What do you think?
Rate this book
Karas ir Simpatija: 1940 metų kovas - 1946 metų gegužė
1940–1946 M. KARIO PRISIMINIMAI: NETIKĖTAS ISTORINIS IR LITERATŪRINIS ATRADIMAS
„Pradėjau karišką gyvenimą Lietuvos kariuomenėje 1940 metais kovo 1 dieną, o jau po keturių mėnesių sulaukėme „draugų“, kalbančių rusiškai“, – taip savo prisiminimus pradeda Stasys Mikšta, į negailestingą karo sūkurį patekęs Lietuvos karys, kurio „niekas nieko neklausė“.
Sovietų kariuomenei įžengus į Lietuvą, 1941 m. birželį, prasidėjus karui, sovietinės kariuomenės 179-osios šaulių divizijos 215-asis šaulių pulkas, kuriame tarnavo prisiminimų autorius, raudonarmiečių kolonų apsuptas, iš Pabradės poligono buvo išvarytas į Rusiją. Tik nedidelė dalis lietuvių karių po sunkios kelionės pasiekė Balachną, kur 1942 m. gegužę buvo pradėta formuoti 16-oji lietuviškoji šaulių divizija. Ši „kelionė“ sovietmečiu, kai dar buvo gyvų jos dalyvių, neatitiko valdžios kuriamo mito apie Antrąjį pasaulinį karą, liko užmarštyje, todėl unikalus S. Mikštos pasakojimas – tikras atradimas istoriniu ir literatūriniu atžvilgiu.
Kaudamasis Aleksejevkos kaime ir jo apylinkėse, Kursko–Oriolo lanke, patirdamas niūrią kasdienybę, pusmetį gydomas įvairiose Rusijos ligoninėse ir leisdamas paskutinius karo mėnesius Klaipėdos krašte bei Kurše S. Mikšta skaudžiai ilgisi Tėvynės, gimtosios Veliuonos, ir ten laukiančios mylimosios – Adelės Čereškevičiūtės, Simpatijos.
Knygą sudarė ir parengė istorikė ir publicistė Vida Girininkienė.
„Pradėjau karišką gyvenimą Lietuvos kariuomenėje 1940 metais kovo 1 dieną, o jau po keturių mėnesių sulaukėme „draugų“, kalbančių rusiškai“, – taip savo prisiminimus pradeda Stasys Mikšta, į negailestingą karo sūkurį patekęs Lietuvos karys, kurio „niekas nieko neklausė“.
Sovietų kariuomenei įžengus į Lietuvą, 1941 m. birželį, prasidėjus karui, sovietinės kariuomenės 179-osios šaulių divizijos 215-asis šaulių pulkas, kuriame tarnavo prisiminimų autorius, raudonarmiečių kolonų apsuptas, iš Pabradės poligono buvo išvarytas į Rusiją. Tik nedidelė dalis lietuvių karių po sunkios kelionės pasiekė Balachną, kur 1942 m. gegužę buvo pradėta formuoti 16-oji lietuviškoji šaulių divizija. Ši „kelionė“ sovietmečiu, kai dar buvo gyvų jos dalyvių, neatitiko valdžios kuriamo mito apie Antrąjį pasaulinį karą, liko užmarštyje, todėl unikalus S. Mikštos pasakojimas – tikras atradimas istoriniu ir literatūriniu atžvilgiu.
Kaudamasis Aleksejevkos kaime ir jo apylinkėse, Kursko–Oriolo lanke, patirdamas niūrią kasdienybę, pusmetį gydomas įvairiose Rusijos ligoninėse ir leisdamas paskutinius karo mėnesius Klaipėdos krašte bei Kurše S. Mikšta skaudžiai ilgisi Tėvynės, gimtosios Veliuonos, ir ten laukiančios mylimosios – Adelės Čereškevičiūtės, Simpatijos.
Knygą sudarė ir parengė istorikė ir publicistė Vida Girininkienė.
232 pages, Hardcover
First published January 1, 2021
1 person is currently reading
9 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
July 8, 2021
Labai gerai skaitosi neseniai pasirodę (parengti Vidos Girininkienės) Stasio Mikštos atsiminimai apie tarnybą tarpukario Lietuvos, o vėliau ir sovietų kariuomenėje. Autoriui teko tarnauti bene karščiausiais metais, atsižiūrėjo ir patyrė tiek, kad užteko visam gyvenimui.
