Nikodemas Krukonis (1936–2001) – bene ryškiausias visų laikų Alytaus matematikos mokytojas. Mokyklos vadovai jo nemėgo, bet mokiniai dievino tikrąja to žodžio prasme. Nei mokiniai, nei kolegos, nei vadovai negali paaiškinti, kaip jis sugebėdavo matematikos išmokyti visus ir kiekvieną, jos beveik nemokydamas. Vietoj tradicinio mokymo N. Krukonis rinkdavosi eilėraščių skaitymą, pasakojimus apie ateivius, begalybę ir iracionaliuosius skaičius, o kartais, jeigu žuvys gerai kibdavo, jis galėjo ir pamiršti ateiti į pamokas.
Knygoje iš mokinių, kolegų ir vadovų prisiminimų sudėliotas portretas, kuriame skleidžiasi patys netikėčiausi šio gyvo žmogaus bruožai ir savybės, visiškai neprimenantys abstrakčių mokytojo moralinio kodekso – nei sovietinio, nei kapitalistinio – nuostatų. Knyga atvirai nekritikuoja nė vienos iš sistemų, bet joje dėstomos suvokimo formos nušluoja bet kokį sisteminį mąstymą. Šie prisiminimai apie gyvenimą, tapusį matematika, ir matematiką, tapusią gyvenimu. Perskaitę knygą pamiršite daugelį stereotipų apie tai, ką iki šiol manėte esant matematika ir pedagogika.
Legendinio Alytaus matematikos mokytojo biografijos eskizas. Mokinių atsiminimų kaleidskopas. Ne, pas jį nesimokiau. Ir santykio su matematika neturiu jokio. Tačiau apie Nikodemą daug girdėjau, o ir pati turėjau kitos kartos legendą - lietuvių kalbos mokytoją Antaną Jurčį.
Skaitydama galvojau ką daryčiau kitaip ir kokia knyga turėtų būti apie mūsų auklėtoją. Gal ji ims ir atsiras.
4 tikrai ne už literatūrą. 4 už sentimentus ir atsiminimus.