il motto segreto che passa di bocca in bocca tra botteghe e palazzi, tra gli straccioni dei vicoli e tra i giovani aristocratici del Caffè Perilli: "Siamo tutti fratelli, tutti carne italiana . Ma cosa significa davvero essere italiani? Cosa significa essere fratelli per due come loro, che non hanno mai avuto una casa e una famiglia? Mentre la tensione sale e le truppe del Papa sorvegliano le strade vicino a Porta Pia, Marta e Pietro dovranno farsi coraggio e decidere da che parte stare, prima che là fuori cominci la battaglia.

695 pages, Kindle Edition

Published October 13, 2020

About the author

Luca di Fulvio was born in Italy. He is an italian writer.
Di Fulvio studied dramaturgy at the Accademia d'Arte Drammatica Silvio D'Amico in Rome under Andrea Camilleri. Then he was half a year as a member of The Living Theatre, where he could work in London together with Paola Bourbons, Sergio Graziani, Mario Maranzana, Andrzej Wajda and Julian Beck.
Since 1996, Di Fulvio has also worked as a writer. Some of his novels were published in German. In 2008 he published the novel "La gang dei sogni", which also in English under the title since 2011 The boy who dreams gave is available. In the novel, he focuses not only violence against women, but also processes the lives of immigrants in New York City in the 1920s, where he was close to Martin Scorsese's epic Gangs of New York-based, according to his own statement.

Reviews

[Ringa Sruogienė · Rating 4 out of 5]

Ai, visai gerai. Labai lengvai ir greitai skaitoma. Gylio kiek trūksta, bet jei vertinti kaip pažintinę ir lengvąją literatūrą, tai net labai šauniai išpildyta.
Nuo pat pradžių galvojau, kad čia V. Hugo "Vargdieniai" ir serialo "Baudžiauninkė" miksas, paskui vienas iš šitų išlindo knygoje ;)

[Daiva Skirkevičienė · Rating 1 out of 5]

Tai pirmoji Lukos di Fulvio knyga, kurią perskaičiau, ir esu tikra, paskutinė.
Imdamasis numatyto siužeto autorius turbūt neapsisprendė, kokį žanrą pasirinkti — istorinio nuotykinio ar erotinio meilės romano. Ir gavosi itin prastas istorinis + “50 pilkų atspalvių”versija, tik vulgaresnė ir primityvesnė.
Piktokai rašau, tačiau tokio šlamšto nesitikėjau po tokios pakilios romano anotacijos ir skaitytojų gerų atsiliepimų. Iš tiesų keista, kaip autoriui apskritai negėda tokį grafomanišką kūrinį paleisti į pasaulį, o lietuvių vertėjoms — jį versti.
Pradžia atrodė žadanti įdomią istoriją. Bet kuo toliau — tuo prasčiau. Netikroviški, psichologiškai nemotyvuoti veikėjų poelgiai, kai kurie jų atsivertimai iš blogiečių į geriečius, įsimylėjimai “autoriui paliepus”, lėkšti dialogai, apgailėtinas mūšio dėl Romos aprašymas ir pabaiga kaip stebuklinėje pasakoje — “o paskui visi gerieji ilgai ir laimingai gyveno”, maža to — dar ir vienoje troboje.
Gaila knygai išleistų pinigų ir sugaišto laiko ją skaitant. Iš tiesų privalėjau ją numesti nė neįpusėjusi.

[Vilija|Knygų Puslapiuose · Rating 5 out of 5]

Luca Di Fulvio "Amžinojo miesto baladė"

"Negyvenk graužiama sąžinės. Nepasiduok. Kovok. Meilės negalima švaistyti."

Su Luca Di Fulvio kūryba nusprendžiau susipažinti iš karto po praėjusių metų Vilniaus knygų mugės. Po to, kai sudalyvavau susitikime ir autorius mane sužavėjo kaip asmenybė. Netrukus įsigyjau visas jo knygas lietuvių kalba ir pagaliau perskaičiau pačią naujausią.

