TIKRA IR NEPAGRAŽINTA „Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per Jo žmogaus gyvenimą.“
LAIMĖ Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės.
PAŠAUKIMAS Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip kunigą save toliau lipdau. Mane lydėjo meilė ir žmonių pasitikėjimas, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi dėl pašaukimo ir tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Visas gyvenimas tik iš malonės.
KLAIDOS Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klystančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko – kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės?
GYVENIMO PASIRINKIMAI Nė karto nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Tai ir yra mano gyvenimo variklis. Taip, tame kelyje buvo permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių...
GYVENIMO KELIAS Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži. Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė. Ričardas Doveika
Laima Žiūkienė Lavaste – lietuvių žurnalistė, dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentė Suomijoje.
Laima Lavaste taip pat rašė leidiniui „Ekstra“; savo straipsniuose aprašo Suomijos aktualijas, yra parašiusi keletą straipsnių ir Lietuvos tematika, sulaukusių rezonanso visuomenėje.
Man patinka kun. R. Doveikos mintys. Kartą teko LNK persimesti keliais žodžiais, patiko jo nuoširdi ramybė, energija🙏 Knygoje ne visur mintyse sutikau su jo žodžiais. Bet buvo nemažai vietų, kur skaičiau po kelis kartus sakinį, nes TAIP TAIKLU 😲 Ypač patiko paskutinė knygos dalis, kur kunigas dalijasi mintimis ir iš savo, kaip Lietuvos piliečio, patirties. Taip gerai, taip tiesiai į 10 tuką, kad galima kurti lozungus 🤓 Manau, ši knyga yra puiki dovana ne tik sau, bet ir kitiems: seneliams, tėvams, žmonėms, kurie turi platesnį, o ne "darysiu kaip visi" mąstymą. ☺ Aktualūs štrichai apie "4metų valstybę", nūdienos aktualijas - nupirktus influencerius (šita mano mėgstamiausia tema), vaikus, santykius ir santuokas. Bet žinoma daug kalbama apie Dievą, bažnyčią bei asmeninį kunigo gyvenimą. Man patiko 🥰
Kaip čia nusprendžiau skaityti šitą knygą irgi nelabai suprantu. xD Tiesiog bibliotekoje pamačiau lentynoje ir pagalvojau, kad būtų neblogai perskaityti. Aš religingas, bet biografijų nelabai mėgstu. Šitą kunigą turbūt visi yra matę televizoriuje. Tad buvo įdomu paskaityti kokia jo nuomonė apie įvairius gyvenimiškus dalykus.
Taigi... Knyga storoka, bet skaitėsi tikrai lengvai ir greitai. Ji prasideda biografinėmis kunigo detalėmis. Mane tikrai apstulbino kaip taip sunkiai gyvenusioje šeimoje išaugo toks geraširdis žmogus ir dar tokį nepriteklių laiko laime. Bet viską susumavus iš tikrųjų jis užaugo laimingoje šeimoje. Tie biografiniai skyriai man truputį įkyrėjo, nes kaip jau minėjau nesu mėgėjas skaityti biografijas.
Toliau prasidėjo skyriai apie religinius dalykus. Dauguma dalykų papasakoti gražiai ir su juo sutinku, bet kai kalba pasisuko apie lytiškumą tai jau vartyti akis nebeužteko. Norėjau sviesti knygą į sieną, bet kadangi ne mano buvo, tai... Tarp eilučių buvo galima išjausti jo homofobiją ir transfobiją. Galbūt sakysite visi kunigai tokie. Tikrai ne. Pažįstu šiuolaikiškų pažiūrų kunigų. Užkliuvo ir jo požiūris į Helovyną. Padvelkė kažkokia netolerancija kitiems tikėjimams. Wicca tikėjime Helovynas yra didžiausia šventė. Pavarčiau akis ir keliavau tolyn. Tai va, čia buvo dvi temos ir du skyriai, kurie man nepatiko ir supykdė. Na buvo dar šiokių tokių niuansų, kurie kliuvo man, bet tiek to.
Kam rekomenduočiau knygą? Tiems, kas nebijo būti įžeisti ir supykdyti. :D Na, ir kas nori geriau suprasti krikščionybę.
Įdomi knyga apie kun. R. Doveikos gyvenimą, pasaulėžiūrą, savivoką. Knygoje autoriaus mintys vietomis vis pasikartoja, tačiau taip tik dar labiau išryškinami esminiai dalykai, sudarantys pamatą teisingai ir dorai būčiai. Man, vietomis kritikuojančiai Bažnyčios praktiką, autoriaus tekstai įrodė, jog net ir netikinčiam žmogui, giliai apmąstyta krikščionybė, jos esmė bei simbolių reikšmės turi praktinę išraišką: jos mokymas kreipia žmogaus gyvenimą tiesos keliu, moko mus būti tikrais ne tik su kitais, bet ir su savimi - iš tikrųjų laisvi esame ne tada, kai išsikovojame laisvę, o kai vidumi jaučiame, kad tai, kuo gyvename, leidžia mums jaustis laisvais. Knyga verta kiekvieno, siekiančio aukštenės moralės, dėmesio.
Apie šią knygą išgirdau “Vilniaus knygų mugės” 2021 m. paruoštuose įrašuose, atstojusiais patį renginį. Laima Lavaste kartu su Ričardu Doveika pristatė knygą širdį šildančiais žodžiais ir sudomino. Galiausiai, baigiantis metams, perskaičiau.
Kelionė per šią knygą buvo įvairialypė. Vertinant žvaigždutėmis - nuo penkių mintyse krito iki trijų, dviejų ir vėl kilo iki trijų, keturių. Ties jomis ir pasilieku. Kodėl? Daug gražaus, nebūtinai patogaus ir verčiančio susimąstyti turinio, minčių.
Bene ryškiausiai įstrigo mintis, kad kai mus užgauna, įžeidžia, išduoda ar kitaip išreiškia negražų gestą, mes renkamės, ar būsim nubausti ir antrą kartą. Antroji bausmė - mūsų pačių reakcija į negražų poelgį. Jeigu renkamės pyktį, savigraužą, kerštą - taip nubaudžiam save antrą kartą. Tačiau esam atsakingi už savo elgesį ir tik už savo.
Bent vieną žvaigždutę visgi atimu dėl knygos dalių, kurios dvelkia pernelyg dideliu kategoriškumu. Nežinau, ar jis pagrįstas, kai tuo pat metu pripažįstama, jog Bažnyčia yra padariusi daug klaidų. Ar ne klaida aklai įsikibti dabartinių nuostatų, neleisti sau sudvejoti? Trumpai tariant, kai kurios Biblijos interpretacijos atrodo per drąsios, per dogmatiškos ir būtent, jos - interpretacijos.
"Laimė yra ne tada, kai gyvenu "sviesto" gyvenimą. Ji atsiskleidžia tada, kai aš atsirandu iššūkių, didelių darbų, sukrėtimų akivaizdoje. Ir gebu visa tai pereiti išryškindamas ir sustiprindamas savo asmenybę, pasitvirtindamas savo vertybes. Ir vidinis pajautimas - aš gebėjau visa tai per save perleisti ir išlikau dar brandesnis! Tai yra vidinė laimė, susieta su gyvenimo prasme. Ji leidžia man pajausti, kad gyvenu savo asmeninį gyvenimą". Labai laukiau šios knygos išleidimo. Ji tikras lobis sielai... kiekvieną mintį ir sakinį norisi vis atsiversti, skaityti, vis prisiminti. Koks gyvas, TIKRAS, paprastas žmogus. Visada juo žavėjausi, o ši knyga tik dar labiau leido pažinti. Daug gyvenimiškų tiesų, vaikystės prisiminimų, Bažnyčios ir kunigo gyvenimo. ❤
Net trūksta žodžių. Knyga kiekvienam. Apie patirtis žmogiškas, klystančias,tiriančias. Verta skaityti 100%. Vienareikšmiškai liks asmeninėje bibliotekoje, kaip sielos knyga, kurią verta atversti dar ir dar ir dar kartą. 🤍
Knygos pradžia tikrai įdomi, gilios mintys... Bet perskaičius daugiau nei pusę knygos pradeda kartotis tas pats per tą patį, tiesiog išsakyti teiginiai nebeįtikina ir pasijauti tarsi skaitytum fantastinio žanro knygą....
Man labai patiko, nes didelė dalis knygos leido permąstyti aktualias visuomenei temas ir atidžiau pažvelgti į Bažnyčios vaidmenį mūsų gyvenime. Daug nuoširdumo, taiklių ir gerų minčių, tik gal ne visi klausimai kunigui man buvo įdomūs (suerzino 'užstrigimas' ir kartojimasis pedofilijos tema). Labai žmogiška knyga, nes šalia pašaukimo ir laimės, vietomis jautėsi ir daug skausmo, gal net nuoskaudos ar net prieštaravimo paties išsakytoms mintims. Bet gal ir gerai, kai perskaičius dar lieka klausimų.
Stora knyga, bet labai smagiai skaitosi. Man didžiausią įspūdį padarė trečioji knygos dalis "Praverk tikėjimo duris". Manau, kad ieškantiems gilaus krikščionybės supratimo šita dalis bus tikras atradimas.
Kunigo Ričardo Doveikos gyvenimo istorija, interviu su pamąstymais apie krikščioniškąsias vertybes, Katalikų bažnyčios iššūkius, problemas, kritiką. Lyginant su kitų Lietuvos Katalikų bažnyčios kunigų proza, galima matyti nuoširdesnį pasakojimą, Katalikų bažnyčios privalumų, trūkumų analizę.