Nepagražinti, nors gal kiek bravūriški tarnybos dar Lietuvos kariuomenėje vaizdai, okupacijos momentai (sovietų tankai apsupę kareivines Jonavoje), nenutylėta įtampa visuomenėje (incidentai Jonavoje), tarnyba 29-ajame šaulių korpuse (į kurį buvo performuota Lietuvos kariuomenė, kraštą okupavus sovietams), nacistinės Vokietijos - sovietų karo vaizdai, tarnyba sovietinėj 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, mėsmalė Kurše. Kautynės, sužeidimai, apkasų buitis.
Reti mūsų platumoms atsiminimai, nes pateikti natūraliai, be patoso, taip būdingo daugeliui lietuviškos atminties pasakojimų.
Pvz., va toks futbolo rungtynių tarp lietuvių kareivių ir Jonavos žydų komandų 1940 m. birželį (dar prieš okupaciją) aprašymas.
Esu spaudoje skaitęs apie dažnus incidentus tokių rungtynių metu, ypač tarp lietuvių-žydų komandų, bet čia tikras mūšis. Deja, liudijantis ir apie kraštutinę įtampą visuomenėje.
///
"Vieną šeštadienį kažkokie organizatoriai paprašė vadų leidimo surengti mūsų kareivinių teritorijoje futbolo rungtynes. Žaidė žydų ir lietuvių komandos. Žydų komanda, gavusi kelis įvarčius, nerimo, vienas jų žaidėjas pakišo koją lietuviui, šis parkrito ant žemės ir atsikėlęs paprašė teisėjo skirti baudą. Tuo metu žydų žaidėjas smogė teisėjui į veidą. Sirgalių rajone buvo daug, žydai pradėjo ploti savųjų pergalei. Puskarininkio Tautkaus žmona rankinuku trenkė į galvą plojančiam žydui. Prasidėjo mordobojus, mūsų kareiviai puolė į žaidimo aikštelę ir pradėjo lupti žydų žaidėjus. Užvirė kova, mačiau, kaip kelis jų pusgyvius žaidėjus išnešė pro vartus. Kitą dieną miestelyje liktiniam puskarininkiui žydai iš balkono plyta perskėlė galvą. Tą dieną buvo revanšas, išbėgę iš kuopos mūsų kareiviai mušė, ką sutiko."
Nepagražinti, nors gal kiek bravūriški tarnybos dar Lietuvos kariuomenėje vaizdai, okupacijos momentai (sovietų tankai apsupę kareivines Jonavoje), nenutylėta įtampa visuomenėje (incidentai Jonavoje), tarnyba 29-ajame šaulių korpuse (į kurį buvo performuota Lietuvos kariuomenė, kraštą okupavus sovietams), nacistinės Vokietijos - sovietų karo vaizdai, tarnyba sovietinėj 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, mėsmalė Kurše. Kautynės, sužeidimai, apkasų buitis.
Reti mūsų platumoms atsiminimai, nes pateikti natūraliai, be patoso, taip būdingo daugeliui lietuviškos atminties pasakojimų.
Pvz., va toks futbolo rungtynių tarp lietuvių kareivių ir Jonavos žydų komandų 1940 m. birželį (dar prieš okupaciją) aprašymas.
Esu spaudoje skaitęs apie dažnus incidentus tokių rungtynių metu, ypač tarp lietuvių-žydų komandų, bet čia tikras mūšis. Deja, liudijantis ir apie kraštutinę įtampą visuomenėje.
///
"Vieną šeštadienį kažkokie organizatoriai paprašė vadų leidimo surengti mūsų kareivinių teritorijoje futbolo rungtynes. Žaidė žydų ir lietuvių komandos. Žydų komanda, gavusi kelis įvarčius, nerimo, vienas jų žaidėjas pakišo koją lietuviui, šis parkrito ant žemės ir atsikėlęs paprašė teisėjo skirti baudą. Tuo metu žydų žaidėjas smogė teisėjui į veidą. Sirgalių rajone buvo daug, žydai pradėjo ploti savųjų pergalei. Puskarininkio Tautkaus žmona rankinuku trenkė į galvą plojančiam žydui. Prasidėjo mordobojus, mūsų kareiviai puolė į žaidimo aikštelę ir pradėjo lupti žydų žaidėjus. Užvirė kova, mačiau, kaip kelis jų pusgyvius žaidėjus išnešė pro vartus. Kitą dieną miestelyje liktiniam puskarininkiui žydai iš balkono plyta perskėlė galvą. Tą dieną buvo revanšas, išbėgę iš kuopos mūsų kareiviai mušė, ką sutiko."
Displaying 1 of 1 review