Visi mes vienaip ar kitaip esame įsprausti į mums įdiegtų nuostatų, vertybių ir lūkesčių rėmus. Į tokius, kurių patys dažnai net nedrįstame praplėsti. Reikalinga pagalba. Ja gali tapti ši knyga apie drąsų bandymą pažvelgti į savo vidų, į aplink esantį pasaulį, žmones, ir suprasti, kodėl gyvenimas dažnai klostosi ne taip, kaip norime, kodėl mes mylime, konfliktuojame, skiriamės ir ar galime to išvengti. Apie laipsnišką tapimą savimi, išlaikant pagarbą sau ir kitiems.
G I N T A R A S
Ši knyga yra bandymas užpildyti atminties ir patirties spragas, sudėti svarbiausias santykių dėlionės detales, suprasti, kaip pasitikėti ir nebijoti žvelgti savo baimėms bei egzistenciniam nerimui į akis. Man labai gaila, kad mokykloje nebuvo pamokos apie santykius. Su savimi, kitu, aplinka. Nemėgstu burnoti dėl to, ko nėra, todėl kartu su knygos bendraautoriu pabandysime savaip interpretuoti santykio su savimi ir kitais temą bei užpildyti šią nišą.
Jurgos metaforinė, poetinė kalba įsuka ir nubloškia kažkur į debesis, o Gintaro moksliniai, psichologiniai pamąstymai sugrąžina ant žemės. Man asmeniškai, labai įdomu sudalyvaut tokioj karuselėje. Knyga įtraukia savo nestandartu, nenuspėjamumu, keliamais klausimais ir pateikiamais bandymais į juos atsakyti. Labai daug jausmo, atvirumo, jautrumo, gražių minčių.
Knyga visiškai įtraukė ir pakerėjo. Ji kupina atvirumo, jausmų bei gražių minčių. Audio knygas klausau darbo metu, todėl neturiu laiko užsirašinėti patikusias citatas. Šįkart buvo neįmanoma paleisti tas mintis ir jų neužrašyti. Tiesiog sustoji, atsisukinėji tol, kol užsirašai. Pasidalinu ir su Jumis man patikusiomis 🩷
💭“Aplinkinių dėmesio reikalaujame dažniausiai tada , kai nepasitikime savimi. Savo išvaizda, elgesiu, gebėjimų bendrauti ir panašiai. Aplinkinių žmonių rodomas dėmesys mus tartum nuramina, patvirtina, kad man viskas gerai.”
💭“Dažniausiai mes lyginames su kitais kai abejojame savimi, savo protiniais ir fiziniais gabumais , savo soc. Statusu, gebėjimų patikti kitiems. Kitaip tariant kai sumažėja mūsų saviverte.”
💭“Vienintelis stabilus dalykas gyvenime - pokytis. Tik tokį požiūrį priėmęs žmogus iš tikrųjų gali pamatyti visą vaizdą. Neprisirišti. Bet vertinti tarsi viską matant paskutinį kartą ,nes iš dalies taip ir yra.”
💭“To,ko tave pripildo kitas,niekuomet nerasi savo viduje. Dėl to tiesiame vieni į kitus rankas, kalbames, kuriame bendrus projektus.”.”
💭“Vienintelis stabilus dalykas gyvenime - pokytis. Tik tokį požiūrį priėmęs žmogus iš tikrųjų gali pamatyti visą vaizdą. Neprisirišti. Bet vertinti tarsi viską matant paskutinį kartą ,nes iš dalies taip ir yra.”
💭“To,ko tave pripildo kitas,niekuomet nerasi savo viduje. Dėl to tiesiame vieni į kitus rankas, kalbames, kuriame bendrus projektus.”
