What do you think?
Rate this book
Paskui, kai užgeso Koliziejus: neoromanas iš epicentro
2020 metų kovo 10-osios vakarą Romos amžinumo simbolis Koliziejus sutvisko Lietuvos vėliavos spalvomis. O paskui užgeso, ir Italija nuniro į pandemijos epicentro gelmes.
Bet prieš tai buvo siautulingas prodromas: autorius įsuka skaitytoją į žavų degustacinių vakarienių Lietuvos restoranuose ritmą, į tūkstančių Vilniaus knygų mugėje greta plakančių širdžių, kvėpuojančių plaučių, gyvenimo džiaugsmo ir malonumų atmosferą. Šis romanas – tai lyg ir „Dieviškosios komedijos" maršrutas, tik priešinga kryptimi – iš nevaržomos laisvės rojaus į nerimo kupiną skaistyklą antroje knygos dalyje. Pasakojimo ritmas lėtėja, Romoje tvenkiasi tragiškos ateities nuojauta. Ir pagaliau štai pandemijos epicentro pragaras – trečia knygos dalis.
Tačiau tai nėra knyga apie virusą, apie ligą. Tai savito, elegantiško stiliaus pasakojimas apie pandemijos kasdienybę, psichologinę įtampą, sustojusį laiką, kone absoliučioje tyloje skendintį Vakarų civilizacijos lopšį – Romą. Nerimo akimirkas keičia švelni ironija, autorius meistriškai panardina skaitytoją į žurnalistinio darbo procesą, tarsi siūlydamas drauge kurti tekstą.
Bet prieš tai buvo siautulingas prodromas: autorius įsuka skaitytoją į žavų degustacinių vakarienių Lietuvos restoranuose ritmą, į tūkstančių Vilniaus knygų mugėje greta plakančių širdžių, kvėpuojančių plaučių, gyvenimo džiaugsmo ir malonumų atmosferą. Šis romanas – tai lyg ir „Dieviškosios komedijos" maršrutas, tik priešinga kryptimi – iš nevaržomos laisvės rojaus į nerimo kupiną skaistyklą antroje knygos dalyje. Pasakojimo ritmas lėtėja, Romoje tvenkiasi tragiškos ateities nuojauta. Ir pagaliau štai pandemijos epicentro pragaras – trečia knygos dalis.
Tačiau tai nėra knyga apie virusą, apie ligą. Tai savito, elegantiško stiliaus pasakojimas apie pandemijos kasdienybę, psichologinę įtampą, sustojusį laiką, kone absoliučioje tyloje skendintį Vakarų civilizacijos lopšį – Romą. Nerimo akimirkas keičia švelni ironija, autorius meistriškai panardina skaitytoją į žurnalistinio darbo procesą, tarsi siūlydamas drauge kurti tekstą.
280 pages, Hardcover
Published December 4, 2020
4 people are currently reading
47 people want to read
About the author
Paulius Jurkevičius
11 books11 followersLietuvos žurnalistas, gastronomijos publicistas.
Vilniaus universitete studijavo prancūzų kalbą. Vytauto Didžiojo universitete dėstė prancūzų ir italų kalbas. Buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondetas Romoje ir Vatikane. Nuo 2013 m. naujienų portalo „15 min“ korespondentas Romoje.
Rašo įvairia tematika, daugiausiai aprašo Italijos aktualijas, italų kultūrą, taip pat kulinariją ir mados naujienas. Italijos užsienio žurnalistų asociacijos „Associazione della Stampa Estera in Italia“ narys. Jo apžvalgos taip pat buvo publikuojamos dienraščiuose „Verslo žinios“, savaitraščiuose „Ekstra”, "Veidas“.
Jau 18 metų dirba ir gyvena Italijoje ir tautiečiams nušviečia svarbiausius šios Pietų Europos šalies įvykiais.