Našlaitis Pietras gauna neeilinę galimybę gyvenime. Netikėtai jį įsivaikina turtinga grafienė Silvija. Vaikinukui atsiveria neįtikėtinos galimybės. Pati grafienė vieną akimirką turi viską, o kitą likimas vėl gražiną ją į ten, kur ji nebenorėjo grįžti. O jauna mergaičiukė Marta dar tik ieško savo kelio gyvenime.

Šie trys jauni žmonės susitinka Amžinajame mieste - Romoje. Mieste kur nenusakomas grožis ir sunkiai suvokiamas skurdas žengia koja kojon. Ir pačioje Romoje 1870 metais tikrai nekvepia ramybe. Italijos valstybės aušra ir jos kova už laisvę. Kiekviename kampe slypi pavojus. Čia nuolat vyksta gėrio ir blogio kova, kuri įtraukia visus.

Skaičiau ir žavėjausi knygos herojais. Kiekvienas iš jų suteikė šiai istorijai žavesio ir svarbos. Neišdildomą įspūdį paliko L. Di Fulvio kuriama Roma: gyva, pilna veiksmo ir jausmų. Amžinasis miestas pulsuote pulsuoja laisve ir jos idėja, kuria gyvi knygos veikėjai. Autorius nevengia parodyti skurdo, bado, purvo, neteisybės ir pavojau. Tačiau tai tik dar labiau intriguoja ir kviečia atrasti šio nuostabaus miesto istoriją, žmones ir jų likimus.

Asmeniškai man, kertinis šios knygos akmuo - jausmai. Visų pirma meilė. Meilė vaikui, šaliai, miestui, kitam žmogui. O kur dar drąsa kovoti už savo šalį, idėjas ir svajones. Ir nors knygoje jausmų amplidutė labai įspūdinga, bet dėl to istorija tikrai netampa banali.

Labai rekomenduoju visiems šio autoriaus gerbėjams, istorinių romanų mėgejams ir visiems, kurie ieško puikios ir nebanalios istorijos. O aš jau laukiu kada perskaitysiu dar vieną šio autoriaus knygą.

Knygą skaičiau dviem formatais 🙂 paprastą ir Antanuko platformą ❤️

Alma littera Luca Di Fulvio Antanukas.lt - elektroninių knygų prenumerata ir skaityklė #knygųpuslapiuose #skaitaulietuviškai #knygosapžvalga #skaitau2023 #dovana #reklama

[Jolanta · Rating 3 out of 5]

❝ …fotografuojant jo žvilgsnis būna kitoks nei įprastai. Pro objektyvo skylutę jis mato gyvenimo esmę.

[Jurgita · Rating 3 out of 5]

Skaitydama nesikankinau, nesinorėjo knygos nutrenkti į šoną ir buvo keletas netgi labai įtraukių momentų.
Visgi šiai knygai iki "Žmogus, kuris dovanojo svajones" lygio labai toli.

[GONZA · Rating 3 out of 5]

Un romanzo corale, pieno di protagonisti interessanti, ma chiaramente suddivisi tra buoni e cattivi. Una Roma che diventa personaggio a sua volta e che ti fa innamorare come al solito. Una storia che prende vita dalla penna dell'autore e che risveglia ricordi scolastici da lungo tempo accantonati. Una storia d'amore come ce ne stanno tante, ma come tutte unica a suo modo.

[Skaistė Girtienė · Rating 4 out of 5]

Knygą paskaityti rekomendavo bibliotekininkė. Vietomis skaičiau sunkiai, lėtai, vietomis greičiau. Tai istorija, kurioje daug visko, tiek pačios Italijos ir Romos istorijos nepriklausomybės pradžioje, tiek veikėjų gyvenimo istorijų, pilnų skausmo, kančios, bet ir grožio, meilės, vilties. Ir net netikėtų kai kurių charakterių pusių atskleidimo. Verta dėmesio.