Išlaisvinanti terapinė knyga, aprėpianti daug temų. Apie tai, kaip priimti save, su savo visais unikaliais prieskoniais. Parašyta laiškų forma, todėl lengva įsijausti. Jurgos laiškai poetiški, su daug tikslių metaforų, palyginimų, apipinti jautrumu ir stiprybe, alsuojantys noru ieškoti ir tyrinėti. Gintaras sudėtingus psichologinius reiškinius ir terminų paaiškinimus aprašo paprastai, bene kiekvienam suprantama kalba, švelniai atriša minčių mazgus ir leidžia skatytojui pačiam suprasti, nedarydamas griežtų išvadų. Knyga tinkama visiems. O bijantį eiti pas psichologą - padrąsins.
Klausiau audio knygą, labai patiko. Iš vis, man Jurgos balsas labai tinkamas įgarsinimui - toks ramus, malonus klausyti. O šioje knygoje radau daug sau svarbių ir aktualių temų, todėl knygą perklausiau su dideliu malonumu.
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn - tai terapinė knyga, pateikta kaip susirašinėjimas tarp Jurgos Šeduikytės ir jos psichoterapeuto Gintaro Šmatavičiaus.
Ši atvira ir jautri "terapijos sesija" - tai Jurgos kelionė į save, kurioje gausu išminties, įžvalgių filosofinių pamąstymų, šilumos, įdomių ir aktualių klausimų, gerai apgalvotų atsakymų ir šiek tiek psichologijos teorijos.
Akivaizdu, kad ši knyga Jurgai yra be galo asmeniška ir svarbi, lyg slaptas dienoraštis, o paliestos temos bus aktualios ne vienam skaitytojui.
Ir vis dėlto ši knyga ne man.
Gal todėl, kad nesu didelė saviugdos knygų skaitovė, baigus skaityti Lipt stogais ir žiūrėt žemyn, išsinešiau iš šios knygos mažai. Nors ir radau gražių minčių, man kai kurios iš jų (ypač paskutiniame skyriuje) pasirodė gana banalios, o pati knyga labai prailgo, buvo per daug apmąstymų, labai trūko praktikos, gyvenimiškų istorijų, konteksto, įvykių.
Nusipirkau šią knygą maždaug tada, kai ji išėjo – prieš kelis metus. Atsimenu, tada paskaičiau pirmą skyrių, dar kelis puslapius ir... man nepatiko. Todėl knygą užverčiau ir padėjau į stalčių. Tiesą pasakius, aš net galvojau ją įdėti į knygų namelį, nes maniau, kad nebenorėsiu skaityti. Tačiau neįdėjau. Ji tiesiog kelis metus ramiai, nevartoma ir neskaitoma, gulėjo spintoje.
Ir visai neseniai, eidama per tam tikrus pokyčius savo gyvenime, pajutau, kad noriu paskaityti šią knygą. Duoti jai antrą šansą. Atsiverčiau ir šį kartą man ji tikrai patiko. Nuramino. Radau joje, tai, ko tuo metu ieškojau ir ką norėjau išgirsti.
Taigi, moralas toks: neskubėkite išdalinti knygų, kurios pirmą kartą skaitant neužkabina, galbūt tiesiog reikia išlaukti, kol iš tų knygų galėsite pasiimti viską, ką galite, ir skaitysite su malonumu!
Kokia atgaiva buvo skaityt šią knygą. Tokia jautri ir žmogiška, persunkta vaikiško smalsumo, nebijant kelti klausimus, kurių atsakymai nežinomi.
Tai buvo susirašinėjimas tarp dviejų žmonių: Jurgos – dainininkės, aktorės, rašytojos ir Gintaro – psichoterapeuto. Ir manau ši dinamika labai gražiai derėjo, nes Jurga atnešė žmogišką, jautrią, pažeidžiamą pusę, kurios tekstai krito tiesiai į širdį, kuomet Gintaras atstovėjo kaip tikrai geras psichoterapeutas, nuramindamas, paguosdamas, bet tuo pačiu keliantis iššukius išsakytoms mintims. Labai laiku pasiėmiau šią knyga, nes beskaitant buvo tokia atgaiva suprati, jog visi keliam panašius klausimus, einam pro panašius gyvenimo įvykius, bijom panašių dalykų.
