Anapus futbolo aikštės

by Ingvaras Butautas

Ingvaras Butautas – žmogus, jau daugiau kaip tris dešimtmečius besistengiantis nepraleisti Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių, kad ir kur jos vyktų. Ši knyga – žvilgsnis į ištikimiausių, bet drauge ir aršiausiųjų futbolo aistruolių gyvenimą iš jo vidaus, žmonių, vadinamų ultromis, veiklą tribūnose, keliones, nuotykius, santykius su kitų klubų gerbėjais, muštynes ir kitus aspektus, keičiantis santvarkoms, epochoms ir patiems vyksmo dalyviams. Ir pasiaukojimą, klubui išgyvenant sunkius laikus.

Genres: Biography, Sports

432 pages, Paperback

Published January 1, 2020

Reviews

[Petras · Rating 4 out of 5]

Mane žavi knygos, kuriose rašoma apie dalykus, kurie man visai nepažįstami. Vilniaus „Žalgirio“ ultros Ingvaro Butauto pasakojimas apie futbolo aistruolių gyvenimą nuo pat sovietinių laikų iki šių dienų šį kriterijų atitinka su kaupu: apie sportą visiškai nieko nenutuokiu, o apie sirgalių muštynes gal tik kokį kartą puse ausies esu girdėjęs per žinias. Futbolo chuliganai man iki šiol buvo tik kažkoks tolimas Turkijos ar Anglijos reiškinys, net ir kur nors ant Vilniaus sienų užpurkštas užrašas „Pietų IV“ reiškė tiek pat kiek ir „Solomon“.

Knygą galima skaityti kaip tiesiog girtų chuliganų nuotykių aprašymus, bet toje beprotybėje yra tam tikros taisyklės ir papročiai (nors gal ne visi juos vienodai interpretuoja): neskųsti, puldinėti tik kitus ultras, turėti tam tikrą garbės kodeksą ir panašiai. Galų gale, tai daug energijos turinčių žmonių, kurie mėgsta pasimušti ir patirti nuotykius, klubas – ir, atrodo, pats futbolas tėra tik pretekstas. Skaitant tuo nuotykius ne kartą tenka stebėtis, mat jie tikrai labai tolimi nuo mano paties jaunystės patirčių. Bet skaityti įdomu, Ingvaras neblogai valdo žodį ir tekstas gana neprimityvus. Gal tik kokios nioliktos kelionės aprašymas tampa įkyriai besikartojantis, norisi jau ko kito, daugiau veiksmo ar daugiau įvairovės – bet, aišku, supranti, kad tikslus įvykių atpasakojimas yra skirtas ne tokiam kaip aš skaitytojui, o tai pačiai ultrų bendruomenei: tai jos metraštis, kronika, folkloras, paveldas. Ir čia didžioji šios knygos vertė.

Gilų įspūdį knygai besibaigiant paliko pasakojimas apie rungtynes, kuriose priešininkų komandoje žaidė Christiano Ronaldo. Visi bilietai buvo išpirkti, neliko jų patiems ištikimiausiems gerbėjams. Stadionas buvo pilnas sirgalių, kurie namuose atėjo ne palaikyti savų, o pažiūrėti į žaidžiančią žvaigždę, jiems žaidimas tik teatras, tik pramoga, o ne gyvenimo būdas. Net ir į stadioną nepatekę ultros nuoširdžiai stovėdami už jos ribų iki galo palaikė savo pralaiminčią komandą – žavėtis priešininkų žvaigždėmis yra tolygu išdavystei. Tam tikrų vertybių mums galima pasimokyti ir iš ultrų.

https://petras.kudaras.lt/archyvas/20...

[Simonas · Rating 5 out of 5]

Toks lengvas kosmosas: biografija žmogaus, kurio pomėgiai teoriškai artimi, bet šiaip viskas labai tolima ir neįtikėtina. Žymiausio Lietuvos futbolo ultros parašyta "ultravimo" istorija nuo 1982 iki dabar - kai ultrų muštynės aukščiau futbolo, su savo taisyklėmis ir papročiais. Įspūdį padarė detaliai aprašyta kiekviena kelione - traukiniais į Kaukazą 1980s, tranzavimas į Ispaniją 1990s (reikėjo trijų šalių vizų), įsiprašimas į lėktuvą ir su piloto sutarimu kelionė stovint.

Nieko apie futbolą, bet daug apie ultrų santykius ir keliones.

Susitapatint negaliu, bet stebėtis - visą knygą.