[Nicolas Pons · Rating 4 out of 5]

Non so se l'ho amato perché l'ho letto in italiano, o se i personaggi femminili sono più forte, o perché è Roma e possiamo sentire tutto l'amore del autore per questa città....
Ma è senza ogni dubbio un meraviglioso libro su Roma e l'unificazione del Regno d'Italia.

[Gabija · Rating 3 out of 5]

Būdamas jaunas pakeli smėlio smiltelę, paskui senatvėje tariesi pakėlęs riedulį. Visa tai nostalgiškos sapalionės.

,,Bet aš nenoriu jausti skausmo!" ,,Tada niekada nepatirsi ir džiaugsmo. Be vieno negali turėti kito. Toks dėsnis."

Visada lengva matyti, kas darosi kitų sieloje. Kur kas sunkiau pamatyti, kas savojoje.

Neįtikima, kartais galima džiaugtis net suklydus.

[Crazy Scientist · Rating 4 out of 5]

1870-ieji, Italija. Labai gražiai parašyta. Knygoje pasakojama apie tris veikėjus: Marta, Pjetrą ir Silviją, kurių keliai susikerta Romos mieste, kurį siekiama išvaduoti iš Popiežiaus valdžios.

[Leggerecomesenoncifosseundomani · Rating 5 out of 5]

Chi segue questo blog da qualche tempo sapeva che questo momento sarebbe arrivato.
Credevate davvero che un libro di Luca Di Fulvio potesse essere pubblicato senza finire in tempo zero tra le mie grinfie?
Certo, ho impiegato decisamente più tempo del previsto per leggerlo perché in questi mesi ho avuto delle priorità, letterarie e non, ma questo giorno non poteva non arrivare.
Vorrei potervi dire che cercherò di essere il più seria possibile, evitando di partire con una prevedibile sviolinata nei confronti di quello che trovo essere ad oggi uno degli autori italiani più sottovalutati...
Ma sarei ipocrita!
Luca Di Fulvio è un grandissimo autore riconosciuto a livello internazionale e qui in Italia si parla pochissimo di quelle perle che sono i suoi romanzi.
E sì, La ballata della città eterna non è un'eccezione perché è una meraviglia che quando ho potuto ho divorato in pochi giorni perché per scollarsi dalle pagine servirebbe un piede di porco.

Buona parte della vicenda è ambientata a Roma in un lasso di tempo di pochi mesi, quelli che nel 1870 hanno portato lo Stato Pontificio a diventare parte integrante del Regno d'Italia.
Al centro della storia, come capita spesso nei romanzi dell'autore, ci sono due ragazzi, Pietro e Marta.
Pietro cresce in un orfanotrofio del Regno d'Italia fino a quando, adolescente, viene adottato da una famiglia nobile poco prima che una tragedia si abbatta su quella casa e su coloro che vi vivono, costringendo il ragazzo ad una fuga in compagnia della sua madre adottiva, la Contessa.
Anche Marta non ha idea di chi siano le persone che l'hanno messa al mondo; cresciuta in un circo dall'ex domatore di cavalli Melo, la ragazza si avvicina quasi per caso a degli ideali che segneranno profondamente la sua esistenza.
Le esistenze dei due ragazzi si intrecceranno proprio in quella polveriera pronta ad esplodere che era la Città Eterna, teatro di lì a pochi mesi di un evento storico epocale.

Chi ha già letto alcune mie recensioni di romanzi dell'autore sarà ormai stanco, ma non posso mentire: Luca Di Fulvio è uno di quei narratori che ti trascinano nel libro e ti mettono davanti agli occhi una storia dai colori vividi che resta impressa nella mente e nel cuore.
Questo romanzo trasuda Storia da tutti i pori, è ricco di dettagli e pressoché sempre fedele alla realtà (per sua stessa ammissione l'autore si è preso qualche licenza "poetica" riguardo ad alcuni aspetti tecnici di un'attività svolta all'interno del romanzo per non tarpare le ali a questo personaggio), è scritto in maniera magistrale e, caratteristica che ho riscontrato anche in questa occasione, Luca Di Fulvio scrive in maniera tanto fluida e vivida che sembra quasi di guardare un film (e, avendo assistito ad una sua live su Instagram, non ho potuto fare a meno di associare la Contessa ad una magnifica attrice italiana😊).