Tik pabaigus knygą supratau, kad trūko man joje struktūros, nes buvo šokinėjama per temas, tam tikros paliestos mintys nebuvo išplėtotos. Tačiau daug laisvės palikta ir pačiam skaitytojui apmąstyti savo požiūrį į iškeltas temas. Manau, tai puiki knyga tiems, kurie nori susipažinti su terapija.
Nuo knygos, po kurios įvado skambinau draugams ir rekomendavau, iki “dieve, kada tas epilogas baigsis?”. Būtų puiki pasaka, poezija, daina, bet ne psichologinė knyga. Ne man.
„Lipt stogais ir žiūrėt žemyn: terapinė knyga apie santykį su savimi, kitu ir pasauliu“ – geriau matyt ir nepavyks apibūdinti. 😊
Šią knygą autorė rašė drauge su savo psichologu Gintaru Šmatavičiumi. Ji parašyta sunkiu autorei laikotarpiu, ieškant atsakymų į svarbius kylančius klausimus. Tai – jų pokalbis laiškų forma, karantino laikotarpiu. Kyga kupina poezijos, skaudžių akimirkų, vienatvės ir bendrumo suvokimų, bei teorinių žinių. Joje atlikėja prisileidžia skaitytoją išties arti, labai atvirai. Ir mane toks nuoširdus požiūris į save ir atviras į pasaulį tikrai palietė.
Džiugino ir jautėsi, kad ieškodama ir skindamasi savo kelius pirmyn, visokeriopo savęs ir kito pažinimo link, autorė nusprendė pasidalinti atradimais su visais, kurie norėtų paėjėti galelį kelio kartu.
Klausydama galvojau, kad vienu metu tie atradimai ir unikalūs, bet ir labai bendražmogiški, skatinantys išjudėt. O ir leidimas iš taip arti prisiliesti prie kito atrodo labai didelė dovana, kuri įkvėpia pokyčiams ir atvirumui.
Iš knygos labiausiai išsinešu mintį apie savęs pagyrimą. Ties ja sustosiu ir pabūsiu sau. Sunku. Juk labai sunku. Gera sulaukt iš kitų, kaip patvirtinimo, kad su tavim viskas gerai. Bet pačiam, juk, tarsi, nederėtų. Ir vis mažais saulės zuikeliais smegenyse sušmėžuoja, kad šiaip jau ir derėtų, ir reikėtų. Nukeliausiu ten. Pamažu.
Reikėtų paminėti ir Gintarą Šmatavičių, kuris laiškuose visuomet taktiškas, bet tiesus. Ramus, atsipalaidavęs ir susikaupęs. Dėmesingas ir grąžinantis atsakomybę galutinai nuspręsti ir savas tiesas atrasti pačiai Jurgai. Atrodė išties atjaučiančiai, palaikančiai, draugiškai ir profesionalai bendraujantis. Graži buvo jų pokalbių dinamika ir kartais netikėti posūkiai.
Galimybė klausyti bendraautorių minčių, jų balsų ir intonacijų suteikė dar pilnesnį artumo ir pokalbio vaizdą. Lyg sėdėčiau šalia ir galėčiau pasisakyti visomis temomis ir taip pat gauti atsakymus.
