Jau kiek lūkesčių turėjau šiai knygai ir maniau, kai paimsiu į rankas, perskaitysiu per kelis gerus prisėdimus. Deja, deja...
Pasigedau įtampos, vietomis skaičiau ir negalėjau atsistebėti, kokie gali būti žmonės "besmegeniai", patekę į sektas, ir nuolankiai kaip šuniukai, vizgindami uodegą, vykdytų šeimininko paliepimus.
Manau, jei autorė būtų pasirinkusi vieną pagrindinę temą - kultas, ten patekusių žmonių (šiuo atveju Martos ir jos tėvų istoriją;kaip dukrai su tėvo pagalba pavyko pabėgt, o vėliau tarkim gryžt gelbėti tėvų iš to pačio kulto pinklių ) arba žmogžudystė ir jos išaiškinimas, tada gal ir kažkas geresnio gautųsi. O dabar ir viena, ir kita, tarsi sumiksuota ir iš pradžių skaitant, sunku suprast ir atsirinkt , ko ta Marta taip bijo,ir nuo ko taip bėga, ar nuo Aramo,nes nori apsaugoti sūnų ir nenori gryžt į kultą, ar dėl to, kad galėjo nužudyti arba prisidėti prie žmogžudystės ir jos dabar ieško policija.
Na prisipažinsiu, skaičiau tam, kad perskaityt ir daugmaž sužinoti, kuo viskas pasibaigs,bet didelio įspūdžio nepaliko.
P. S. Aš vis dar nesuprantu, kaip kiti žmonės, taip lengvai pasiduoda ir greit įsitraukia į sektas? Na, paaiškinkit jūs man, kaip???
P. S. S. Tikiuosi būsimos autorės knygos bus geresnės, ir neteks nusivilti daugiau.