Spausdinamos apysakos "Bružas" ir "Baltas vainikas juodam garvežiui" bei pjesė apie poetą A.Vienažindį "Rožės pražydėjimas tamsoje". Apysakos "Bružas" tema-skaudūs tėvų ir vaikų santykiai. "Modernaus" gyvenimo blizgučių viliojamas Juzis neįstengia suprasti ir įvertinti savo tėvo,paprasto kaimo žmogaus,natūralaus dvasingumo, geros mylinčios širdies. "Balto vainiko juodam garvežiui" pagrindinis veikėjas-rašytojas,tarsi autoriaus alter ego. Jo akimis stebima tylaus miestelio kasdienybė iš lėto atveria savo grožį ,liūdesį,netikėtą dramatizmą.
Romualdas Granauskas was a lithuanian prosaist and dramaturge. He's often called the chronicler of the lithuanian country culture - small lifes of small people - but making every little bit of it beautiful. His most famous work to date could be called "Gyvenimas po klevu" (Life under the maple tree).
Man patiko. Kai nieko nesitikėjau, gavau smagių istorijų rinkinuką. :) Pjesė labai patiko, ne kartą nusišypsojau, nes aprašoma gana absurdiška istorija, bet kartu labai prasminga. Vis dėlto, skaityt nerekomenduočiau, nes nėra kažkuom ypatingas rinkinukas, eilinės istorijos ir tiek. Rašymo stilius paprastas, skaityti lengva, mintis nenukrypsta, bet čia Granauskas, tad nieko keisto. Na, esmė, kad yra prasmingesnio turinio knygų, kurioms galima skirti savo laiką, nors šios istorijos irgi nenuvylė. :)
Patikusios mintys:
„Jeigu kas neturi baimės - neturi ir atsakomybės.” (nevisiškai sutinku su šia mintimi, bet iš dalies ir tam tikromis aplinkybėmis ji teisinga).
„Kuo mažiau pažįsti žmogų, tuo lengviau ir daugiau randi paaiškinimų jo poelgiams. O didžiausia mįslė yra tas žmogus, kurį tariesi pažįstąs užvis geriau. Argi ne jis ir apstulbina pačiais netikėčiausiais dalykais ?”
“Labiausiai padeda, matyt, tas „ir vėl". “Ir vėl"- vadinasi, ne pirmą sykį. „Ir vėl"– vadinasi, išsikapstysi, kaip ir praeitą, kaip ir užpraeitą kartą. Pasirodo, tiek nedaug ir tereikia, kad galėtum išsiveržti iš to abejonių rato: tiktai kito žmogaus, kuris patikejo tavo jėgomis…”