Ken leikkiin ryhtyy

Carl Edson #2

by Bo Svernström, Pekka Marjamäki (Translator)

Voiko ystävän kuolemasta koskaan päästä yli?

Robertilla on synkkä menneisyys: kolmekymmentä vuotta sitten häntä syytettiin ystävänsä Maxin murhasta. He olivat 11-vuotiaita.

Koko elämänsä Robert on piileskellyt varjoissa ja vältellyt muita ihmisiä. Hänellä ei ole mitään muistikuvaa tapahtuneesta eikä mitään halua ajatella menneisyyttä. Mutta sitten Lexa, Maxin murhaa tutkiva toimittaja, ottaa yhteyttä ja vaatii saada tietää lisää. Ja sitten löytyy uusi ruumis.

Ken leikkiin ryhtyy on hyytävän raaka dekkari Lars Keplerin ja Silta-sarjan ystäville.

Genres: Thriller, Crime, Ebooks, Fiction, Sweden, Swedish Literature, Adult

496 pages, Hardcover

First published February 14, 2020

About the author

Lives in Stockholm and works as a full time writer.

Previously worked as a journalist at the Swedish newspaper Aftonbladet for 19 years.

Studied at University of Gothenburg. First physics and biologi, but later on literature, linguistics and philosophy. Studied as a Phd candidate in literature, but dropped out.

Writing stories has been a part of my life since fore ever.

Reviews

[Eline Van Der Meulen · Rating 4 out of 5]

"Svenström weet de juiste elementen samen te brengen om de lezer in de ban te houden en hem net dat ietsje meer per dag te laten lezen. "
https://elinevandm.wordpress.com/2020...

[Nora|KnyguDama · Rating 2 out of 5]

Man labai labai patiko pirmoji serijos dalis „Aukos“! Nors skaityta prieš keletą metų, bet atsimenu, prisimenu, kaip vieną fainiausių ir originaliausių trielrių. Ilgaaaaai laukiau „Vaikų žaidimų“ bookswap ir labai nudžiugau kai pavyko ją gauti! Kibau, perskaičiau ir, deja, likau nusivylusi...

Čia nėra kone nė vieno personažo, kurį mėgsite. Dažniausiai tai knygose būna vien pliusas (daugiau intrigos, daugiau paslapties, neaiškumo...), bet čia visi tiesiog erzino. Kalba čia eina apie Robertą - jau suaugusį vyra, kuris būdamas vienuolikmetis nužudė savo draugą. Spauda jį pasmerkė, žmonės jį pasmerkė, jis buvo atiduotas globėjams ir realios bausmės išvengė. Dabar jis gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą, o atmintis užblokavo kone visus šiurpiuosius prisiminimus. Ši byla gan neaiški ir žurnalistė Leksė nori apie ją rašyti knygą. Pradėjusi bendrauti su Robertu ji ima įtarti, kad gal vis dėlto jis nėra kaltas... Reikalai dar labiaus susipina, kai nužudomas vaikas, o liudininkas toje vietoje teigia matęs vyrą, itin panašų į Robertą...

Nuo pat pradžių man čia trūko logikos. Jau kai tiek detektyvų esu suskaičius, daugmaž žinau kaip ten vyksta tie tyrimai ir ko reikia, kad žmogų pripažintum kaltu. Viskas čia neįtikino. Pats nusikaltimas vienuolikmečiui man pasirodė neįvykdomas, tai galima sakyt nuo pat knygos pradžios jau skeptiškai į vsiką žiūrėjau. Pabaigą atspėjau irgi net pusės knygos neperskaičius. Labai nuliūdau, nes lūkesčiai buvo didžiuliai... Juolab, kad čia tiek creepy vaikų veikėjų, kurie labai dažnai knygą gali išsukt į keistas ir trileriui tinkančias psichologinių įvykių aukštumas. Deja...

[Eglė Eglė · Rating 3 out of 5]

2.5⭐️

Iš šios knygos labai daug nesitikėjau, nes apie ją girdėjau nemažai neigiamų atsiliepimų. Tai ir gerai, nes nelikau labai nusivylus🙊 Pirmas užkliuvęs dalykas, kai į Roberto namus ateina žurnalistė. Kas gi jaustųsi taip saugiai ir elgtųsi taip drąsiai, net naglai, žudiko namuose? Na o Robertas! Jo personažas vertė mane ne kartą dvejoti savo realistiškumu. Policininkų darbas knygoje, tiek anksčiau, kai Robertas buvo mažas, tiek ir dabar, taip pat neįtikino. Pirmu atveju jie, galima sakyti, net netyrė nusikaltimo, o tiesiog įbruko kaltę Robertui, ir iš vis, vaikų nusikaltimai yra jautri tema, kas taip dirba su 11-mečiais? Taip kad manęs neįtikino nei nusikaltimų motyvai, nei jų tyrimas. Daugeliu atvejų beliko vartyti akis ir tikėtis, kad toliau bus geriau, bet, deja, nebuvo. Jei pirmoji knygos pusė dar kažkiek teikė vilties, tai antroje ji galutinai žlugo. Ar buvo viskas taip jau blogai? Gal ir ne, bet kadangi trileriai yra mano arkliukas, tai norisi, kad knygos būtų bent jau įtikinančios🤷‍♀️

[Elena · Rating 2 out of 5]

In einem Stockholmer Vorort wird die Leiche eines Mädchens gefunden. In einem Waldstück neben der Schule, auf die sie ging, wird sie geborgen. Zur selben Zeit versucht Robert Lindström gemeinsam mit einer Reporterin seine Vergangenheit aufzuarbeiten. Als 11-jähriger tötete er seinen Freund Max durch stumpfe Gewalteinwirkung mit einem Stein - genau in dem Vorort, in dem das Mädchen ermordet wurde. Zufall? Carl Edson von der Reichsmordkommission beginnt zu ermitteln...

"Spiele" ist der zweite Teil der Reihe um Kommissar Carl Edson von Bo Svernström. Den ersten Band "Opfer" mochte ich letztes Jahr sehr, sehr gerne und hab ihn auch häufiger an Freund*innen empfohlen und sogar verlost. Daher hatte ich auch recht hohe Erwartungen an "Spiele" - diese wurden aber leider gar nicht erfüllt.

Der Thriller gestaltete sich für mich sehr langweilig und durchschaubar. Der*die Täter*in war eigentlich schon nach den ersten 20 Seiten bestimmbar und die Geschichte plätscherte dann nur noch so dahin. Zwar sind Morde an Kindern immer sehr harter Tobak und an der ein oder anderen Stelle musste ich tief durchatmen, aber insgesamt war die Handlung sehr eintönig. Auch die Länge des Buches hat mir dieses mal zu schaffen gemacht. Über 600 Seiten sind für einen Thriller meines Erachtens sowieso schon fast zu gut gemeint, hier war das aber wirklich einfach nur anstrengend, da die Spannung über weite Strecken des Buches unauffindbar war.

Auch die Protagonist*innen haben mir dieses mal nicht wirklich gefallen. Sowohl die Ermittler*innen als auch die Verdächtigen blieben sehr blass. Die internen Zwists in der Reichsmordkommission haben auch nicht sehr dazu beigetragen, dass das Buch zu einem Pageturner wurde.

Positiv habe ich aber den Schauplatz empfunden. Ich mag Krimis, die in Schweden spielen, da sie immer so schön düster sind. Auch in die herbstliche Jahreszeit hat der Thriller gut gepasst, da die Handlung im September/Oktober stattfindet.

Ich werde die Reihe nach dieser Enttäuschung für mich wohl nicht mehr weiter verfolgen. Sehr schade, ich hatte mir mehr erhofft! Von mir gibt es 2,5 / 5 🌟.

[Nei_dienos_be_knygos · Rating 5 out of 5]

"Didelė dalis mano vaikystės tiesiog dingo. Išsitrynė. Ištisi gyvenimo metai, apie kuriuos žinau tik tiek, kiek spėjo papasakoti tėvai, arba tai, ką mačiau šiurpiai nepažįstamose nuotraukose."

Vienuolikmetis Robertas Lindstriomas buvo pripažintas kaltu dėl bendraamžio Makso nužudymo, paimtas iš namų ir atiduotas auginti globėjams. Dabar Robertui trisdešimt devyneri. Jis neturi šeimos, neturi draugų ir ką tik neteko darbo. Jis nieko neprisimena apie tą lemtingą dieną, gyvena atsiskyręs, stengiasi niekam nesipainioti po akių, tačiau jam vis tiek nuolatos primenama, kad yra žudikas. Vieną dieną Robertas sulaukia žurnalistės Leksos skambučio. Ši pasiryžusi apie jo istoriją parašyti knygą ir tikisi, jog pavyks išpešti viską, ko jis taip atkakliai stengiasi neprisiminti.
Tuo metu Stokholmo priemiestyje randama negyva vienuolikmetė. Prieš pat jai dingstant šalia mokyklos buvo pastebėtas baltas automobilis – visai toks pat, kokį tomis dienomis vairavo Robertas. Ar tai, kad mergaitė nužudyta rajone, kuriame jis užaugo, tik apmaudus sutapimas?

Su Bo Svernstrom susipažinau skaitydama knygą "Aukos", tai buvo įdomus trileris, kuris puikiai susiskaitė, bet man buvo nuspėjamas,tačiau pamačiusi, kad išleidžiama antra knyga su komisaru Karlu Edsonu pamaniau, kad mielai duočiau antrą šansą autoriui ir tikrai nesigailiu dėl šio sprendimo 🙂 Šiame trileryje daugiau įtampos, daugiau paslapčių ir tikrai skaitant mėgavausi knyga. Ar pavyko šį kartą viską nuspėti? Ne, šį kartą buvau ir nustebinta 🤗

[Axie · Rating 4 out of 5]

Bello. Non originalissimo, ma ben narrato, con capitoli brevi, storie torbide. Insomma il giallone mattone che da tempo non gustavo.

[Judith van Wijk]

Moest even in de voorlezer komen, maar dat ging vrij snel. Verhaal was spannend, maar er zaten wel erg veel wendingen en toevalligheden in het plot en mensen moorden ook wel makkelijk in dit boek.

[Janne · Rating 5 out of 5]

✨Aitäh raamatu eest, Rahva Raamat!✨
•
Kui sarja esimene raamat “Ohvrite ohver” oli vahepeal väga õõvastav ja südant pahaks ajav, siis see siin seda ei olnud, see oli palju vähem verine raamat. Teisest küljest oli aga selles siin tükk maad rohkem keerdkäike ja halba juhuste kokkulangemist.

Kolmandast küljest oli lugu aga ka kurb, sest loosse on segatud lapsed, kellel kõigil olid kodus suuremad või väiksemad probleemid. Ja see, kuhu need lõpuks siin loos välja viisid.. hirmus! See lugu pani mind mitu korda hambaid krigistama ja mõtlema, et “kuidas kurat nii üldse saab teha?!” jne..

Aga ka raudselt soovitan seda sarja lugeda! Ja ma loodan, et neid on juurde ka tulemas 🤞🏻
•
Üheteistkümneaastaselt tappis Robert Lindström raevuhoos oma sõbra. Hoolimata tõenditest ei mõistetud teda alaealisena kunagi süüdi. Tema ise ei mäleta juhtunust mitte midagi.
Peaaegu kolmkümmend aastat hiljem helistab erakuna elavale Robertile juhtumit uuriv ajakirjanik Alexandra Bengtsson, kes usub, et Robert on süütu.
Samal ajal leitakse Roberti kodukandis tüdruku surnukeha ja Robertist, kelle autot nähti sündmuspaiga lähistel, saab peamine kahtlusalune.
Taas on sama juhtumi kallal Alexandra ja politseikomissar Carl Edson. Aga selle juhtumi juures midagi ei klapi. Kas see võib olla juhus? Kas tegelik mõrvar on endiselt vaba? Või on kõige taga ikkagi Robert?

[Natalija R. · Rating 4 out of 5]

Puiki pazintis su nauju rasytoju🤩😍
Meistriskai sudeliotas siuzetas, itrukianti ir prikaustanti knyga, I gala jau zinoma nuspejau kaip mazdaug viskas buvo, nors buvo vietu kur autorius buvo suklaidines🙃
Patiko beveik visi personazai❤
Protarpiais prisimindavau, kad ir mano vaikysteje nebuvo ismaniuju ir pakviesti kazka zaisti galejai tik pabeldes I duris- geri buvo laikai, sunku tik pasakyti kada vaikai buvo ziauresni ir daugiau prisigalvodavo- tada ar dabar🤔 netgi prisiminiau visas kiemo drauges, vardus, mokykla...daug prisiminimu sukelusi knyga❤ taip pat galvojau jei kada susilaiksiu 2 vaiku- auginsiu juos taip, kad jie butu geriausi draugai, nes man neisivaizduojamas pyktis ka turetu iskresti tavo sesuo ar brolis, kad noretum ju mirties... Manau tai kyla kaip pavydas is vaikystes vyresniuju maziesiems peraugantis I manija jei tevai laiku to nemoka pazaboti ir nukreipti vaika teisinga linkme, bei aisku paciu tevu meile, demesys, auklejimas vaiko atzvilgiu reiksia labai daug...
Labai noriu perskaityti jo knyga "Aukos"
Vieninteliai minusai buvo tie jog, kad ir koks fantastiskas buvo tyrimas ir visa istorija- knyga tikrai per daug istesta- noretusi glausciau be nereikalingu smulkmenu sen bei ten, na ir kitas dalykas tai per daug veikeju vardu, kad jau buni nesupranti kas yra kas, kad net vertime matyt zmones susipainiojo vietomis😅
Uztenka pagrindiniu vardu, sunku kai dar 20 prisideda antraeiliu ne tiek reiksmingu😅
O siaip tikrai viskas super ir esu patenkinta iveikus ja siais metais
😍☺😊👍✨

[Silvie Klokgieter · Rating 4 out of 5]

Als elfjarige vermoordde Robert Lindström zijn speelkameraadje met een blok beton. Ondanks het technische bewijs dat er werd gevonden, kwam het vanwege zijn leeftijd nooit tot een veroordeling. Als volwassene leidt Robert een teruggetrokken bestaan, totdat hij een verontrustend telefoontje krijgt van een journaliste die een boek schrijft over de zaak. Ze beweert dat Robert onschuldig is. Maar waarom blijft hij dan volhouden dat hij het gedaan heeft?

Tegelijkertijd wordt er in Roberts oude woonwijk in Stockholm een meisje vermoord. Alles doet denken aan de omstandigheden van toen. Daarmee is de jacht op de waarheid geopend: journaliste Lexa, rechercheur Carl Edson en Robert zelf duiken op de zaak. Is Robert onschuldig en loopt de moordenaar nog vrij rond? Of heeft Robert wederom toegeslagen?

In dit verhaal wordt regelmatig met de tijd gesprongen. Zo lees je over Robert op elfjarige leeftijd en over de huidige moordzaak. De grote vraag is of Robert weer heeft toegeslagen. Ondertussen duikt een journaliste ook in het verleden van Robert en langzaamaan worden er steeds meer dingen duidelijk. Je komt er achter wat zich jaren geleden heeft afgespeeld.

Tot het einde blijft het verhaal boeiend en ik vond het plot gedeeltelijk verrassend. De schrijfstijl van deze auteur is enorm prettig. Ondanks dat dit het tweede deel is met rechercheur Carl Edson in de hoofdrol, is het prima als losstaand deel te lezen.

Op 10 januari 2023 verschijnt het derde deel, 'Wie het eerst komt', en hier kijk ik ontzettend naar uit!

Beoordeling: 4,0 ⭐️

[Kelly · Rating 4 out of 5]

“Wie zonder zonde is - Bo Svernström”
🧱🧱🧱🧱

Wel goed, spannend op sommige momenten. Maar sommige delen iets te langdradig.
Zijn debuut was net iets te veelbelovend. Ik vond dit tweede boek van zijn hand toch net dat ietsje minder. Het kon me niet altijd even goed vasthouden. Jammer, want het verhaal op zich is zeker niet slecht!
Ik hoop toch nog op een nieuw boek van zijn hand, want ik wil het toch nog een kans geven 😊

[Liane · Rating 4 out of 5]

Goed boek. Met veel plezier gelezen.

[Trude T. · Rating 4 out of 5]

28 aastat tagasi tapetakse 11-aastane Max julmalt kivihoopidega pähe, tema surnukeha kõrvalt leitakse lamamas tema klassivend ja sõber Robert, kes on ka viga saanud ent siiski elus. Peamised tõendid viitavad Roberti süüle ja kuigi poisi mälestused juhtunust on segasevõitu, tembeldatakse ta ilma kohtuotsuseta süüdi ning saadetakse erinevatesse raviasutustesse ja kasuperedesse. Nüüd, pea 3 aastakümmet hiljem, elab Robert eraklikku elu teadmises, et ta on julm lapsmõrvar, kui ühtäkki ilmub välja ajakirjanik Lexa, kes soovib Roberti lugu raamatusse kirja panna ning vajab selleks mehe abi. Paralleelselt uurib kohalik politsei aga 11-aastase tüdruku surmajuhtumit, mis kaugeltki viimaseks lastega seotud kuritööks ei jää. Mineviku ja oleviku sündmused on seotud tihedamalt kui esialgu arvata võiks, erinevaid vaatenurki kajastavad ajakirjanik ja politseiuurijad ning üheskoos jõutakse viimaks karmi tõeni.

Roberti tegelaskuju oli mulle kohe algusest peale pigem sümpaatne ja äratas kaastunnet, loo kulminatsioon oli etteaimatav ja suuri üllatusmomente minu jaoks siin polnud, ent huvitav lugemine oli see siiski. Pisut rohkem oleksin oodanud seost esimese osaga “Ohvrite ohver” - seda aga eriti ei olnud ja pigem jättis see teos iseseisva raamatu mulje, mis sest et krimikomissar ja osad teisedki tegelased samad olid.

[Neurdy.nl · Rating 5 out of 5]

Lees de recensie via:
https://www.neurdy.nl/boeken/wie-zond...

[stefano · Rating 3 out of 5]

E insomma a me mi piacciono questi gialloni belli densi con i morti ammazzati, i poliziotti che fanno le indagini, i colpi di scena ma non troppi, i flashback, i cattivi che non sono poi così cattivi... E poi l'ambientazione, Stoccolma, roba che viene voglia di mollare tutto e andarci oggi stesso, vabbé, in mancanza di un viaggio vero si può sempre ovviare con Street View, è da qualche giorno che me la giro tutta a colpi di clic e zoom.

[_Erica_ · Rating 5 out of 5]

Che dire?! Una lettura molto veloce e coinvolgente dove l’autore ti mette davanti a più opzioni per poter capire come si siano potuto svolgere i fatti… Una trama familiare intricata che comincia nel passato di Robert,Camilla Brent e Max e i rispettivi amici di infanzia e genitori. Rapporti complicati con i genitori per Camilla e Max che si riversano su Camilla nel suo modo di fare e agire sia con il fratello e anche nel futuro con il figlio… Games … Piccoli giochi innocenti è un libro che parla di come a volte piccole prepotenze che si hanno nei comportamenti con gli altri dovute anche da comportamenti di adulti sbagliate sui figli che loro poi si ribellano e in qualche modo rimangono impressi e portano a volte come in questo caso a giocare con la vita delle persone,e le conseguenze non sono state delle migliori…. Questo libro mi è piaciuto molto,scrittura fluida e capitoli corti che facilita la lettura e il fatto che siano menzionati molti nomi anche a riferimento a storie passate non mi ha fatto perdere il filo della lettura. Per me è consigliato.