Vilniaus universitete studijavo prancūzų kalbą. Vytauto Didžiojo universitete dėstė prancūzų ir italų kalbas. Buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondetas Romoje ir Vatikane. Nuo 2013 m. naujienų portalo „15 min“ korespondentas Romoje.
Rašo įvairia tematika, daugiausiai aprašo Italijos aktualijas, italų kultūrą, taip pat kulinariją ir mados naujienas. Italijos užsienio žurnalistų asociacijos „Associazione della Stampa Estera in Italia“ narys. Jo apžvalgos taip pat buvo publikuojamos dienraščiuose „Verslo žinios“, savaitraščiuose „Ekstra”, "Veidas“.
Jau 18 metų dirba ir gyvena Italijoje ir tautiečiams nušviečia svarbiausius šios Pietų Europos šalies įvykiais.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 11 of 11 reviews
March 8, 2021
Sau buvau pasakiusi, kad jau ko ko, tai jau knygu apie pandemija neskaitysiu. Uztenka man ir siaip real life.
Pamacius sia vistik pasiemiau, nes esu skaiciusi beveik visas P. Jurkevičiaus knygas. Ir jo žmonos parašytas taip pat.
Buvau pripratusi, kad jie daugiausia raso apie maista, gurme, madas ir apskritai italian way of life, ko sioje knygoje irgi bent jau siek tiek yra, bet labiausiai ir iki sielos gelmiu mane paliete jausmai, atvirumas ir liudesys.
Gal kad myliu Roma, gal kad paciai Italija nuostabi salis, gal kad si pandemija man irgi buvo ziauriai sudetinga..
Autoriaus ramus, rodos paprastas dienorascio rasymas tiesiog apsuka galva..
Puiki knyga. Tiesiog puiki.
Pamacius sia vistik pasiemiau, nes esu skaiciusi beveik visas P. Jurkevičiaus knygas. Ir jo žmonos parašytas taip pat.
Buvau pripratusi, kad jie daugiausia raso apie maista, gurme, madas ir apskritai italian way of life, ko sioje knygoje irgi bent jau siek tiek yra, bet labiausiai ir iki sielos gelmiu mane paliete jausmai, atvirumas ir liudesys.
Gal kad myliu Roma, gal kad paciai Italija nuostabi salis, gal kad si pandemija man irgi buvo ziauriai sudetinga..
Autoriaus ramus, rodos paprastas dienorascio rasymas tiesiog apsuka galva..
Puiki knyga. Tiesiog puiki.
November 4, 2021
www.instagram.com/miciausknygos
www.facebook.com/miciausknygos
#186
Šią knygą nusipirkau lygiai prieš metus, kaip tik likus kelioms dienoms iki lockdowno. Pradėjau skaityti, bet pragulėjo lentynoje ilgą laiką,nes galvojau bus dar viena knygą apie pandemiją, tačiau prieš kelias dienas vėl paėmiau ir supratau, kad klydau. Knyga skaitėsi labai lengvai ir įdomiai. Pasakoja kaip Italija tvarkėsi su pirmąja pandemijos banga. Netrūko ir savotiškų pašiepimų. Visi kas nori perskaityti tikrai rekomneduoju, nes čia nebus jokių sausų faktų, tik įvairūs pandemijos gyvenimo fragmentai pateikti kaip neoromanas.
www.facebook.com/miciausknygos
#186
Šią knygą nusipirkau lygiai prieš metus, kaip tik likus kelioms dienoms iki lockdowno. Pradėjau skaityti, bet pragulėjo lentynoje ilgą laiką,nes galvojau bus dar viena knygą apie pandemiją, tačiau prieš kelias dienas vėl paėmiau ir supratau, kad klydau. Knyga skaitėsi labai lengvai ir įdomiai. Pasakoja kaip Italija tvarkėsi su pirmąja pandemijos banga. Netrūko ir savotiškų pašiepimų. Visi kas nori perskaityti tikrai rekomneduoju, nes čia nebus jokių sausų faktų, tik įvairūs pandemijos gyvenimo fragmentai pateikti kaip neoromanas.