Continuando a reiterare gli stessi meritatissimi complimenti già fatti in altre occasioni, non posso nascondere il fatto che ho trovato i personaggi di questo romanzo sono magistrali: ho preso una cotta praticamente per tutti loro.😅
Ovviamente un posto d'onore lo meritano i protagonisti Marta e Pietro, coraggiosa e determinata lei, un vero spirito libero lui, ma non ho potuto fare a meno di amare profondamente la Contessa, questa donna che nobile lo resta anche quando vive nell'indigenza, e Melo, con i suoi modi piuttosto spicci ma il cuore immenso... E poi c'è lui, il personaggio molto negativo che alla prima apparizione credevo non mi sarebbe mai piaciuto e che alla fine del romanzo aveva trovato un posto nel mio cuore perché nonostante fosse una persona orrenda si dimostra essere migliore di quanto è.
L'unico che non mi è proprio piaciuto è il personaggio che non avrebbe dovuto piacermi, quindi direi che il suo lavoro l'ha fatto egregiamente.

Insomma, se non si fosse capito questa è l'ennesima recensione positiva come non mai ad un romanzo del mio autore italiano preferito: Luca Di Fulvio non mi delude mai e questo romanzo ha confermato la mia ottima opinione riguardo alla sua penna.
La mia collega sappia che questo sarà il nuovo oggetto di spam selvaggio e disperatissimo in libreria mentre a voi lettori lascio il consiglio di leggere questo romanzo oppure La figlia della libertà oppure La gang dei sogni oppure La ragazza che toccava il cielo.
In sintesi... LEGGETE LUCA DI FULVIO!!!

[Anto_s1977 · Rating 4 out of 5]

La vicenda raccontata in questo romanzo storico si svolge da marzo a settembre del 1870, una tappa fondamentale nel percorso di unificazione del nostro Paese.
I coprotagonisti sono diversi e hanno gli stessi tratti caratteriali. Sono, infatti, personaggi dai modi bruschi, che sembrano incapaci di provare sentimenti e che devono adattarsi a qualunque situazione la vita metta loro di fronte.
Il tutto ha inizio nei pressi di Novara, quando la Contessa di Boccamara, altera moglie del nobiluomo, Ippolito Odìn, si reca in orfanotrofio a scegliere, tra i tantissimi ragazzi cenciosi e pieni di cimici, il figlio che tanto desidera. La scelta cade sull'incredulo Pietro, "il più vivo" tra tutti gli ospiti, come ama ripetere la Contessa.
Mentre Pietro sta cercando di adattarsi alla sua nuova vita e all'idea di avere una famiglia, la Storia e la vita rimettono tutto in discussione. La vicenda si sposta, quindi, nella "città eterna", dove c'è fermento da parte dei patrioti, che vogliono Roma libera dal dispotismo del Papa e dall'invasore francese.
È proprio a Roma che le vicende personali di Pietro e della Contessa si intersecano con gli uomini e le donne del Circo Callari e con una serie di ambigui personaggi.
Le cose che non sono riuscita ad apprezzare sono due: i comportamenti paradossali durante la battaglia a Porta Pia, decisamente poco credibili, e questo finale dalle tinte un po' rosa, che, in qualche modo, ci riporta al mondo delle favole, in cui tutti vivono felici e contenti. Data la drammaticità della vicenda raccontata, in un contesto storico misero e, a tratti, violento, il finale non mi è sembrato in linea con lo svolgersi dei fatti.
Tuttavia il romanzo è molto gradevole e interessante dal punto di vista storico, poiché ci permette di rispolverare una pagina importante della storia italiana. Mi è molto piaciuta, poi, la caratterizzazione dei personaggi, ben definiti da ogni angolazione, e i sentimenti contrastanti che provano alcuni di essi nei confronti di altri, come spesso accade nella vita reale.
Seppur con quelle, che a me sembrano imperfezioni, do una valutazione di quattro stelline su cinque perché è un libro che coinvolge e che ritengo straordinario fino ai suoi tre quarti, ma anche perché la Contessa e il capitano Melo sono personaggi che rimangono nel cuore del lettore.

