– Mielai, Tigriuk, – tarė Pūkuotukas. – Tik turi aiškiai man pasakyti, ko man daugiau nedaryti. – Jis pakrapštė sau už ausies. – Tikiuosi, ne to, ką visada darau... nes ir taip nežinau, kas tai.
*************
Triušis pasirėmė letenomis savo niūriai surauktą kaktytę. Sunkus darbas – galvoti, kaip kiti privalo tvarkytis gyvenimą.
*************
Švilpikas pasikrapštė pakaušį kirtiklėliu, kuriuo baigė kasti naują tunelį.
– Ką gi, – atsakė, kai nustojo niežėti, – mano darbas labai sunkus. Gal ir mano pasakėlių bus sunku klausytis.
Pūkuotukas užsimovė kalnakasio šalmą ir atsisėdo ant akmens, nugludinto taip, kad būtų patogu sėdėti.
*************
– Dėkui už pagalbą, – nuoširdžiai padėkojo Nulėpausis.
– Neverta dėkoti, – nusilenkė Karalius. – Man rodos, sapnai tam ir yra.
– Vadinasi, tai tik sapnas, – palingavo galvą Nulėpausis. Ir staiga atsibudo.