Pabandyta šiuolaikinius samprotavimus apie tikrovę pateikti daugiau mažiau žmogiškai ir daug kam paskaitomai (ir įdomiai, bet čia jau kiekvienas iš surinktų autorių darė, ką sugebėjo). Tą tikrai labai labai sunku padaryti, ir dar taip, kad derėtų vienoj knygoj.
Kas yra realybės perteklius (taip tikrovę iškart pavadina sudarytojas Sabolius, ir tiksliai tos minties visi knygos tekstai ir laikosi), kaip tą realybės arba sąvokų perteklių įtarti/ žinoti esant, kiek ir kokiu būdu jį įmanoma "pažinti", tada jau - koks tas pažinimas, ir kam jo reikia?
Per tūkstantmečius (per du su puse mažiausiai) pasitvirtino, kad jeigu filosofinis tekstas vadinasi "apie kažką", tai tas kažkas, nors buvo gan aiškus daiktas iki tol, po to teksto perskaitymo bus absoliučiai nebesuprantamas. Tokia yra kone seniausia iš visų egzistuojančių filosofijos tradicijų, ir čia ji puikiai pasirodo.
Ne visi tekstai man buvo vienodai įdomūs (čia turbūt kiekvienas kitaip išsirinks), bet bent pusė - labai. Buvo kažkaip malonu, kad Šatkausko, Baranovo, Saboliaus ir Habdankaitės straipsniai buvo tarp įdomiausių, šalia Harmano ir Andinos. Buvo ir straipsnis (ko gero vienas tik toks), kurio nuoširdžiai-visiškai nesupratau, anei pastraipos; nors visus jame aptarinėtus filosofus buvau skaičiusi ir nieko prieš juos neturėjau. Ką padarysi, čia irgi šiuolaikinės filosofijos specifika. Prieš vėją nepapūsi, kaip sako pažįstama baba iš žemaitijos.