June 25, 2021
Prasidėjus pandemijai, kai Europoje ji labiausiai smogė Italijai, autorius gyveno Romoje. Jis buvo viso šio košmaro epicentre - pirmieji karantino suvaržymai, draudimai, kavinių, barų, parduotuvių ir viso ko uždarymai. Kai visa Roma nutyla ir užsidaro. Šiame dienoraščio forma parašytame romane skleidžiasi pandemijos kasdienybė, psichologinės pasekmės, tuštuma…
Gal knygą pasiėmiau dar per anksti, nes viskas dar nesibaigė. Tas prieš ir po supriešinimas vis dar per daug skaudus, per daug artimas. Gyvenimas vis dar negrįžo į įrastas vėžias. Bent jau mano nuomone. Mes vis dar gyvename kitokioje realybėje nei prieš pandemiją, į mus vis dar įsismelkusi baimė ir pelnytai. Kažada, kai išauš diena X (0 naujų susirgimų, 0 mirčių), bandysime prisiminti, kaip gyvenome iki tol, kokia buvo mūsų kasdienybė.
Gal knygą pasiėmiau dar per anksti, nes viskas dar nesibaigė. Tas prieš ir po supriešinimas vis dar per daug skaudus, per daug artimas. Gyvenimas vis dar negrįžo į įrastas vėžias. Bent jau mano nuomone. Mes vis dar gyvename kitokioje realybėje nei prieš pandemiją, į mus vis dar įsismelkusi baimė ir pelnytai. Kažada, kai išauš diena X (0 naujų susirgimų, 0 mirčių), bandysime prisiminti, kaip gyvenome iki tol, kokia buvo mūsų kasdienybė.
December 20, 2025
Mano pirma skaityta knyga apie Covid-19 pandemijos išgyvenimus. Buvo įdomu sužinoti pandemijos realybę Italijoje, nes pats anksčiau tuo nesidomėjau, o Lietuvoje per pirmą bangą tokių griežtų ribojimų nebuvo. Vis dėlto, pats skaitymas prikėlė ir ne tokius malonius asmeninius prisiminimus bei bendrą nuotaiką Covid-19 pandemijai įsisiautėjus. Manau taip buvo dėl to, kad autorius gana puikiai gebėjo perteikti pandemijos metu vyravusią nežinomybę ir neapibrėžtumą.
August 13, 2025
Apart mielo rankai knygos viršelio ir grąžių knygos priešlapių daugiau nieko gero negaliu pasakyti... Jau seniai taip sunkiai besiskaitė... Ne be reikalo gavau už 1 cnt. pirkdamas daugiau knygų
March 24, 2025
Po vienos ilgiausių pertraukų aš ir vėl čia. Šis mano „papildomas darbas“ jau kurį laiką yra virtęs viso labo hobiu, nes apie juntamas pajamas iš šios veiklos nė neverta svajoti. Ypač turint tokį mikroskopinį reach'ą ir baisiai retai ką nors berecenzuojant. Bet galbūt pavyks dar šiemet man kažką įrodyti. Pačiam sau.
Paulius Jurkevičius žinomas dėl savo novelių, prozos kūrinių ir romanų, o savo tekstuose dažnai nagrinėja žmogaus psichologiją ir kasdienį gyvenimą. Jo knygos pasižymi giliomis temomis ir originaliu stiliumi. Ir smulkmenomis iš gyvenimo Italijoje patirčių.
Ir vis dėlto tai - pirmas jo tekstas, atsidūręs mano rankose, mano knygų lentynoje, mano kuprinėje ir mano mintyse, gromuliuojant sudėtingus ir neretai painius jo pastebėjimus. Taigi pradėkim.
„Paskui, kai užgeso Koliziejus“ – romanas, išleistas 2021 metais. Čia persipina istoriniai įvykiai, egzistencinės savęs paieškos ir pasaulį sukrėtusios suirutės pasėta panika. Tekstas sujungia istoriją, filosofiją ir šiuolaikines problematikas. Knyga žavi savo struktūra ir pasakojimo būdu, kuriame senovės Roma ir šiuolaikinė tikrovė susipina į vieną istoriją.
Rašoma pirmuoju asmeniu, taip dar labiau skatinant skaitytoją tapatintis su visas pandemijos negandas pergyvenusiu autoriumi, leidžiant dar stipriau patirti pandeminės situacijos baisumą, su kuriuo kiekvienas daugiau ar mažiau susidūrėme.
Veiksmas persipina dviejuose laikotarpiuose – senovės Romos ir šiuolaikinio pasaulio. Autorius pasirenka Koliziejaus simboliką siekdamas atskleisti žmonių santykius su istorija, kultūra ir pačiais savimi. Aišku, „Koliziejus“ čia taip pat gali būti ir metafora – jis atspindi visą civilizacijos istoriją, žmogaus kūrybos ir destrukcijos dviprasmiškumą.
Minėtasai Koliziejus, kaip simbolis, reiškia ne tik fiziškai Romoje stūksantį statinį, bet ir visą senovės pasaulį. Koliziejus, kuris kažkada buvo pilnas gyvybės, o vėliau užgeso ir apnyko. Tai taip pat ir metafora, atspindinti mūsų laikų dvilypumą: mūsų gyvenimą, kuris yra įprasmintas istorijos, kultūros, tačiau tuo pačiu išnyksta, kai neatsižvelgiame į šias vertybes ir gyvename tik pagal šiuolaikinės visuomenės sukurtus scenarijus.
Koliziejus - senovės Romos didingoji arena - tapo senosios civilizacijos pabaigos simboliu, tačiau šiandien net ir mes patys galime prisiminti tokius dalykus kaip tušti miestai, priverstinis antisocialumas, sustabdytos kelionės ir pasaulio stagnacija pandemijos metu.
Knyga atkreipia dėmesį į šiuolaikines aktualijas: technologijų įtaką mūsų kasdienybėms, virtualią tikrovę, paklaikusį gyvenimo tempą, kur viskas tampa greita ir paviršutiniška. Tempą, kurį pandemija bent jau laikinai buvo kiek apmalšinusi.
Paulius Jurkevičius puikiai sugeba apjungti intelektualią analizę ir poetišką rašymo stilių, todėl ši knyga yra aktuali tiems, kurie domisi istorija, filosofija, Italija ir masinėmis pandemijomis, kurie nori pasinerti į sudėtingus žmogaus psichikos pasaulius bei prijaučia rašytojo mąstymo būdui. Pastarasis pasižymi savitu stiliumi, kurį vertina tie skaitytojai, kurie mėgsta intelektualią ir poetišką literatūrą. Knyga nėra tik tiesioginė istorija – ji ir apie mąstymą, refleksijas bei tiesos paieškas.
Pagrindinė mintis, kurią autorius bando perteikti, galėtų būti šiuolaikinio žmogaus atitrūkimas nuo tikrųjų gyvenimo vertybių. Jurkevičius klausia, ką mes galime išmokti iš tų civilizacijų, kurios jau išnyko, ir kaip galime rasti prasmę šiandieniniame pasaulyje, kuris dažnai atrodo pernelyg susikoncentravęs į paviršutiniškas vertybes ir greitus pasiekimus, kurių daugelis taip trokšta.
Romano struktūra, kurioje persipina istorija ir šiuolaikinis gyvenimas, taip pat gali būti matoma kaip klausimas apie laiko tėkmę ir mūsų gebėjimą išlaikyti ryšį su praeitimi. Tai tarsi bandymas sujungti seną ir naują, atskleisti, kaip istorija ir jos simboliai formuoja mūsų gyvenimus, mūsų vertybes ir mūsų pasaulėžiūrą.
