Karnavalo siautulyje paskendusiame mieste susitinka studentė Nora ir randais nusėtas Maksas. Pažintis su vaikinu, neprisimenančiu nieko, kas jam nutiko, sužadina Noros širdyje nepažabojamą smalsumą, kurio vedina ji nuseka paskui Maksą ir taip patenka į laiko spąstus. XXI a. mergina atsiduria XVIII a., kuriame netrūksta įvairiausių ribojimų...
Leidykla „Debesų ganyklos“ visada nustebina savo leidžiamomis knygomis. Nuo kvapą gniaužiančios fantastikos iki gyvenimiškų ir jaunimui itin reikalingų kūrinių, nuo knygų apie meilę iki istorijų apie praradimus ir skausmą, kuris yra neatsiejama gyvenimo dalis. Šioje knygoje, regis, visa tai, ką prieš tai išvardijau, susijungia į vieną nedalomą visumą. Neabejoju, kad kiekvienas esate girdėję apie M. Šeli romaną „Frankenšteino monstras“ arba matę pastarojo ekranizaciją. Ispanų rašytoja atgaivina šiek tiek primirštą Frankenšteino monstro legendą ir leidžia į jos priešistorę pažvelgti kitaip: sujungdama tikrus istorinius faktus ir įvykius su savo kūrybine išmone.
Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio? O gal esate skeptiški ir laikote pastarąją tik jaunimo „hormonų audra“? Dažniausiai nevaldomi jausmai užklumpa jaunus, dar nepatyrusius žmones. Tuos, kurie nebijo stačia galva nerti į nežinomybę, rizikuoti, kurie nesibaimina, kad vienas ar kitas jų sprendimas turės įtakos aplinkiniams. Knygos protagonistė Nora - geriausias to įrodymas. Praleidusi nedaug laiko su Maksu, ji pajuto jam tai, ko iki šiol nejautė niekam kitam ir išdrįso žengti ten, kur slypėjo nežinomybė. Viena vertus, tokia meilė žavi ir žadina tikėjimą pasaulio tyrumu, tačiau šioje knygoje tokie jausmai man pasirodė pertekliniai ir nelogiški. Jeigu vyras, kurį sutikai visai neseniai, geba tave žeminti, ar tikrai verta „svaigti“ nuo meilės jam? Meilės epizodus ir tos temos plėtojimą šioje knygoje esu priversta vertinti itin dviprasmiškai, nes gražių akimirkų netrūko, bet buvo ir tokių, kai norėjosi arba baisėtis situacijos keblumu, arba veikėjų naivumu.
Be abejo, istorinė linija buvo ta, kuri mano širdį glostė labiausiai. Įsivaizduokite, dabar jūs, XXI a. žmonės, kurie neįsivaizduoja savo kasdienybės tiek be technologijų, tiek be gyvenimo patogumų, atsiduriate epochoje, kurioje nėra elementariausių ir, regis, savaime suprantamų dalykų. Ką jau kalbėti apie etiketą, gyvenimo būdą ir discipliną, individo teises bei laisves. Protagonistė Nora, atkeliavusi iš ateities, žinojo viską, kas artimiausiu metu įvyks ir tuo galėjo pasidalyti su Maksu. Stebėti, kaip jauna mergina tai išgyvena - ir įdomu, ir tuo pačiu keista, todėl mano smalsumas buvo sužadintas.
Istoriniai faktai, pasakojimas iš kelių laiko perspektyvų, kai bandoma postmodernios epochos žmogui parodyti, kaip atrodė gyvenimas anuomet, yra verti dėmesio, tačiau nuo pat pradžių mane erzino rašymo stilius, sakinių struktūra, teksto raiška. Nežinau, kokia situacija su originalo kalba, bet ši pasirodė laužyta, gana primityvi ir be jokių raiškos priemonių, įmantrybių. Apskritai, atrodė, kad tekstas parašytas labai paprastai, tarsi tai būtų ne grožinės literatūros kūrinys, o eilinis pašnekesys, nugulęs į knygos puslapius. Net keista, kad tai kūrinys pripažintos autorės, kuri pelniusi galybę apdovanojimų. Vietomis visas veiksmas šokinėjo, kartais net nesupratau, kam tas ar anas reikalingas, o neretai būtent aiškumo ir pritrūko. Jeigu mums įprasta, kad rašymas iš konkretaus veikėjo perspektyvos yra kažkaip atskiriamas, tai šioje knygoje viskas susilieja ir kartais tenka pačiam persiorientuoti, kas kalba. Atvirai pasakius, esu įsitikinusi, kad visa istorija galėtų būti kokybiškiau parašyta, nes, nežinodamas, tikrai gali pamanyti, kad tai debiutinė rašytojos knyga.
„Frankenšteino efektas“ - romanas nūdienos jaunimui, trokštančiam nerti į laiko kilpą ir netikėtai atsidurti XVIII a., kuriame vyrauja lyčių nelygybė, žodžio laisvės suvaržymai, o kur dar kiti gyvenimo standartai, kurių privalu laikytis. Meilės vaidmuo šioje knygoje nėra esminis, tačiau jis įrodo žmogaus atsidavimą kitam asmeniui, beribį pasiaukojimą ir valią atiduoti viską, norint būti su tuo, kuris yra tavo gyvenimo šviesa, nepaisant visų pastarojo trūkumų. Jaunimui skirtas romanas išlaisvina mūsų kritinį mąstymą ir leidžia suvokti, kad geriausios istorijos, kurios nugula į knygų puslapius ar filmų scenarijus, nebūtinai turi būti išgalvotos - dažnai jos užgimsta iš kasdienių epizodų, netikėtų susitikimų ar tiesiog trumpo pašnekesio. Knygoje „Frankenšteino efektas“ slypi taiklus moralas, kad tikrasis monstras slypi kiekvieno žmogaus viduje ir tik nuo jo pačio priklauso, ar tas padaras bus išlaisvintas, ar ne.
Rekomenduoju jaunimui, norinčiam patirti istorinę kelionę iš XXI a. į XVIII a. ir pajusti, ką reiškia atsidurti ne savo epochoje, ne savo kultūroje ir ne savo laiku. Jeigu ieškote legendomis apipintos istorijos, kuri primins ir visiems žinomą legendą, ir suteiks jai naujo žavesio, siūlau. Rekomenduoju, jeigu ieškote jaunatviško entuziazmo, gal net „nuvalkiotų“ banalybių, kurios eina „iš kartos į kartą“. Jeigu ieškote kažko originalaus, nematyto ir turinčio itin gilią prasmę, nerekomenduoju, kadangi „Frankenšteino efektas“, potekstėse turėdamas potencialo, yra gana primityvus kūrinys, kuriame akylesnis skaitytojas pasiges daugybės dalykų, būdingų kūriniams, kurie ilgam išlieka atmintyje. Tai veikiau viena iš tų knygų, kurią perskaitai, atrandi vieną kitą vertingesnę idėją, ją užfiksuoji, bet kitką - tiesiog pamiršti.
2/5⭐