[Jurga Jurgita · Rating 4 out of 5]

📕Tai su prasidėjusiu rudeniu! Knygų mylėtojus šis laikotarpis turėtų labiausiai džiuginti, nes ilgais rudens vakarais bus galima daugiau laiko skirti skaitymui. Tačiau, kad ir kaip laukiu to momento, bet iš vasaros yra užsilikę keletas romanų, apie kuriuos norėčiau ir pakalbėti. Šį kartą pasirinkau apžvelgti vieno labai mylimo rašytojo kūrinį. Pastarasis italų autorius, garantuoju, jog Lietuvoje yra tikrai daug kam žinomas, nes jo romanai pasižymi ne tik stora apimtimi, bet ir dėmesį prikaustančiu siužetu. Atvirai pasakius, nesu didelė Italijos gerbėja, bet skaityti apie ją-yra didžiulis malonumas. Juolab, kai apie pastarąją rašo ne kas kitas, o pats Luca Di Fulvio. Ir kiekvieną kartą, atsivertus pirmuosius puslapius, nuvilnija neapsakomas džiaugsmas, jog turėsiu patį gražiausią laiką su knyga, kurioje daug kalbama ne tik apie pačią Italiją, bet ir apie tos šalies žmones-liudininkus, kurie visais įmanomais būdais stengiasi nepasiduoti ir nuolatos kovoja dėl teisės mylėti bei gyventi. Todėl su didžiausiu malonumu ir pagarba autoriui, noriu Jums pristatyti naujausią Luca Di Fulvio kūrinį "Amžinojo miesto baladė".
📕Turbūt su manim sutiksite, jog skambus romano pavadinimas taip ir traukia kuo greičiau jį atsiversti ir pradėti įstabią kelionę po 1870 metų Italiją. Nors ir nesu didelė istorijos mėgėja, bet šio autoriaus pasakojimams atsispirti yra tiesiog neįmanoma. Tad per daug nenukrypstant į lankas ir sugrįžtant prie naujausio kūrinio, reiktų turbūt paminėti, kad pastarasis yra kiek kitoks, nes jame kalbama ne tik apie tris žmones ir jų norą gyventi pavojingame pasaulyje, bet ir apie ypatingą Italijos istorijos etapą, kuris ir man iki šiol buvo primirštas. Todėl, šios knygos skaitymas prilygo dvigubui džiaugsmui-užpildyti istorijos spragas ir savo akimis pamatyti amžinojo miesto-Romos gyvenimą iš labai arti bei su kokiais pavojais jai teko susidurti norint visam laikui įsitvirtinti pasaulyje. Didžiam mūsų skaitytojų džiaugsmui Luca Di Fulvio viską patiekia ant lėkštutės taip, kad nieko kito nebelieka, o tik pasiimti šį gardų kąsnelį ir mėgautis tikru itališku desertu.
📕Nors ir esu perskaičiusi visus rašytojo kūrinius, išleistus lietuvių kalba, bet tarpusavyje jų lyginti tikrai nesiruošiu. Tą darbą lai daro tie, kurie iš to valgo duoną. O aš savo ruožtu noriu pakalbėti apie tai, kas man patiko, kuo gyvenau, skaitydama šią nepaprastą ir dėmesio vertą istoriją. Kodėl aš ją taip giriu? Patikėkite manimi, kiekvienas romano puslapis parašytas kaip koks meninis šedevras ir pilnas tokios gyvybės, kad aš tiesiog įsivaizdavau kaip vaikštau Romos gatvėmis kartu su pagrindiniais veikėjais. Pati istorija tokia tikroviška, kad negali nesižavėti autoriaus talentu taip profesionaliai viską perteikti skaitytojui. Iškart noriu akcentuoti, jog pastarasis skaitinys sukelia pačių įvairiausių emocijų pliūpsnį, kokios tik begali būti. Būdavo net tokių momentų, kai juokdavausi iš knygos personažų, o kartais tekdavo nubraukti ir vieną kitą liūdesio ašarą. Mano nuomone, jog šiame savo romane Luca Di Fulvio kuo puikiausiai atskleidžia tokias gyvenimo situacijas ir vizijas, kurios atsiranda tik iš pačio žmogaus asmenybės ir jo auklėjimo. Kalbant apie šį kūrinį, svarbu paminėti ir jo kontekstą, kad susidarytumėte bendrą vaizdą, ko jame galite tikėtis.