[Cristina De Luca · Rating 3 out of 5]

Not a bad book just not such a good one! The plot was great to be fair, but I guess the italian translation lost something on the way.

[Elma Voogdt · Rating 4 out of 5]

Wie zonder zonde is het tweede boek rondom rechercheur Carl Edson. Het eerste boek is wie zint op wraak. Het is echter goed afzonderlijk van elkaar te lezen. In wie zonder zonde is, krijgt te Carl Edson te maken met een moord op een jong schoolmeisje. Ze wordt gevonden bij een grot vlak bij haar school. Men staat voor een raadsel. Wie heeft dit gedaan en waarom?

Daarnaast volgen we het verhaal van Robert Lindström, die beschuldigd wordt op jonge leeftijd zijn beste vriend vermoord te hebben. Jaren later wordt hij benaderd door een journaliste die een boek over hem wil schrijven. Dan gaat er een hele beerput open en daar is niet iedereen blij mee….

Het verhaal is heerlijk vlot geschreven en de auteur weet gedurende het hele boek de lezer op het puntje van de stoel te houden. Je wilt het boek eigenlijk niet wegleggen. Je wilt weten of Robert Lindström nu echt de dader is en of hij al dan niet betrokken is bij het huidige moordonderzoek. Het plot zit zeer goed in elkaar en pas op het allerlaatst vallen de puzzelstukjes op zijn plaats en komt er een verrassend einde.

De hoofdstukken zijn vrij kort en we switchen dan ook regelmatig van Robert naar Carl. Dan weer een flashback naar achtentwintig jaar eerder. Het verhaal bevat hierdoor vele personages en natuurlijk verdachten. Dit is echter totaal niet storend. Als lezer ga je actief mee puzzelen van hoe en wat. De meeste personages zijn ook goed beeldend beschreven. Lexa de Journaliste blijft echter een beetje oppervlakkig. Het boek is dan ook een echte Scandi-thriller en hoort thuis in het rijtje van grote namen.

[Justina Meiduvienė · Rating 4 out of 5]

Tai mano vasario mėnesio iššūkis😊
@ruta_skaito
Ar tikrai galime pasitikėti savo prisiminimais?
Didelė dalis mano vaikystės tiesiog dingo. Išsitrynė. Ištisi gyvenimo metai, apie kuriuos žinau tik tiek, kiek spėjo papasakoti tėvai, arba tai, ką mačiau šiurpiai nepažįstamose nuotraukose.
Vienuolikmetis Robertas Lindstriomas buvo pripažintas kaltu dėl bendraamžio Makso nužudymo, paimtas iš namų ir atiduotas auginti globėjams. Dabar Robertui trisdešimt devyneri. Jis neturi šeimos, neturi draugų ir ką tik neteko darbo. Jis nieko neprisimena apie tą lemtingą dieną, gyvena atsiskyręs, stengiasi niekam nesipainioti po akių, tačiau jam vis tiek nuolatos primenama, kad yra žudikas. Vieną dieną Robertas sulaukia žurnalistės Leksos skambučio. Ši pasiryžusi apie jo istoriją parašyti knygą ir tikisi, jog pavyks išpešti viską, ko jis taip atkakliai stengiasi neprisiminti.
 Tuo metu Stokholmo priemiestyje randama negyva vienuolikmetė. Prieš pat jai dingstant šalia mokyklos buvo pastebėtas baltas automobilis – visai toks pat, kokį tomis dienomis vairavo Robertas. Ar tai, kad mergaitė nužudyta rajone, kuriame jis užaugo, tik apmaudus sutapimas?