Knyga turi tam tikrų sąsajų su COVID-19 pandemija. Knyga buvo parašyta ir pasirodė būtent tuo laikotarpiu, kai pasaulis vis dar kovojo su pandemijos pasekmėmis. Tai gali turėti įtakos tam, kaip autorius apmąsto pasaulio transformacijas.
COVID-19 pandemija išryškino daugybę klausimų apie žmogaus santykį su laiku, mirtimi, trapumu, turtais ir kasdieniu gyvenimu. Daugelis žmonių susidūrė su izoliacija, pokyčiais ir baime, jog neįmanoma kontroliuoti savo gyvenimo aplinkybių. Tai gali būti susiję su romane nagrinėjamais klausimais apie gyvenimo prasmę ir tai, kaip civilizacija reaguoja į katastrofas ir krizines situacijas. Kadaise Roma patyrė savo žlugimą ir pasikeitimus, o šiandien mes taip pat susidūrėme su pasaulio pabaigos jausmu – ir, kaip parodė pandemija, žmonės dažnai gali pasijusti bejėgiai prieš nenuspėjamus procesus, kurie vyksta mūsų pasaulyje.
Per daug jau apie tą Koliziejų čia pezu. Romane pasirodo ne tik Koliziejus, bet ir Italija, Roma in general. Daug itališkos kasdienybės, bet visai ne taip, kaip esam įpratę matyti keliautojų vlog'uose. Viskas suslėgta, apniukę, tuščia, pandemiška ir truputį makabriška. Ir taip detalu, kad dabar, kai pandemija pagaliau yra, tikiuosi, suvaldyta galutinai - Italija ir vėl šaun į sąrašo viršų šalių, kurias norėčiau aplankyti artimiausiu metu. Tikiuosi, kad angliškai susikomunikuoti su vietiniais man ten pavyks.
COVID-19 kontekstas, kaip jau užsiminiau, papildo tam tikras knygos temas, ypač kalbant apie laiką, mirtį, gyvenimo prasmę ir civilizacijų trapumą. Bet gana jau čia plėstis. Jei mėgstat negandas, stichijas, pandemijas ir apokalipses, tačiau nemėgstat fantastikų, tada patiks. O aš būtent prie minėtųjų save ir priskirčiau. Patiko.
Spėju, kad romanas „Paskui, kai užgeso Koliziejus“ patiks tiems, kurie domisi gilesnėmis egzistencinėmis temomis. Romane svarstoma ir apie žmogaus vietą pasaulyje, mūsų santykį su istorija ir kultūra. Tai nėra lengvas skaitalas, tačiau, jei mėgstate gilias refleksijas apie žmogaus būsenas ir šiuolaikinį pasaulį, ši knyga tikrai sugebės prikaustyti jūsų dėmesį. Jos gilūs apmąstymai, istorinių ir šiuolaikinių temų susipynimas gali priversti skaitytojus pasukti galvą ir apmąstyti savo pačių gyvenimą. Tiems, kurie vertina intelektualius iššūkius ir nori sužinoti daugiau apie žmogaus prasmės ieškojimus šiuolaikinio pasaulio kontekste, tai gali būti labai vertinga knyga.
Mano nuomone, jei domitės žmogaus psichologija, istorija, filosofija ir klausimais apie gyvenimo prasmę, ši knyga Jums tiks ir pritiks.
4!
Paulius Jurkevičius žinomas dėl savo novelių, prozos kūrinių ir romanų, o savo tekstuose dažnai nagrinėja žmogaus psichologiją ir kasdienį gyvenimą. Jo knygos pasižymi giliomis temomis ir originaliu stiliumi. Ir smulkmenomis iš gyvenimo Italijoje patirčių.
Ir vis dėlto tai - pirmas jo tekstas, atsidūręs mano rankose, mano knygų lentynoje, mano kuprinėje ir mano mintyse, gromuliuojant sudėtingus ir neretai painius jo pastebėjimus. Taigi pradėkim.