📕Pasakojimas skaitytoją nukelia į XIX amžiaus pabaigos Italiją, kur susitinka trys labai skirtingi žmonės: našlaitis berniukas Pjetras, jo įmotė Silvija ir mergina Marta iš cirko. Autorius tiesiog įspūdingai supina šias tris istorijas į krūvą ir tuo pačiu labai vaizdingai apibūdina savo pagrindinius veikėjus bei tuometines socialines sąlygas. Skaitant vis labiau išryškėja istorinis fonas, tiksliau pati Italijos raida, į visa tai įjungus ir Romą. Nepaisant visų istorinių aspektų, Luca Di Fulvio kartu piešia ir emocinį Italijos paveikslą, kuris persunktas patoso ir patriotizmo. Šis vizualiai stulbinantis ir atmosferiškai stiprus romanas apima palyginti trumpą kelių mėnesių laikotarpį, tačiau jame vyksta tiek visko daug, kad skaitytojas tarsi yra priverstas susisaistyti su pagrindinių veikėjų likimais ir kartu su jais išgyventi tai, kas vietomis, atrodo, kad protu yra nesuvokiama. Kiekvienas jų, atvykęs į Romą, turi nepaisyti žiauraus skurdo ir nusikalstamumo, jog rastų jam skirtą gyvenimo kelią. Todėl revoliucijos laikotarpiu jie labai rizikuoja, jog įgyvendintų savo svajonę. Tad, mano manymu, tai ne tik meilės istorija, bet tuo pačiu ir nepaprasta gyvenimo istorija Romos valstybės, kuri dar nepriklauso Italijai, fone. Nepaprastą įspūdį man paliko tai, kad į gražų bei didingą Romos miestą pažvelgiau visai kitu kampu, nes našlaitis berniukas Pjetras savo talentą įrodo miesto ir jo gyventojų nuotraukomis, kuriose jis nori įamžinti ne tik apylinkių grožį, bet tuo pačiu, kad pastarosios fotografijos rodytų tikrą ir nepagražintą gyvenimą bei atitiktų to meto skleidžiamą tiesą. Aišku, jog rašytojas romane beprotiškai daug pasakoja apie Italijos karalystės ir Romos miesto istoriją. Jis tai daro labai sumaniai: paprasta, bet patrauklia kalba, kuri skaitytojo mintyse sukelia galingus Italijos praeities vaizdus.
📕Galiu tik šimtąjį kartą pasikartoti, kad Luca Di Fulvio moka skaitytojus sužavėti savo istorijomis. Jis tiesiog tobulai ir tuo pačiu nenuobodžiai moka suderinti istorinius įvykius bei fantastiką, nepaprastai įdomiai pasakoja apie žmonių drąsą, jų įsivaizduojamus ir menamus idealus, draugystę, meilę, viltį bei solidarumą. O personažai tokie autentiški ir savyje turintys kažką tokio, ko ilgai negali pamiršti. Dauguma jų-likimo nuskriausti žmonės, kurie visuomet kovoja už save, savo artimuosius, už mažytį trupinėlį laimės ir pagaliau už patį gyvenimą. Tad norintiems kažko išskirtinio, kviečiu skaityti romaną "Amžinojo miesto baladė", kuris ne tik yra labai detalus jaunos tautos portretas, bet ir meistriškai parašytas kūrinys, iliustruojantis kontrastus tarp vargšų ir turtingųjų, galios ir bejėgiškumo, meilės ir neapykantos bei tuo pačiu nukeliantis skaitytoją į vaizdingą šventojo miesto Romos vietovę jos užkariavimo metais📕

