What do you think?
Rate this book
Iš baltojo namo
Knyga „Iš Baltojo namo" - tai pastarųjų dešimties metų Gintarės Adomaitytės kūryba, atspindinti kur kas platesnį laiką. Knyga tiksliai struktūruota: ją sudaro trys dalys, savaip viena kitą papildančios, kiekvienoje – po septynis rašinius.
Pirmoji dalis - „Vieną kartą... Arba apie savo kartą" pasakoja apie reikšmingus Lietuvai įvykius: pirmąją mokinių ekspediciją į Sibirą 1989 metais, Sausio įvykius 1990 metais. Žvelgiama į savo šeimos istoriją („Mano laimė manęs palauks"), aptariama neįgaliųjų dalia mūsų šalyje, žvalgomasi po globos namus („Tiesiog gyventi").
Antroji dalis „Ignalinos dienoraštis" – tai rašytojos, iškeitusios sostinę į Ignaliną, patirtis. Ši dalis poetiška, pakylėtai atskleidžianti miškų ir ežerų trauką, bet kartu ir žemiška. Itin korektiškai aptariamos provincialumo apnašos, gyvenimo nuošalėje paradoksai, aukštosios kultūros stygius, kelionių traukiniais romantika ir nuovargis.
Trečioji dalis „Knygos ir jų žmonės" pasakoja apie žinomus ir primirštus rašytojus „,Apie senąjį Jonyną ir jo šulinį"). Bet ne tik... Čia – ir skaitymo skatinimo nuošaliose mokyklose įgūdžiai bei įspūdžiai („Mano pasaka šoka"), ir patirtys rezidencijose bei literatūrinėse kelionėse („Drezdeno burtai"), ir vaikų literatūros niuansai („Kas laimėjo grybų karą").
Knyga parašyta lengvu stiliumi, sodria kalba. Ji bus suprantama ir svarbi Lietuvos plačiajai visuomenei dėl aptariamų istorinių įvykių, dėl aistringo pilietiškumo, dėl poetikos jausmo bei autorės saviironijos, ypač pasireiškiančios paskutiniajame knygos tekste „Kur iškeliauja knygos".
Pirmoji dalis - „Vieną kartą... Arba apie savo kartą" pasakoja apie reikšmingus Lietuvai įvykius: pirmąją mokinių ekspediciją į Sibirą 1989 metais, Sausio įvykius 1990 metais. Žvelgiama į savo šeimos istoriją („Mano laimė manęs palauks"), aptariama neįgaliųjų dalia mūsų šalyje, žvalgomasi po globos namus („Tiesiog gyventi").
Antroji dalis „Ignalinos dienoraštis" – tai rašytojos, iškeitusios sostinę į Ignaliną, patirtis. Ši dalis poetiška, pakylėtai atskleidžianti miškų ir ežerų trauką, bet kartu ir žemiška. Itin korektiškai aptariamos provincialumo apnašos, gyvenimo nuošalėje paradoksai, aukštosios kultūros stygius, kelionių traukiniais romantika ir nuovargis.
Trečioji dalis „Knygos ir jų žmonės" pasakoja apie žinomus ir primirštus rašytojus „,Apie senąjį Jonyną ir jo šulinį"). Bet ne tik... Čia – ir skaitymo skatinimo nuošaliose mokyklose įgūdžiai bei įspūdžiai („Mano pasaka šoka"), ir patirtys rezidencijose bei literatūrinėse kelionėse („Drezdeno burtai"), ir vaikų literatūros niuansai („Kas laimėjo grybų karą").
Knyga parašyta lengvu stiliumi, sodria kalba. Ji bus suprantama ir svarbi Lietuvos plačiajai visuomenei dėl aptariamų istorinių įvykių, dėl aistringo pilietiškumo, dėl poetikos jausmo bei autorės saviironijos, ypač pasireiškiančios paskutiniajame knygos tekste „Kur iškeliauja knygos".
157 pages, Paperback
Published January 1, 2020
About the author
Gintarė Adomaitytė
20 books5 followersŽurnalistė, prozininkė, eseistė bei vaikų literatūros tyrinėtoja Gintarė Adomaitytė gimė Kaune, 1957 metų sausio 30 d. Nuo devynerių metų, rašytoja gyveno Vilniuje, kur baigė vidurinę mokyklą ir 1975 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame baigė žurnalistiką.
Ilgą laiką dirbo įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, tačiau 2008 m. atsisakė žurnalistės darbo ir atsidėjo kūrybai. 1996 m. tapo IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asocijacios) nare, 2003 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
2001 m. rašytojos apysaka „Laumžirgių namai“ buvo pripažinta geriausia metų knyga paaugliams. 2003 m. už pasakas apdovanota V.Tamulaičio III-ja premija, 2004 m. - Vaižganto premija už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės“.
2006 m. jos knyga „Gražuolės vaikai“ pripažinta reikšmingiausia Vaikų literatūros tyrinėjimų bei sklaidos knyga. 2008 m. Gintarė Adomaitytė buvo apdovandota Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.
Ilgą laiką dirbo įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, tačiau 2008 m. atsisakė žurnalistės darbo ir atsidėjo kūrybai. 1996 m. tapo IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asocijacios) nare, 2003 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
2001 m. rašytojos apysaka „Laumžirgių namai“ buvo pripažinta geriausia metų knyga paaugliams. 2003 m. už pasakas apdovanota V.Tamulaičio III-ja premija, 2004 m. - Vaižganto premija už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės“.
2006 m. jos knyga „Gražuolės vaikai“ pripažinta reikšmingiausia Vaikų literatūros tyrinėjimų bei sklaidos knyga. 2008 m. Gintarė Adomaitytė buvo apdovandota Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
January 2, 2025
Nesužavėjo. Atrodė, kad buvo rašoma, kad kažką parašyt. Na, jinai tikrai nėra bloga, tikrai esu skaičius prastesnių knygų, bet gal autorės stilius neitin tinkamas jau šiems laikams. Gal prieš 20 metų labai būtų suėję…Bet laikas skrenda baaaisiu greičiu ir pokyčius keičia kiti. Kitą vertus gerai, kad lietuvių literatūroje turime visko.
Displaying 1 of 1 review