Tai antroji Bo Svernstrom knyga😊 pirmoji yra "Aukos". Pirmoji knyga man labiau kažkodėl patiko, bet ir ši nenuvylė. Į knygos gala jau supratau kas yra kaip. Šioje knygoje man kažko trūko, kad būtų wow 🙈😊 bet susiskaitė lengvai. Tikiuosi, kad tai nebus paskutinė knyga apie Karla Edsona😊

4/5⭐
IG: meile_knygoms__

#bosvernström
#vaikųžaidimai
#knygaraudonuvirseliu
#mėnesioskaitymoiššūkis2022

[Lucie Aran · Rating 3 out of 5]

První věcí, která mě na této knize lákala, byla její obálka, která se skutečně povedla. A anotaci jsem nedokázala odolat hned jako druhé. Sama jsem pak vycházela z hodnocení na čbdb.cz a naivně jsem si myslela, že mě tato kniha snad ani nemůže zklamat. No, sice vyloženě nezklamala, ale ani nijak nenadchla. Začátek vypadal slibně a kniha se četla dobře, pak ale začaly vraždy přibývat, vše se zamotávalo a děj pozvolna sklouzl k nekonečnému souhrnu rozhovorů se svědky a nepříliš zajímavým dialogům. Nebudu se zde rozepisovat, nemá smysl spoilerovat, ale po dočtení knihy musím přiznat, že i když vše nakonec zapadlo na své místo v příběhu a dávalo smysl, nepřišlo mi to reálné, ba naopak, hodně přitažené a přehnané. Z mého hlediska, i pro tuto knihu platí, že jednodušší a uvěřitelný příběh, je někdy lepší.

[Sarah · Rating 3 out of 5]

Jag tyckte bättre om den här än den förra, fast jag vet inte om det var för att den här kändes "färdig", vilket den andra inte var (okorrigerat förhandsex).
Persongalleriet kändes inte riktigt lika platt, även om de arga karaktärerna är arga utan anledning igen och några udda smoking guns som aldrig får någon förklaring.
Annars var jag mycket involverad i handlingen kring Robert, och att få reda på hans barndom och allt som hände honom där och formade den människan han blev.
Sen kan jag tycka att vissa handlingar av andra är lite långsökta, men det här är skönlitteratur och jag gör bäst i att komma ihåg det. =)

[zoe · Rating 5 out of 5]

Alle Bo Svernstrom boeken zijn mijn lievelings thrillers ooit! Beter dan de andere klassieke schrijvers. Een van de weinige boeken waarbij je telkens denkt te weten wat er gebeurt maar het natuurlijk altijd fout hebt.

[eleonor · Rating 3 out of 5]

hrozne tezce se to cetlo ale ten konec je dobry

[Sophie Deen · Rating 5 out of 5]

Net zo goed als de eerste wat een top serie

[Felicia · Rating 4 out of 5]

Lite konstigt när författaren hoppar i datumen i början av boken men efter ett tag börjar man hänga med igen!

[Mireille · Rating 3 out of 5]

Leest lekker weg maar uiteindelijk wordt het teveel van het goede en een beetje kolderiek.

[Piret Aasmäe · Rating 5 out of 5]

Põnev. 50 lk enne lõppu oleks olnud nagu lahendus käes, aga siis tuli põnevust veel.

[Goda l Knygu_jura · Rating 2 out of 5]

Tai antroji serijos dalis apie komisarą Karlą Edsoną, tačiau pirmoji mano pažintis su šiuo autoriumi.  Jo trilerį “Aukos” aš tai pat turiu, tačiau dar neskaičiau ir kažkodėl nusprendžiau pradėtinuo “Vaikų žaidimų”. Tai paskutinė knyga, kurią pabaigiau 2021-aisiais metais ir ji tikrai nebuvo įspūdinga ar labai įsimintina. Galėčiau pasakyti, kad mane kiek erzino knygos veikėjai, nes jų buvo gana nemažai, bet arba jie buvo visai neišskirtiniai ir greitai pamirštami, arba jų elgesys neturėjo logiško paaiškinimo ir dažnu atveju galvojau “ką?”. Gal, jei būtų daugiau atsižvelgta į veikėjus bei geresnį jų išvystymą, knyga turėtų daugiau svorio ir būtų man labiau patikusi. Tačiau, šiuo atveju buvo kaip tik atvirkščiai. 