[Dar vieną puslapį · Rating 2 out of 5]

Italas Luca Di Fulvio tiesiog pakerėjo mane savo kūriniu „Žmogus, kuris dovanojo svajones“. Tiek veiksmo, tiek jausmų, tooookia istorija. Turbūt nereikia sakyti, kad net nekvestionuotinas klausimas apie visų jo kūrinių perskaitymą. Šio autoriaus knygos tiesiog susiurbia visas skaitytojo mintis ir neleidžia atsikvėpti iki paskutinio puslapio. Šįkart pasidalinsiu savo mintimis apie naujausią Lietuvoje išleistą autoriaus knygą „Amžinojo miesto baladę“.

Šįkart nusikeliame į devynioliktojo amžiaus Italiją. Šalis nesuvienyta ir draskoma į visas šalis. Popiežius nenori paleisti Romos iš savo nagų, o štai italai trokšta pagaliau suvienyti savo šalį ir išdidžiai iškėlus galvą kurti naują savo šalies ateitį. Ateitį visiems. Trys pagrindiniai knygos veikėjai – tai Pjetras, jo įmotė Silvija bei jaunutė cirko artistė Marta. Kiekvieno iš jų gyvenimas savaip sunkus: Silvija iš našlaičių namų įsivaikina šešiolikmetį Pjetrą, bet netrukus vyras praranda visus pinigus ir nusižudo. Moteris lieka viena, be pinigų, bet pasiduoti neketina. Pjetras, kuriam kartu su įvaikinimu sužibo viltis pagaliau gyventi lengvą gyvenimą, su įtėvio savižudybe vėl turi viską pradėti iš naujo. Na, ir Marta, jaunutė našlaitė, kuri ieško savo šaknų, savo vietos ir dar kovoja už suvienytą Italiją. Štai tiek daug visko. Gal ne veltui Luca Di Fulvio buvo dramaturgas?

Viena pasakysiu – veiksmo kaip visada nepritruks. Įvykis veja įvykį, viena intriga kitą ir taip net nėra kada atsikvėpti. Tipiškas Di Fulvio. Be galo mėgavausi knyga ir viskas buvo gerai kol neperkopiau antrosios dalies. O tada skaityti pasidarė mažų mažiausiai sunku. Dialogų lėkštumas ir banalumas tiesiog pribloškiantis. Erotika tiesiog nepakeliama. Nesuprantu kas nutiko. Ar autorius skubėjo ar terminai spaudė, bet tai buvo nebe tas autorius, kurį aš žinau ir kurio kūriniais aš mėgaujuosi. Gaila labai.

Tai ne „Žmogus, kuris dovanojo svajones“. Principas tas pats, bet įgyvendinimas toli gražu neprilygsta. Nusivyliau ir liūdna, bet „Laisvės dukroms“ dar duosiu šansą reabilituoti šį autorių.

[Alessandra · Rating 3 out of 5]

sicuramente un grande affresco storico dedicato al regno d'italia e alla liberazione di Roma dal dominio papale, ma altrettanto vero troppo lungo, alcune parti ridondanti e fuffose, dettagli di poco interesse. I personaggi sono molto interessanti e particolari ma non altrettanto le linee a cui appartengono che non reggono il confronto. Poca passione in un racconto che per natura dovrebbe avere nelle corde il melo' puro. Protagonismo corale e un cattivo - davvero odioso - che purtroppo viene eliminato con davvero grande facilità. Tutta la prima parte vede la Contessa grande protagonista mentre melo e marta arrancano in un racconto di scarso interesse che prende vita solo arrivati a Roma (ma siamo prossimi alle 200 pg...)