[Darkooo · Rating 5 out of 5]

Knyga neįtikėtina :) niekad nerašiau atsiliepimų, bet tai pirmoji, kuri to verta :)

[Paulius Cubera · Rating 4 out of 5]

Stipri knyga vien dėl to, kad iki jos Lietuvoje lietuvių kalba nebuvo nieko panašaus. Ingvaras nuveikė didelį darbą po savo išvykų užsirašinėdamas, kas įdomaus jose nutiko (manau, kad daugelio aprašytų faktų, jų laiku neužsirašius, niekaip neatsimintum). Ši knyga priverčia susimąstyti ir ties tuo, kad jeigu kiekvienas iš mūsų vestume savo gyvenimo dienoraštį, po kažkiek metų pamatytume, kad galbūt gyvename kur kas įdomiau, nei tuo metu atrodo.

Manau, kad šią knygą skirtingi žmonės skaito visiškai skirtingai. Žmonėms, kurie kartu su Ingvaru gyvena Žalgiriu knyga turėtų suteikti daugybę jausmų, atsiminimų, noro gal net pasiginčyti. Vyresniems žmonėms irgi sukels daug atsiminimų, tokiems kaip aš - tai neblogas mūsų visuomenės istorijos vadovėlis. Tik man pritrūko nuotraukų, būtų dar įdomiau.

Tiesa, kai ko pasigedau: plačiau aprašyti, kaip Žalgiris buvo išgelbėtas, norėtųsi kažkiek daugiau klubo vidaus su dabartine valdžia, kai kur smulkūs kelionių, bandymų su kuo nors susimušti ar išvengti muštynių aprašymai pradeda net pabosti, atrodo, kad kartojasi.

Jeigu tokios knygos Lietuvoje būtų dažnos - tikrai neskaityčiau. Jeigu tai būtų kokio anglo, italo ar turko knyga - irgi greičiausiai manęs nesudomintų, nes šiaip aš ultrizmo gyvenimo būdo nelabai suprantu ir man jis gana keistas. Bet kai visas kontekstas lietuviškas, kai pats atsimeni kai kuriuos įvykius iš spaudos (o aš net dirbu spaudoje), visai įdomu sužinoti kitą pusę.

[Simonas Puškorius · Rating 4 out of 5]

Visų pirma, čia tikrai unikali Lietuviška knyga apie unikalų žmogų, paskyrusį mylimo klubo(ir rinktinės) palaikymui beveik visą savo gyvenimą. Kai pamačiau, kad tokia pasirodė, iškart puoliau pirkti, nes man sportinės biografijos yra turbūt pats mėgstamiausias žanras.

Kalbant apie šią knygą, kad ir kaip norėčiau, negaliu duoti maksimumo 5 balų. Man gal trūko daugiau pasakojimų apie pačius futbolininkus, manau tikrai daugiau buvo situacijų, kai su jais buvo kontaktuojama, ar šiaip kažkas nutikę kartu. Taip pat, aš suprantu, kad policija (milicija), ar kaimo žmonės nėra šventieji, bet man kažkaip per daug buvo "stumiama" ant jų ir ėjo nuolat besikartojantis negatyvas, nes tikrai puikiai žinom (ir pats autorius tai pakartojo nekart), jog Ultros, padedami šildomųjų, nebuvo didieji Pasaulio taikdariai:)

Apart šitų keletos dalykų, tikrai buvo įdomu paskaityti apie išvykas, ypatingai iki Lietuvos nepriklausomybės arba ankstyvų jų metų. Pats tik mažas vaikas buvau ir tik kažkiek pamenu tuos laikus, o čia su visom smulkiausiom detalėm buvo viskas nupiešta, tikrai susiskaitė labai smagiai. Na ir Pietų IV dar gavo papildomai "kreditų" sužinojus apie aktyviua veiksmus dėl Lietuvos nepriklausomybės, išlaikant patriotiškumą ir pan.

Ačiū Ingvarai už šitą knygą ir sėkmės toliau nešant vėliavas (tiek Žalgirio, tiek Lietuvos)!

[Mantas Arbanevičius · Rating 5 out of 5]

Kaip paminėtas knygoje asmuo galiu ją vertinti iš kitos pusės:-) Gal kažkur kažkas buvo ir kitaip:-) bet knyga gera

[Povilas Jarmala · Rating 5 out of 5]

Futbolą mėgstu, bet ultrų gyvenimo būdą ir tradicijas ne visada suprantu:) Apie knygą teko girdėti labai gerų atsiliepimų, iš dalies tam paantrinsiu ir aš. Ypač nuo 90-ųjų, kai jau ir pats prisimenu daugumą aprašomų rungtynių, buvo įdomu paskaityti įspūdžius iš "anapus futbolo aikštės". Antra knygos pusė susiskaitė labai smagiai, bet vis tiek "kuzmičiaus" gyvenimo būdas man priimtinesnis:)