3/5
Gana unikali idėja – vienas tų trilerių, kai žinom ir nusikaltėlį, ir jo auką, nes didysis nusikaltimas jau įvykęs. Tačiau nors už jį buvo nuteistas ir už grotų pasodintas žmogus, yra manančių, kad tai – ne tikrasis žudikas. Manau suprantat, kur link suka pasakojimas. Grįžusio ir savo darbą norinčio užbaigti sociopato pažadas suviliojo ir knygą griebiau tikėdamasi kažko kitokio. Galbūt gilesnio pjūvio į patį nusikaltėlį ir jo psichologiją, galbūt įdomios akistatos su išgyvenusia auka ir tos dinamikos panagrinėjimo. Tačiau versdama puslapius suvokiau, kad galbūt autorė pasirinko kiek per ambicingą sumanymą. Mat nuo jo atsispirti kažkur toliau tampa be galo sunku ir siužetas sukasi aplink vieną ašį, gana aiškiai suprantant, kuo viskas užsibaigs arba bent turėtų užsibaigti. Todėl ir pradžioje juntama stipri įtampa, sukonstruota tikrai neprastai, ties knygos viduriu ima blankti, nes neįvyksta nieko šokiruojančio, o tik tai, ko ir tikėtumeisi. Keli siužeto posūkiai nustebina, bet dauguma jų pakankamai aiškūs, neprasilenkiantys su logika, bet ir nepriverčiantys tvirtai laikytis įsikibus knygos, stabtelėti atgauti kvapą ar itin nustebti.
Daug prikibti tikrai neturiu prie ko – pagrindinė veikėja neerzino ir apskritai personažai buvo gana išpildyti, jų čia tikrai nemažai, visai smagu narplioti jų tarpusavio santykius ir drameles. Tačiau čia atsiskleidžia dar viena nežymi knygos apgaulė – šalia trilerio joje visiškai lygiagrečiai ir užimant ne ką mažiau vietos eina romantinė istorija. Taip, jų dažniausiai būna daugumoje panašaus žanro knygų, bet ši man pasirodė veikiau gerokai romantika prisotintas trileris, nei trileris su šlakeliu romantikos. Todėl pradedantiems pažintį su šiuo žanru arba ieškantiems kažko ne vien apkrauto žudymais ir baime, o ir turinčio tiek meilės, tiek šeimos dinamikos, tiek apskritai žmogiškų santykių bei ryšio užmezgimo – kūrinys kaip tik jums.
„Tamsi vilionė“ paliečia išties įdomias temas, tokias kaip požiūris į auką ir bandymas atsitiesti po traumuojančios patirties, šeimos narių santykiai ir juos persmelkiantis skausmas, netektis ar nuoskaudos, svarstymai apie išgyvenimo instinktą ir to kainą, bet istorija visgi pasirodė kiek per daug nuspėjama ir galiausiai nusaldinta. Kelios pamėtytos užuominos apie išties įdomią žudiko praeitį taip ir nebuvo toliau nagrinėjamos, nors, tikiu, ten slypėjo nemažai potencialo. Galiausiai suskaičiau šį trilerį veikiau kaip penktadienio veiksmo filmą su romantikos prieskoniu, o ne unikalią istoriją, dar negirdėtai nagrinėjančią aukos ir žudiko santykį. Gana tradicinis trileris, patiksiantis tiek šio žanro gerbėjams, tiek naujokams, bet man pasirodė vienas tų, kuris nesunkiai susilieja su bendra mase.