Knyga lentynoje stovėjo kelis metus, o va kaip tik dabar atėjo laikas ir metas. Labai tiko ir patiko.💛
Sunku apsispręsti knyga labiau patiko ar nepatiko. Labai dvejopi jausmai aplanko. todėl ir vertinu vidutiniškai.. Ši knyga- atvira Jurgos terapija, pokalbis su jos psichologu. Ko gero man pačiai nebuvo tinkamiausias laikas klausytis, bet kas žino, gal ateis diena, kai išsitrauksiu vėl ir tada iš knygos pasiimsiu daugiau :)
Nepaprasto grožio knyga! Tikrai nedažnai tenka skaityti knygą, kur apgalvota kiekviena detalė, kurios dizainas stebina ir žavi (turbūt daug labiau nei tekstas). Knygos vizualika, dizainas bei pačios Jurgos pieštos nuostabios iliustracijos - 5*. O dėl knygos turinio (teksto) jausmai kiek dvilypiai. Nepaprastai žavėjo Jurgos kalba - tarsi vanduo: kartais plaukianti, banguojanti, kartais nunešanti lyg srauni upė, kartais trykštanti purslais ir aptaškanti viską aplink, o kartais rami, jauki, vaizdinga ir poetiška kaip ežeras su kylančiu rūku saulėtekyje. Su nuostabiai gražiais palyginimais, metaforomis, nemateralių dalykų įkūnijimais, vizualiai gyva: “Atsimerkiau vos vienai akimirkai: vaikai-mintys suaugėliškais žvilgsniais žvelgia į tolį viena kryptimi, kaip ir mano atsipalaidavęs minkštas kūnas. Nei per lengvas, nei per sunkus pakelti dar vieną skaisčiai pro debesį parskubančią dieną.”
Knyga labai asmeniška, pilna Jurgos išgyvenimų, jausmų, savo praeities narpliojimų, gyvenimo detalių. Šias dalis puikiai atsvėrė ramūs ir objektyvūs Gintaro paaiškinimai, pastebėjimai (man asmeniškai jų norėjosi daugiau - dabar dominuoja Jurgos dalis, o norėtųsi 50:50). Labai patiko knygos struktūra - susirašinėjimas tarp dviejų žmonių. Tai taip pat suteikia stipraus autentiškumo ir asmeniškumo.
Bendras įspūdis labai geras, tačiau svarstau, ką išsinešu iš šios knygos? Ir toks jausmas, kad buvo taip ir nuplaukta paviršiumi, pabanguojant, bandant kažką greitai pačiupti nuo dugno, tačiau taip ir nepanyrant gilyn. Taip, jaučiau, kad tai yra Jurgos terapinis rašymas, jaučiasi ir jos savijautos pokytis. Tačiau mano vidaus tai nepasiekė, neužkabino ir nenusėdo ilgam. O gal tik nematau to dabar, bet pajusiu vėliau?
Psichologinė knyga. Iš psichologo pusės- nemažai aiškumo, konkretumo. Iš Jurgos pusės- kaip ir jos dainose- arba supranti apie ką dainuoja arba ne. Labai daug gilių pamastymų, vidinių išgyvenimų, emocijų "vyniojimo į vatą", bet galbūt žmogus būtent taip išgyveno savo situacijas...Skaičiau daugumoje sunkiai, negu lengvai. Kai kas tikrai įstrigo bei buvo artimo, bet kuo toliau link knygos galo, tuo labiau darėsi nuobodu. Kadangi knygas visad skaitau nuo pradžios iki galo, čia pabaigoje net laukiau kada pasibaigs. Na per daug Jurgos fantazijų ir minčių srauto. Man būtų patikę, jei čia būtų daugiau gyvenimo, negu pasąmonės klausimų. Skaityt verta, kas domisi psichologija. Bet pvz.jei nesuprantama Jurgos kūryba, tai vargu ar bus suprantama apie ką pagrinde ši knyga...
Knyga padedanti atrasti ramybę. Įdomus dviejų žmonių pokalbis, tačiau man asmeniškai norėjosi daugiau gylio, daugumą minčių jau buvau girdėjusi anksčiau.
Suprantu, kad knyga buvo rašoma kaip tik pandemijos metu, tad todėl ir gimė idėja ją rašyti laiškų forma. Taip pat suprantu, kad mintis rašyti knygą gimė lankantis pas psichologą ir bandant pasveikinti po sudėtingų skyrybų. Tad ir pasirodė, kad tai labai asmeniška, Jurgos konkrečias problemas, baimes, klausimus nagrinėjanti knyga. Jurgos rašymo stilius be galo poetiškas, kažkur nunešantis į kosmosą. Bet man visgi skaitant saviugdos knygas norisi konkretumo, aiškios minties, gylio. Knyga labai paviršinė – klausimai, temos paliečiami tik paviršiumi ir per asmeninę perspektyvą. Verta skaityti dėl labai gražaus Jurgos rašymo stiliaus, visa kita ne kiekvienam gali būti naudinga ar įtraukti.
Knyga sudaryta iš Jurgos, keliančios įvairius egzistencinius klausimus ir Gintaro, atsakinėjančio į jos klausimus, psichologo, laiškų. Moteris ir vyras. Jausmai ir logika. Vidus ir išorė. Vieno ir kito gyvenimiškų patirčių dalinimasis išlaiko knygos naratyvinį balansą.
Knyga gali patikti tiems kas pirmą kartą leidžiasi į savo vidaus pažinimą, galbūt svarsto kreiptis į psichologą. Taip pat knyga patiks Jurgos poetiškos kūrybos siekėjams.
Pats konceptas - susirašinėjimo tarpusavyje pasirode visai idomus, bet pati knyga labai sunkiai skaitesi..skaitant vis mintys kazkur nuklysdavo, tai po poros dienu turbut net negalesiu atpasakoti, apie ka buvo rasoma. Daug sudetingu, menisku minciu. Kaip ir rasoma, tai terapine knyga - tik as perfrazuociau, kad taip saviterapine autores knyga. Nelabai matau, kaip sie tekstai galetu padėti kitiems :)
Nepaprastai šviesi knygą apie kelionę į save laiškų formatu. Klausiausi audioversijos - vien Jurgos balsas turi terapinį poveikį, tad susiklausė greitai ir lengvai, net norėjosi pataupyti. Daug aprašytų dalykų girdėti ir žinomi, bet pateikti naujoj šviesoj ir suskamba kitaip.
Įdomi knyga apie žmogų, jo keitimąsi ir tobulėjimą, apie tamsiasias ir šviesiasias puses. Parašyta laiškų forma tarp Jurgos Šeduikytės ir psichologo Gintaro Šmatavičiaus. Tokios bendražmogiškos temos. Manau, kada nors ateityje verta perskaityti dar kartą.
Įdomus knygos konceptas. Panašu, kad į knygą norėta sudėti daug įvairių ir sudėtingų temų, todėl kartais atrodė kad mintys kartojasi, šiek tiek prailgo. Buvo įdomu skaityti Jurgos užduodamus klausimus ir sekti kaip į juos atsako Gintaras, tačiau iš šių susirašinėjimų mažai kurios temos palietė.
Klausiau audio knygą. Laipiojimas stogais man pernelyg klampus ir pernelyg poetiškas, tad kai kurias dalis prasukau neišklausiusi. Žiūrėjimas žemyn puikiai susiklausė ir įsižemino. Tai ne romanas, tad dėl dalinio perskaitymo vertinimo nemažinu :) yra ką pasiimti iš knygos.
Knyga tikrai labai patiko, greitai perskaičiau. Tik tiek,kad psichologo įžvalgos daug įdomesnės buvo ir jų labiau laukiau. Jurgos įžvalgos labai jau filosofinės, dažnai plaukiojančios, mintys šokinėjančios. Šiai tikrai gera knyga, rekomenduoju.
Graži, miela, atvira knyga. Sodri kalba, atrodo žodžiai liejasi tarsi savaime. Keliami klausimai aktualūs kiekvienam. Ir psichologo atsakymai tokie gyvi ir tikri. Buvo ką net išsirašiau. Besidominčiam žmogumi, apskritai, labai vertinga paskaityti