„Paskui, kai užgeso Koliziejus“ – romanas, išleistas 2021 metais. Čia persipina istoriniai įvykiai, egzistencinės savęs paieškos ir pasaulį sukrėtusios suirutės pasėta panika. Tekstas sujungia istoriją, filosofiją ir šiuolaikines problematikas. Knyga žavi savo struktūra ir pasakojimo būdu, kuriame senovės Roma ir šiuolaikinė tikrovė susipina į vieną istoriją.
Rašoma pirmuoju asmeniu, taip dar labiau skatinant skaitytoją tapatintis su visas pandemijos negandas pergyvenusiu autoriumi, leidžiant dar stipriau patirti pandeminės situacijos baisumą, su kuriuo kiekvienas daugiau ar mažiau susidūrėme.
Veiksmas persipina dviejuose laikotarpiuose – senovės Romos ir šiuolaikinio pasaulio. Autorius pasirenka Koliziejaus simboliką siekdamas atskleisti žmonių santykius su istorija, kultūra ir pačiais savimi. Aišku, „Koliziejus“ čia taip pat gali būti ir metafora – jis atspindi visą civilizacijos istoriją, žmogaus kūrybos ir destrukcijos dviprasmiškumą.
Minėtasai Koliziejus, kaip simbolis, reiškia ne tik fiziškai Romoje stūksantį statinį, bet ir visą senovės pasaulį. Koliziejus, kuris kažkada buvo pilnas gyvybės, o vėliau užgeso ir apnyko. Tai taip pat ir metafora, atspindinti mūsų laikų dvilypumą: mūsų gyvenimą, kuris yra įprasmintas istorijos, kultūros, tačiau tuo pačiu išnyksta, kai neatsižvelgiame į šias vertybes ir gyvename tik pagal šiuolaikinės visuomenės sukurtus scenarijus.
Koliziejus - senovės Romos didingoji arena - tapo senosios civilizacijos pabaigos simboliu, tačiau šiandien net ir mes patys galime prisiminti tokius dalykus kaip tušti miestai, priverstinis antisocialumas, sustabdytos kelionės ir pasaulio stagnacija pandemijos metu.
Knyga atkreipia dėmesį į šiuolaikines aktualijas: technologijų įtaką mūsų kasdienybėms, virtualią tikrovę, paklaikusį gyvenimo tempą, kur viskas tampa greita ir paviršutiniška. Tempą, kurį pandemija bent jau laikinai buvo kiek apmalšinusi.
Paulius Jurkevičius puikiai sugeba apjungti intelektualią analizę ir poetišką rašymo stilių, todėl ši knyga yra aktuali tiems, kurie domisi istorija, filosofija, Italija ir masinėmis pandemijomis, kurie nori pasinerti į sudėtingus žmogaus psichikos pasaulius bei prijaučia rašytojo mąstymo būdui. Pastarasis pasižymi savitu stiliumi, kurį vertina tie skaitytojai, kurie mėgsta intelektualią ir poetišką literatūrą. Knyga nėra tik tiesioginė istorija – ji ir apie mąstymą, refleksijas bei tiesos paieškas.
Pagrindinė mintis, kurią autorius bando perteikti, galėtų būti šiuolaikinio žmogaus atitrūkimas nuo tikrųjų gyvenimo vertybių. Jurkevičius klausia, ką mes galime išmokti iš tų civilizacijų, kurios jau išnyko, ir kaip galime rasti prasmę šiandieniniame pasaulyje, kuris dažnai atrodo pernelyg susikoncentravęs į paviršutiniškas vertybes ir greitus pasiekimus, kurių daugelis taip trokšta.
