Jonas Kiriliauskas – rašytojas, istorikas, kultūrininkas. Žinių ir autentikos šiam istoriniam romanui parašyti sėmėsi iš 1918–1920 m. savanorių prisiminimų, tarpukario spaudos publikacijų.
1935-ieji. Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos ir galimo karo nuojautos, o jauna šalis Lietuva mėgina tvirčiau stotis ant kojų, kurti savo valstybę ir tapatybę. Du žurnalistai gauna užduotį paieškoti Nepriklausomybės karo liudininkų – keliauti po kaimus ir atkapstyti tikrą karo istoriją, persmelktą kraujo, baimės ir apkasų smarvės.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijoje patirties įgijęs ir Lietuvoje su bolševikais kariavęs savanoris Antanas jiems papasakoja mistinę, nepagražintą karo ir meilės istoriją, kaip savanoriai, tie vakarykščiai valstiečiai, padėję žagres ir susigundę pažadu gauti žemės, ėjo kovoti už Lietuvą.
Knygos veikėjų lūpose atgyja to meto leksika, politinės aktualijos, aptariami realūs Lietuvos politikos, kultūros, meno srities žmonės ir įvykiai.
Romanas "Su apkasų smarve" skaitytoją supažindina su pirmaisiais Lietuvos savanoriais ir nukelia į nepriklausomybės kovų laikotarpį. Atgavusi 1918 metais nepriklausomybę Lietuva turėjo ją apginti. Savanorių suburta kariuomenė kovojo su trimis priešais: bolševikais, lenkais ir bermontininkais. Knygoje daugiausiai aprašomos kovos su bolševikais.
Antano Smeigiko akimis nusikeliame į tikrai nelabai jaukią vietą - bažnyčios griuvėsius. Dar netrukus paaiškėja, kad čia ir buvusios kapinės. Tikrai nesitikėjau, kad šiame kūrinyje bus sakyčiau mistinių, šiurpių elementų. Kariai turi kovoti ne tik su bolševikais, bet ir laukiniais šunimis, kurie vienu krimstelėjimu gali nužudyti žmogų. O kur dar neramios varnos, nešančios mirtį...
Kūrinio kompozicija rėminė. Du žurnalistai iš Kauno gauna užduotį surinkti medžiagą straipsniui apie nepriklausomybės kovas. Jie sutinka Antaną Smeigiką, kurio išvaizda tikrai ne pati maloniausia. Atsiskyręs ir šiurkštus vyras sutinka pasidalinti savo istorija. Žurnalistai nė neįtaria, kad čia apkasų smarvės bus kur kas daugiau nei tikėtasi.
Man labai patiko, kaip knygoje puikiai perteikiama to laikmečio aplinka. Iš veikėjų dialogų sužinome tam tikras aktualijas ir galime susidaryti pilną vaizdą.
Tai gilus kūrinys, atskleidžiantis tikrąjį karo veidą, be jokių pagražinimų pasakojantis apie tai, kaip karas paveikia žmogų. Tikrai rekomenduoju perskaityti❤️
"Kare, jei esi tikras kareivis, vertini gyvybę, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų."