Trojus

by Rūta Mataitytė

Rūta Mataitytė – jau daugelį metų Norvegijoje gyvenanti ir kurianti rašytoja, Lietuvos skaitytojams pažįstama iš knygų „Svajonė apie sniegą" (2013), „Laiškai" (2013), „Gunda" (2015) ir „Jos vardas Magija" (2016). R. Mataitytė yra baigusi ne tik lietuvių ir norvegų filologijos, bet ir architektūros studijas, turi vertėjos diplomą, vertėjauja teismuose, policijoje, ligoninėse. Būtent šios asmeninės patirtys įkvepia ir autorės kuriamas istorijas, neabejotinai suteikia joms autentiškumo ir įtaigos. Ne išimtis ir „T(r)ojus" – romanas, pasakojantis pagrindinio veikėjo – advokato Trojaus Lambergo – ir jo gabiausios studentės Raminos paslaptingą ir netgi detektyvinę istoriją. Rašytojos meistriškai konstruojamas siužetas įtraukia akimirksniu – labai greitai tampa akivaizdu, jog šių dviejų, rodos, tik magistratūros studijų rišamų žmonių gyvenimai bei likimai glaudžiai susiję.

Knygos siužetas paprastas, tačiau išties intriguojantis: dėstytojo kabinete nualpsta studentė. Pabudusi ligoninėje, ji visą laiką kartoja jo vardą: Trojus, Trojus... Kodėl? Kas už to slypi – simpatija, gal net meilė, o gal – neteisybė, užniaužta neapykanta? Anot mokslų daktarės Aušros Tamošiūnienės, keisti sutapimai, įvykiai, sugrąžinantys atgal ir verčiantys permąstyti praeitį, bandymai vis iš naujo identifikuoti save ir savo vietą aplinkoje, veda romano veikėjus atomazgos link. Namai, teismai, ligoninė, miesto baras – tai tik kelios erdvės, į kurias nukeliamas skaitytojas. Ir visgi daug svarbesnės čia – vidinės erdvės, kuriose tarpsta, mainosi ir savo gyvenimus keičia knygos veikėjai.

Anot autorės, „T(r)ojus" – tai miesto romanas. Jis patiks skaitytojams, kuriems grožinė literatūra yra būdas kitaip pažvelgti į pasaulį ir save.

128 pages, Paperback

First published January 1, 2019

About the author

Rūta Mataitytė (g. 1972 m.) – architektė, vertėja, poetė ir rašytoja.
Vilniaus universitete 1994–1996 m. studijavo lietuvių filologiją ir norvegų kalbą. Nuo 1996 m. gyvena Norvegijoje. Oslo universitete studijavo norvegų filologiją, o 2009 m. baigė Oslo aukštąją architektūros bei dizaino mokyklą. 2010 m. Oslo aukštojoje mokykloje įgijo vertėjos specialybę ir nuo tada dirba norvegų–lietuvių kalbų vertėja.
Iš norvegų į lietuvių kalbą verčia grožinę ir dalykinę literatūrą, publicistiką, taip pat rašė ir vertė straipsnius įvairiems leidiniams.

Reviews

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 3 out of 5]

Rašytoja Rūta Mataitytė man gerai pažįstama, nes esu perskaičiusi visas jos knygas, isskyrus pačią naujausią , kuri ką tik pasirodė knygynuose. Tikrai Labai patiko jos knyga „Jos vardas Magija“ ir „Laiškai“.
Knygos nugarėlė: Dėstytojo kabinete nualpsta studentė. Pabudusi ligoninėje, ji visą laiką kartoja jo vardą: Trojus, Trojus... Kodėl? Kas už to slypi – simpatija, gal net meilė, o gal – neteisybė, užniaužta neapykanta? Anot mokslų daktarės Aušros Tamošiūnienės, keisti sutapimai, įvykiai, sugrąžinantys atgal ir verčiantys permąstyti praeitį, bandymai vis iš naujo identifikuoti save ir savo vietą aplinkoje, veda romano veikėjus atomazgos link. Namai, teismai, ligoninė, miesto baras – tai tik kelios erdvės, į kurias nukeliamas skaitytojas. Ir visgi daug svarbesnės čia – vidinės erdvės, kuriose tarpsta, mainosi ir savo gyvenimus keičia knygos veikėjai.
Mano nuomonė: „Trojus" – romanas, pasakojantis pagrindinio veikėjo – advokato Trojaus Lambergo – ir jo gabiausios studentės Raminos paslaptingą ir netgi truputį detektyvinę istoriją. Rūta Mataitytė meistriškai konstravo įtraukiantį siužetą pradžioje – labai greitai tapo akivaizdu, jog šių dviejų, rodos, tik magistratūros studijų rišamų žmonių gyvenimai bei likimai glaudžiai susiję. Ir jeigu autorė būtų tęsusi šią „detektyvinę“ liniją ir veiksmas būtų rutuliojęsis ta likme toliau, būtų buvę wow. Tačiau autorė pasuko kitu keliu: ji labiau gilinosi į Trojaus išgyvenimus ir vyro vidurio amžiaus krizės sukeliamas problemas, o taip įdomi siužetinė linaja apie Raminą kažkur paskendo Trojaus depresyvuose.
Knyga man nelabai patiko.

[Inesa Filipovič · Rating 1 out of 5]

Rūta Mataitytė - T(r)ojus 🥭

Tai romanas, pasakojantis pagrindinio veikėjo – advokato/dėstytojo Trojaus – ir jo gabiausios studentės Raminos istoriją.
Dėstytojo kabinete netikėtak nualpsta studentė. Pabudusi ligoninėje, ji visą laiką kartoja jo vardą: Trojus, Trojus... Kodėl?
Knygoje bandoma išsiaiškinti...
Bent jau aš taip maniau ir tikėjausi 🫣 Tai ko gero blogiausia šių metų skaityta knyga. Tokios pievos...🙉 siužetas gal ir neblogas, tačiau rašymo stilius keistokas, minčių šokinėjimas, nelabai įtikinamos situacijos, bei pernelyg vulgarūs išsireiškimai, dar pablogino situaciją.
Nenumečiau jos vien dėl to, kad čia buvo vienintelė mano atostogoms paimta knyga. Tiesiog kitos neturėjau. Tačiau perskaičiusi iki paskutinio puslapio pagalvojau, kad gal vis gi geriau jau būčiau pasiklausiusi kirų arba žuvėdrų klyksmo, nei gaišinusi savo laiką šitam apgailėtinam kūriniui.