Romano struktūra, kurioje persipina istorija ir šiuolaikinis gyvenimas, taip pat gali būti matoma kaip klausimas apie laiko tėkmę ir mūsų gebėjimą išlaikyti ryšį su praeitimi. Tai tarsi bandymas sujungti seną ir naują, atskleisti, kaip istorija ir jos simboliai formuoja mūsų gyvenimus, mūsų vertybes ir mūsų pasaulėžiūrą.
Knyga turi tam tikrų sąsajų su COVID-19 pandemija. Knyga buvo parašyta ir pasirodė būtent tuo laikotarpiu, kai pasaulis vis dar kovojo su pandemijos pasekmėmis. Tai gali turėti įtakos tam, kaip autorius apmąsto pasaulio transformacijas.
COVID-19 pandemija išryškino daugybę klausimų apie žmogaus santykį su laiku, mirtimi, trapumu, turtais ir kasdieniu gyvenimu. Daugelis žmonių susidūrė su izoliacija, pokyčiais ir baime, jog neįmanoma kontroliuoti savo gyvenimo aplinkybių. Tai gali būti susiję su romane nagrinėjamais klausimais apie gyvenimo prasmę ir tai, kaip civilizacija reaguoja į katastrofas ir krizines situacijas. Kadaise Roma patyrė savo žlugimą ir pasikeitimus, o šiandien mes taip pat susidūrėme su pasaulio pabaigos jausmu – ir, kaip parodė pandemija, žmonės dažnai gali pasijusti bejėgiai prieš nenuspėjamus procesus, kurie vyksta mūsų pasaulyje.
Per daug jau apie tą Koliziejų čia pezu. Romane pasirodo ne tik Koliziejus, bet ir Italija, Roma in general. Daug itališkos kasdienybės, bet visai ne taip, kaip esam įpratę matyti keliautojų vlog'uose. Viskas suslėgta, apniukę, tuščia, pandemiška ir truputį makabriška. Ir taip detalu, kad dabar, kai pandemija pagaliau yra, tikiuosi, suvaldyta galutinai - Italija ir vėl šaun į sąrašo viršų šalių, kurias norėčiau aplankyti artimiausiu metu. Tikiuosi, kad angliškai susikomunikuoti su vietiniais man ten pavyks.
COVID-19 kontekstas, kaip jau užsiminiau, papildo tam tikras knygos temas, ypač kalbant apie laiką, mirtį, gyvenimo prasmę ir civilizacijų trapumą. Bet gana jau čia plėstis. Jei mėgstat negandas, stichijas, pandemijas ir apokalipses, tačiau nemėgstat fantastikų, tada patiks. O aš būtent prie minėtųjų save ir priskirčiau. Patiko.
Spėju, kad romanas „Paskui, kai užgeso Koliziejus“ patiks tiems, kurie domisi gilesnėmis egzistencinėmis temomis. Romane svarstoma ir apie žmogaus vietą pasaulyje, mūsų santykį su istorija ir kultūra. Tai nėra lengvas skaitalas, tačiau, jei mėgstate gilias refleksijas apie žmogaus būsenas ir šiuolaikinį pasaulį, ši knyga tikrai sugebės prikaustyti jūsų dėmesį. Jos gilūs apmąstymai, istorinių ir šiuolaikinių temų susipynimas gali priversti skaitytojus pasukti galvą ir apmąstyti savo pačių gyvenimą. Tiems, kurie vertina intelektualius iššūkius ir nori sužinoti daugiau apie žmogaus prasmės ieškojimus šiuolaikinio pasaulio kontekste, tai gali būti labai vertinga knyga.
Mano nuomone, jei domitės žmogaus psichologija, istorija, filosofija ir klausimais apie gyvenimo prasmę, ši knyga Jums tiks ir pritiks.
4!
July 18, 2021
Vaizdžiai, su itališkais parmezano pabarstymais ir prosecco burbuliukais. Prisiminti 2020-ųjų pavasarį privertusi knyga, kai mes dar netikėjom virusu, o italai jau užsiiminėjo mirčių inventorizacija. Et kaip laukiu tos autoriaus aprašytos post factum dienos, kai bus 0 užsikrėtusiųjų, 0 hospitalizuotų ir 0 mirusiųjų.
