Winter Dialogue

by Tomas Venclova, Joseph Brodsky (Foreword), Diana Senechal (Translator)

Best known in the U.S. as a scholar and critic, Tomas Venclova is a gifted poet whose work has remained largely unknown to an English-speaking audience. This collection of fifty-one poems is as distinctive as it is finely crafted. Also included is a foreword by Joseph Brodsky and an exchange between Venclova and Czeslaw Milosz.

Genres: Poetry

148 pages, Paperback

First published January 1, 1989

About the author

Tomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.

Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.

1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]

Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).

T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.

Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.

T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).

Reviews

[Kamilė | Bukinistė]

Taip sustabdomas laikas; tiksliau –
Ne iš karto atprantama būti,
Tik, sakytum, kasmet iš toliau
Išgirsti telefono skambutį,
Tik diena iš dienos atmintis
Keičia skersmenį tarsi skriestuvas,
Kol į tiesę pavirs praeitis,
Pradžioje apsimetus atstumais.

[Uroš Đurković · Rating 4 out of 5]

Venclova je pesnik reljefa, ispucalog ledenog tla, bledog sunca, grančica, inja, trščanog pokrivača, tmine (ne tame), šumskih iglica, lapavice, mlevenog žala i isparenja.
Samo ponegde trom.
I kažu ljudi, najveći litvanski pesnik.

Ko je voleo Transtremera voleće i Venclovu.
Koga je bolio i tešio Transtremer, boleće ga i tešiti Venclova.

(Zanimljiva opaska u jednoj pesmi: dok poezija sa juga želi da uhvati ono sudbinsko, sever želi da oslika 'nadsudbinsko'.)

'U asfaltnim, glatko glaziranim pločama
Pukotine se strpljivo dube;
Iznad crepa - iglice drveća
Požudno usisavaju vazduh.
U uglu užareno ugljevlje,
Budućnost će započeti i odmah se završiti,
Dete će se bojati noći i
Nalaziti utočište u snu.'

[carol.]

jak zreferować się do wszystkich odcieni długiej, intensywnej zimy, która jednocześnie mieni się pięknem kreski mrozu, kruszącego się brylantowym lodem? poezja venclova potrafi urzekać przenikliwością, tradycyjnym pięknemu tropów i klasyczną formą, niemniej ten sztampowy nośnik znaczeń i stylu wydawał mi się dość... znajomy? przeintelektualizowany? forma wydawała mi się tu kwestią najistotniejszą, co wpływało na ogołocenie większości utworów z nośników emocji, przekazów. może po prostu wiele z nich do mnie nie trafiało. pomimo tych smutnych obiekcji, zachwyca mnie język, forma i zdolność wyrzeźbienia w masie słowa utworów tak gładkich, klasycznie monumentalnych. jest to niewątpliwie poeta godny uwagi.

[Eglė]

ačiū.

[Jack McClelland · Rating 5 out of 5]

Beautiful poetry, and engaging dialogue on the intersections of politics and literature around the city of Vilnius. The correspondence with Czeslaw Milosz reveals an amazing and nostalgic city history--like those of many cities across the Eastern half of the European continent.

[Kevin S · Rating 3 out of 5]

3.5