Chaotiški čia ne tik veikėjai, bet ir visas knygos veiksmas. Daug pritempinėjimo, sakyčiau politinės biurokratijos ir nekompetentingų pareigūnų, o gal jie tiesiog per daug lengvai vedžiojami už nosies? Veiksmo šioje knygoje taip pat netrūko, mįslių ir paslapčių taip pat. Manau, jei pabaigoje būtų viskas pilnai paaiškinta ir atskleista, man būtų knyga patikusi daug labiau, tačiau dabar gavau daug veiksmo, veikėjų ir įvykių, kurie tikrai ne visi buvo motyvuoti, o klausimų po knygos taip pat liko ne vienas, bet nemanau, kad atsakymus būtų galima rasti kitoje dalyje. 

Taip pat noriu paminėti ir tai, kad knygai pliusų nepridėjo ir tai, kad kaltininką nustatyti galima buvo praktiškai knygos pradžioje ir po to stebėti, kaip autorius bando lipdyti istoriją aplink. Knygos tema turėjo išties nemažą potencialą, kai kalbama apie smurtą prieš vaikus ir vaikystės traumas, patyčias ir skausmą, tačiau tai neišgelbėjo “Vaikų žaidimų”. Tačiau, galiu pasakyti, kad nors antroji dalis manęs ir nesužavėjo, planuoju skaityti “Aukos”, gal ji nebus labai prisvilus! 

[Maura Tantilibriecaffe · Rating 3 out of 5]

“Ci sono alcune cose che dovete sapere sul
mio conto. La prima: sono una persona cattiva. Quando avevo undici anni ho ucciso un mio coetaneo, spaccandogli la testa con un blocco di cemento, in un campo vicino a casa.
È morto sul colpo. La mia terapeuta, una donna bionda e carina, sostiene che non si è trattato necessariamente di un omicidio, che forse è stato un incidente. Che l'ho fatto senza pensarci, senza la volontà di uccidere. Che è stato un impulso improvviso. Ma quale bambino ha impulsi del genere?“

Buongiorno cari amici lettori,
vi premetto che questo libro non mi ha convinto per niente.
Partendo dalla struttura narrativa troveremo i capitoli alternati con flashback temporali del prima e dopo, narrati in prima persona da Robert Lindström e in terza persona dell’autore.

Una grossa difficoltà in questo libro, come tantissimi thriller nordici, sono i nomi dei protagonisti 😩😩😩😩
Tantissime indagini, tantissimi colloqui, ma fino a metà libro siamo nel baratro del “siamo punto e a capo”…
Poi da metà libro in poi la trama si fa un po’ più intensa con elementi thriller ma il tutto sembra macchinoso.

Pochissimi i colpi di scena e abbastanza forzature a livello di intreccio narrativo.

Infine un finale frettoloso… purtroppo non mi ha convinto. Il colpevole si rivelerà essere praticamente la persona di cui si sospetta da inizio libro…

I personaggi sono, come dicevo all’inizio, veramente troppi!! Nessuno riesce a decollare secondo me e a interessare il lettore.

«Ma se - e ribadisco se - non hai ucciso Max, dev'esserci un assassino che l'ha fatta franca. Per ventotto anni» Si è voltata verso di me, con un'espressione strana. «In realtà solo tu puoi sapere se hai ucciso Max o no. Eri presente quando è morto. Tu sai cosa è successo, Robert. Sforzati di ricordare!»

Per me è un NI…
2,5/5 ☕️☕️

[Arjan · Rating 3 out of 5]

Ik moest er even in komen. Een boek met verrassende wendingen maar dan vooral aan het einde van het verhaal.

Edstrom lost vervolgens door verrassend (ongeloofwaardig?) denkwerk de misdaden op.