Vos pradėjus skaityti supratau, jog tai bus kiek kitokia knyga, nei aš tikėjausi. Tiesą sakant, tikėjausi iš šios knygos daug daugiau, tačiau iš tiesų ir esamas variantas manęs nenuvylė.
Radau kelias vietas, kurios neleido man jų praleisti pro akis... 😄 Nelabai realus tas realybės šou pasirodė, viskas labai keista, dirbtina, netikroviška, o kur dar perdėta romantika, rožių žiedlapiai, deimantai ir blizgučiai. Man buvo per daug blizgučių. Per saldu... Per daug dirbtina. Gyvenime taip nebūna.
O kur dar faktas dėl buto ir vaiko.
Esmė ta, jog Gabijos istorija man pasirodė eilinė nesubrendusios, nesuprantančios ko nori iš gyvenimo merginos istorija ir ji be galo erzino mane kaip asmenybė. O Ugnius irgi stebino... Tos istorijos dalis išvis man gana sunkiai suvokiama... Kas? Kodėl? Ir prie ko čia ta Aistė išvis? Nes jos elgesio motyvas man iki šiol nesuprantamas.
Visoje knygoje tikrai per daug žodžių "Mėnesiena" ir "mylėtis". Galima buvo kai kur išimti, o kai kur tiesiog pakeisti sinonimais 😄🙊
Tiesą sakant, viskas pradėjo gerėti tada, kai istorija pasikreipė Gabijos tėvų link. Tada prasidėjo visas įdomumas. Ir nors ir ten radau šiokių tokių minusiukų, šitą vietą skaityti man buvo be galo įdomu. Labai sudomino ir įtraukė pasakojimas, norėjau greičiau sužinoti tai kaipgi viskas išsisprendė, kas bus toliau.
Žinutę, kurią autorė norėjo perduoti šia knyga, man pavyko suprasti. Ir tiesą sakant, ta visa knygos idėja, moralas man labai patiko. Autorei tikrai pavyko priversti mane susimąstyti ir priminė vertinti tai, ką turiu aplink.
Bet šiaip, perskaityti tikrai verta. Lengvas, prasmingas romanas.