[Evelina · Rating 4 out of 5]

102psl. ,,-Koliziejus, - atsakė jis. -Didžiausias pasaulio cirkas."
113psl. ,,Kartais skausmas toks baisus, jog mums atrodo, kad mirsime. Bet tikrasis gyvenimas ir įmanomas tik apmirus..."
147psl. ,,Laisvė - tai pačiam rinktis <...> . Nepriklausomybė. O jis alko gyventi."
325psl. ,,Nuotykiai yra gyvenimo druska..."
379psl. ,,<...> fotografuojant jo žvilgsnis būna kitoks nei įprastai. Pro objektyvo skylutę jis mato gyvenimo esmę."
451psl. ,,Nepasiduok. Kovok. <...>. - Meilės negalima švaistyti."
603 - 604psl. ,,-Nesuprantu, kaip man pavyko iš tos tamsos ištrūkti <....>. - Nes tu sukurtas iš šviesos <....>. - Ir tamsa negali tavęs pasiglemžti."

[Alessia Soldati · Rating 5 out of 5]

Regno d’Italia, 1870 📍tutto l’anno

••Un bel libro, Marcus, è un libro che dispiace aver finito.

Personaggi da amare, caratterizzati magistralmente (Melo).
Finzione e storia miscellate con la giusta tempistica.

[Simona Kalvelytė-Chomčik · Rating 2 out of 5]

Kai pradėjau skaityti šią knygą, net minties neturėjau, kad baigsiu su 2 žvaigždutėm. Net artėjant link pusės neatrodė, kad šitaip bus nusivažiuota. Iš pagaulaus siužeto ir tikrai neprasto jo dėstymo – į kažkokią grafomaniją. Siaubingai nenatūralūs dialogai, neįtikinančios scenos, visas veiksmas tiesiog skrieja be jokio loginio paaiškinimo, be menkiausio įsigilinimo. Ir skrieja tik žemyn. Turbūt labiausiai nuvylusi knyga šiemet.

[Karen zi · Rating 4 out of 5]

3,5 stars

[Ilaria · Rating 5 out of 5]

Un autore che mi convince ogni volta. Personaggi grigi e con mille sfaccettature e una storia che sembra semplice ma che ti tiene incollato

[Ilaria Marini · Rating 5 out of 5]

Bellissimo, emozionante scritto meravigliosamente!

[Jurgita Zabaliuniene · Rating 5 out of 5]

Tobula knyga!
Istorija, siužetas, charakteriai, purvas ir spindesys, blogis ir gėris. Apie viską, apie tikrą ir nenupudruotą gyvenimą!

[Manuel Finelli · Rating 4 out of 5]

magistrale, appassionante, esatto

[Tussidor Manuela · Rating 5 out of 5]

Che dire! Luca di Fulvio scrive storie avvincenti in contesti storici interessanti... Questo è il terzo libro che leggo e penso di continuare😉

[Alma · Rating 5 out of 5]

Verta visų žvaigždučių. Įdomi, intriguojanti, meilės, istorijos tematika, gaujos, Italija. Nerealus rašytojo pasakojimas. Skaitai ir susimąstai, kad norėtum turėti tokią iškalbą.

[Iris Bellini Bellini · Rating 5 out of 5]

Amo Luca di Fulvio. La sua è una scrittura fluida e molto coinvolgente che non ti fa abbandonare il libro anche dopo che hai letto la parola Fine.
Il romanzo con le sue storie d’amore, ingiustizie e riscatto è ambientato nel 1870 dieci anni dopo l'unificazione d'Italia ed ha il suo culmine con la Presa di Porta Pia da parte dei bersaglieri. Roma ancora sotto il dominio dello Stato Pontificio venne conquistata per diventare la nuova capitale del Regno d'Italia.
Un ripasso del periodo storico che ha visto la nascita del nostro PAESE e di ROMA capitale.