December 31, 2024
2020 m atrodo buvo taip neseniai, bet kai skaitai tai atrodo kažką.. Įdomu išgyventi viską vėl..
April 18, 2021
Puikiai suprantu, kad daugeliui gali būti ir realybės pakankamai ir, ko gero, ne kiekvienas norės imti į rankas šią knygą. Bet kadangi esu tam tikra prasme pametusi galvą dėl Bel paese, t.y. Italijos, šios knygos išleidimas negalėjo praslysti man pro akis. Žurnalistas ir knygų autorius Paulius Jurkevičius mane sugrąžino į kone metų senumo jauseną, kai širdis nerimo girdint naujienas iš mylimo krašto, dar atsimenu, kaip liūdnai skambėjo Domenico Modugno daina “Volare”, kurią pasibaigus pamokai italų kalbos mokytojas dainavo su gitara rankose kažkurį vakarą, kai Italijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė dar vieną rekordą, kai Lietuvoje buvo sunku suprasti, kas vyksta, kai staiga tenka karantinuotis, nes Austrija, kur taip smagiai praleidau trumpas atostogas ir kurios sostinėje gausiai žmonių lankomose vietose matėme vos vieną kitą žmogų su apsaugine kauke, per dvi dienas nuo grįžimo staiga tampa, kaip jie tai vadina, koronaviruso paveiktąja šalimi, tada saviizoliacija, karantinas, darbas neįprastu būdu, Kino pavasaris neįprastu būdu…
Esu tikra, kad kiekvienas turime, ką papasakoti apie šį keistą periodą, kurį kiekvienas savaip išgyvename, tad nelabai galiu ką ir atpasakoti iš šios knygos, tik tiek, kad man buvo įdomu skaityti šį gana asmenišką pasakojimą apie tai, kas ir kaip vyko Romoje paskui, kai užgeso Koliziejus 2020-ųjų kovą.
Esu tikra, kad kiekvienas turime, ką papasakoti apie šį keistą periodą, kurį kiekvienas savaip išgyvename, tad nelabai galiu ką ir atpasakoti iš šios knygos, tik tiek, kad man buvo įdomu skaityti šį gana asmenišką pasakojimą apie tai, kas ir kaip vyko Romoje paskui, kai užgeso Koliziejus 2020-ųjų kovą.
November 23, 2023
14psl. ,,Vienumoje vienišius ėda pats save, daugumoje jį ėda dauguma. Dabar rinkis.''
112psl. ,,Ilgame gyvenimo kelyje tau teks savo kailiu patirti: susidursi su daugybe kaukių ir mažai veidų.''
272psl. ,,Kiekviena dabarties akimirka, aiškino man tėtis, yra ne kas kita kaip mirties akimirka, ji mano akyse tampa praeitimi.Išnyra ir tuoj pat išnyksta, todėl mes galime kalbėti tik apie praeitį, apie post factum, arba apie ribotų galimybių ateities prognozę, apie ante factum.''
112psl. ,,Ilgame gyvenimo kelyje tau teks savo kailiu patirti: susidursi su daugybe kaukių ir mažai veidų.''
272psl. ,,Kiekviena dabarties akimirka, aiškino man tėtis, yra ne kas kita kaip mirties akimirka, ji mano akyse tampa praeitimi.Išnyra ir tuoj pat išnyksta, todėl mes galime kalbėti tik apie praeitį, apie post factum, arba apie ribotų galimybių ateities prognozę, apie ante factum.''
February 11, 2021
Įsitraukiau taip, kad velniškai panorau pamatyti Romą ir Italiją. Kada visa tai baigsis ir laisvai galėsiu nukeliauti?
Displaying 1 - 11 of 11 reviews