Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944

by Grigorijus Šuras

184 pages, Paperback

Published January 1, 2020

Reviews

[Mikas · Rating 5 out of 5]

Žiauriai stipri knyga. Žiauri ir stipri - sunku patikėti, bet būtina susipažinti ir atsiminti, kad tai vyko gatvėse, kuriose dabar laisvai vaikštome.

[Jūratė Vysockienė · Rating 5 out of 5]

Wow.. just wow. I have read many books about holocaust but this one hit me to the core. As a lithuanian it has been quite a journey changing my mindset from "we were just victims of two strong forces" to "there were bad people in every nation and we just have to accept it and start growing from there". This book was writen DURING the events, not after and this makes it more bone chilling. An absolute must read.

[Birute Sabatauskaitė · Rating 5 out of 5]

Pradžioje skaitydama vis svarsčiau, ką ir kiek iš tiesų parašė pats G. Šuras. Kadangi jautėsi, kad jo rasti užrašai greičiausiai nemažai redaguoti sudedant juos į vientisą knygą. Iš kitos pusės, galbūt suprantu, kodėl tai darė 1997 metais išleidžiant šią knygą. Norėjo suteikti turbūt kuo daugiau informacijos, konteksto išbaigtumo aprašant siaubingą kasdienybę gete, o vėliau Kailio fabriko blokuose. Ši knyga yra po tam tikros pertraukos skaityta knyga apie Holokausto patirtis Lietuvoje. Kitaip nei dauguma anksčiau skaityti dienoraščių, ji nėra rašoma pirmu asmeniu išskyrus vieną vietą, kur Šuras dalijasi jausmais, kai itin ankštoje vietoje save bando nuraminti šešiametis vaikas likęs be tėvų ir sesučių, nužudytų vienos iš akcijų metu. Sunku buvo suprasti, kaip jis išvengia pasidalinti savo bandymu išgyventi tame nuolatiniame neužtikrintume ir siaube. Galbūt laikė, kad svarbiau dokumentuoti įvykius arba buvo per sunku dalintis.
Dar ir dar kartą sunku suvokti tą žiaurumą, suprasti, kaip tiek vietinių įsitraukė į tą žudymo ir neapykantox mašiną ar apskritai kaip ji tapo tokia būtent mašina nevertinant absoliučiai žydų kaip žmonių.
Knyga duteikia nemažai detalių iš žmonių kasdienybės gete tarp nuolatinių akcijų, galima galbūt mėginti suvokti tą nuolatinį neužtikrintumą ir baimę dėl savo, savo artimųjų gyvybės, vietomis ir visišką apatiją bandant išgyventi. Su knyga keliauji mintimis į tas mylimo senamiesčio gatveles, kurios savyje saugo ir buvusių mūsų kaimynų žydų istorijas ir siaubingą daugumos jų baigtį. Kaip visad įdomu, koks Vilnius būtų, jeigu tokia didelė bendruomenė būtų išlikusi gyva.

[Mintaute · Rating 4 out of 5]

Dienoraštis apie Vilniaus getą yra ne visai pirmų lūpų pasakojimas, nes bent keletą kartų perrašytas, lipdytas ir perlipdytas iš tikrų Šuro užrašų, suredaguotas nebūtinai pagal autoriaus norus. Girdėjau, kad vietomis galimai ir prikurtas, kad geriau teisybę atitiktų. Nepaisant to, stiprus šaltinis apie protu nesuvokiamą mano mylimo miesto istoriją. Jei karas nevyktų Ukrainoje, sakyčiau, kaip gerai, kad tokiems dalykams jau viskas praeityje . Dabar gi neramu, kad viskas taip nesunkiai galėtų būti pakartota, o kai kuriuose pasaulio kraštuose galimai kartojama. Gal ne taip brutualiai ir atvirai, kaip Vilniaus gete, bet... Brutualumas man pasirodė vienas taikliausiai nusakančių pasakojimų apibūdinimas. Kvapą gniaužė kone su kiekvienu puslapiu nuo baisumų, kurie prieš žydus buvo naudojami su vis didesniu išradingumu iki kone visiško mūsų miesto gyventojų žydų išnaikinimo. Kai kurie metodai perspjovė ir tai, ką buvau skaičiusi apie Aušvicą.

[Vaiva Kaktaitė · Rating 5 out of 5]

Labai patiko, trumpai, aiškiai, vaizdžiai. Priartina prie buvusio kasdienio geto gyvenimo, jo subtilybių ir aplinkos.