Dievybės atsiradimas

by B. Traven

135 pages, Hardcover

Published January 1, 1976

About the author

B. Traven was the pen name of a German novelist, whose real name, nationality, date and place of birth and details of biography are all subject to dispute. A rare certainty is that B. Traven lived much of his life in Mexico, where the majority of his fiction is also set—including his best-known work, The Treasure of the Sierra Madre (1927), which was adapted as the Academy Award nominated film of the same name in 1948.
Virtually every detail of Traven's life has been disputed and hotly debated. There were many hypotheses on the true identity of B. Traven, some of them wildly fantastic. Most agree, that Traven was Ret Marut, a German stage actor and anarchist, who supposedly left Europe for Mexico around 1924. There are also reasons to believe that Marut/Traven's real name was Otto Feige and that he was born in Schwiebus in Brandenburg, modern day Świebodzin in Poland. B. Traven in Mexico is also connected with Berick Traven Torsvan and Hal Croves, both of whom appeared and acted in different periods of the writer's life. Both, however, denied being Traven and claimed that they were his literary agents only, representing him in contacts with his publishers.
B. Traven is the author of twelve novels, one book of reportage and several short stories, in which the sensational and adventure subjects combine with a critical attitude towards capitalism, betraying the socialist and even anarchist sympathies of the writer. B. Traven's best known works include the novels The Death Ship from 1926 and The Treasure of the Sierra Madre from 1927, in 1948 filmed by John Huston, and the so-called Jungle Novels, also known as the Caoba cyclus (from the Spanish word caoba, meaning mahogany), a group of six novels (including The Carreta, Government), published in the years 1930-1939, set among Mexican Indians just before and during the Mexican Revolution in the early 20th century. B. Traven's novels and short stories became very popular as early as the interwar period and retained this popularity after the war; they were also translated into many languages. Most of B. Traven's books were published in German first and their English editions appeared later; nevertheless the author always claimed that the English versions were the original ones and that the German versions were only their translations. This claim is not taken seriously.

Reviews

[Ignas · Rating 4 out of 5]

Neseniai rašiau laišką, kuriame adresato klausiau:
"Ar esi buvusi niekur?"

Prireikus komunikuot su šitų - sovietinės skilties apie autorių žodžiais - antireliginių pasakėčių autorium, pasiteiraučiau:
"Ar esi buvęs Niekas?"

Atsakymas aiškus, Tai ir tyliu. Ir šiaip, seansą daryti, mediumai valiutą kainuoja, o dar jei pristos pikta dvasia...

Rinkinį sudaro 7 pasakojimai, t.y. izdivonai iš įvairaus plauko davatkų. Aklai tiki - gerai, šiaip - blogai; še tau, dvasios ubage, niuksas į saulės rezginį. Dūstantys, žinia, Viešpaties neprisišauks, nes pirmenybę teikią mėsai, kuriai, bala žino kodėl, nieko niekad neužtenka.

Skaityti apie vagis, įmantriai atnašaujančius, pvz., Šv. Unčiui, smagu. Šventasis netęsi "pažado" - pliumpt šulinin. Dar smagiau klausytis gerb. B. Traveno pasišaipymo iš kaimo kunigo Šventojo vizitacijos šulinio dumble aiškinimo. Viešpaties keliai nežinomi, o Okamo pjūkliukas gerb. Dievo užausy sėdint vašku aplimpa ir nieko anuo nebenurėši.

Šmaikšti titulinė pasakėčia. Ve, konkistadorai it kokie antžmogiai "Indijoj", duoda čiabuviams arklį, nematytą būtybę. Pridursiu - stipeną. Indėnams - garbė. Deja, spaniardai info. nepasidalina, kaip rūpintis gyvuliu, ką maitint. To padaryti nespėja, mat auksas baisiai petukus žemėsp tempia.

Įsivaizduokim: indėnai, gyvenime tokio griozdo neregėję, sprendžia, kuo jį šert, ką su juo veikt ir t.t.

Tuo tarpu Nevidis Negirdis, t.y. gerb. p. Rašytojas, svieto perėjūnas, ramiai įsipaišęs toj maišaty kremta obuolį (gali būti - vaisius kitas). Arklys pastipęs, krikštyti indėnai meldžiasi atvaizdui. Vyksmą stebi iššoniui, nesikiša. Vienas antakis kilst, kitas. Staiga, alkūne bakst šalią sėdintį - čia būsite Tamsta skaitytojas - ir prikolina: ,,Dievybės atsiradimas.''

Jausmas - lyg skaitytum senelio ateisto (tokį, ačiū pačiū, turėjau) pasakas anūkui. Nusiteikus, kad šventvagystėms galo nebebus, anas ima ir nustebina anūkėlį: žinok, mailiau, aš todėl ir šmaikštauju, kad be galo krašto gerbiu. Priešpaskutinis apsakymas senos istorijėlės leitmotyviu išspardė šikną, suraukė manus antakius. Nesitikėjau rasti begalinės meilės žmogui, jo supratimo. O prasidėjo ji medkirčio svajone: ans labai norėja kalakuta, kurį pats veins galėtų suvalgytie.

Tikiuosi, jam pasisekė.

***

Autorius bėgo ir su sava praeitim žaidė slėpynių. Šiuos pasakojimus Niekas parašė. Nežinom, kas B. Travenas buvo iš tikrųjų. Gerai: ryšio tarp kūrinio ir rašytojo nebėra, tad abu kruta patys sau. Kitaip gi nustoti rūpintis, ar gimdinys sveikas, be nukrypimmų - sunku. Žiū, jam jau dvidešimt, tuoj trisdešimt, o tėvelis ar mamytė vis kasvakar prausia ir rūpinasi. Ir rūpinasi. Ir rūpinsis.

Amen.

***

Į mano laišką atsakymas atšlubavo; į klausimą - ne. Niekas nieko nežino.