What do you think?
Rate this book


208 pages, Hardcover
First published June 30, 2002
“Vertikalus skėlimas” padeda Toniui išsaugoti savigarbą, bet pastangos laikyti dvi asmenybės dalis atsietas negali jam neatsiliepti. Norint palaikyti iliuziją, kad tos dvi pusės yra tarpusavyje nesusijusios, reikia labai išradingai save apgaudinėti, o Tonis - kaip ir kiekvienas kitas jo kailyje - nepajėgus tai daryti visą gyvenimą. Siena, skirianti du Tonio Soprano gyvenimus, ima griūti, kai jis pirmą kartą kreipiasi pagalbos į psichiatrą. Jo gynybos priemonės nebe tokios veiksmingos, kokios buvo kadaise. Vaikai žino, kad jis mafiozas, Karmela žino, kad jis mergišius, jis pats žino esąs apgavikas.
…Freudas padarė genialią išvadą. Jis suvokė, kad pacientas, įsimylėjęs psichoterapeutę, ne tik priešinasi gydymo procesui, bet ir atskleidžia svarbius senus santykius, kuriuos perkelia į dabartį. Tiesą sakant, tai ir yra gydymas. Visi sudėtingi Tonio jausmai Livijai, Karmelai, meilužei Irinai ir net Medou atsiskleidžia beužsimezgančiuose santykiuose su jo psichoterapeute. Jeigu jam pavyktų pakankamai ilgai pakęsti frustraciją ir jis galėtų panaudoti potencialias savo erotinio perkėlimo įžvalgas, jis galėtų suprasti savo prisirišimo prie daktarės Melfi reikšmes. Atkreipdama dėmesį į tai, kiek daug bendra ji turi su Tonio žmona, motina ir dukra, Dženifer spėja: “Gal išsipasakodamas man jūs kalbatės su jomis?”
Kiekvienas, lankęs psichoterapijos kursą, sugeba suvokti šį reiškinį. Psichoterapeuto kabinetas yra scena, po kurią atėję iš užkulisių vaikšto aktoriai. Jų vaidyba - tai bendravimas su psichoterapeutu. Kai pacientas iškrauna emocinį bagažą, susijusį su tėvu, šis atgyja per bendravimą su gydytoju. Kai pacientas kalba apie motiną, ji pasirodo tranzitinėje erdvėje tarp paciento ir psichoterapeuto.
Viena iš pagrindinių psichoanalizės aksiomų teigia, kad gynybinės laikysenos tvirtumas yra tiesiogiai proporcingas po ja slypinčio troškimo ar impulso stiprumui. Tą patį, tik kitais žodžiais, sakė Ralphas Waldo Emersonas gerokai prieš gimstant psichoanalizei: “Kuo garsiau jis kalbėdavo apie savo garbę, tuo giliau mes slėpdavome šaukštus.” Kunigas, rūsčiai smerkiantis svetimautojus, ko gero, stengiasi atsispirti savo troškimams išklysti iš doros kelio. Tonio gangsterių šeimoje absoliutaus lojalumo reikalavimas yra gynybinė poza. Po juo slypi kiekvieno tikro gaujos nario puoselėjamas troškimas: nuversti bosą ir pačiam tapti viršiausiam. Mafijos vadeivos žino, kad bet kurią akimirką gaujos stabilumą gali pažeisti apmaudas, asmenybių susidūrimai ir nepažabotos ambicijos.