Po lietaus mus surado Torė

by Jurgita Barišauskienė

Jaudinantis, šiltas ir ašarą išspaudžiantis pasakojimas apie moterį, vyrą ir... šunį, pažadinantį svajones.

Erika. Gyvena viena su dukrele. Skaudžiai nudegusi nuo santykių, dabar baiminasi pradėti naujus, nors širdyje svajoja apie tikrą šeimą.

Martynas. Po avarijos, pasiglemžusios jo šeimą, nieko nebenori įsileisti į savo viengungišką gyvenimą.

Torė. Baikšti, iš namų išvaryta kalytė laiką leidžia šuniškoje vienatvėje.

Pavasarį, po keistai budinančio lietaus, benamė keturkojė išdrįsta prisiartinti prie žmonių, o vėliau per mistinį atsitiktinumą susieja jų likimus. Tie žmonės – Erika ir Martynas. Erika benamę pramina Tore, savo vaikystės šuns vardu, nes šioji itin panaši į jos kadaise turėtą kalytę. Torė tampa moters vedle per širdyje užrakintas emocijas, priverčia priimti praeitį ir žengti į šviesesnį gyvenimo etapą. Palengva atsiranda norų ir svajonių, ir Visatos norų tenkinimo departamentas ima pildyti net ir tuos troškimus, apie kuriuos romano herojai nė neįtarė.

Ši istorija tik patvirtina dvi mano seniai žinotas tiesas. Pirmoji – šunys suveda žmones. Sakau iš patirties. Antroji, kuria seniai tikiu, – iš šio gyvenimo išėję augintiniai pas šeimininkus grįžta. Grįžta kitu pavidalu, jei jaučia, kad jiems reikia pagalbos. Nors ši knyga visai ne apie šunis, be šuns šios istorijos nebūtų. Veikiausiai kaip ir daugelio kitų istorijų.

Žurnalistė Skaiva Jasevičiūtė

224 pages, Hardcover

First published January 1, 2021

Reviews

[Katinas Čiobrelis | knygos, kelionės ir kiti įdomūs dalykai · Rating 5 out of 5]

www.instagram.com/miciausknygos
www.facebook.com/miciausknygos
Labai įdomi ir pozityvi knyga. Susiskaitė per vieną šeštadienį. Knygos siužetas toks lietuviškai artimas iki negalėjimo. Veikėjai paprasti, tačiau įdomūs. Dar kartą, pasitvirtina faktas, kad grožis slypi paprastume, nes autorė puikiai tai sugebėjo padaryti.

[Rasa|Knygų princesė · Rating 5 out of 5]

Kuo daugiau skaitau, tuo suvokiu, kaip man svarbu vis grįžti prie lietuvių autorių. Tekstas, jo problematika, aplinkos aprašymai tokie savi ir lengvai priimami. Taigi, istoriją apie Torę skaičiau atsipalaidavimui. Ir ji buvo nuostabus poros vakarų praleidimas.

Erika ir Martynas - dvi sužeistos sielos. Ji vieniša mama, o jis našlys. Gyvenimo apkandžioti ir apspardyti, bijantys ką nors įsileisti į gyvenimus. Truputį savotiški, intravertai, paskendę savo rutinose. Ir tada šiuos du žmones kažkur nežinomame mieste suveda nušiurusi mišrūnė, panaši į vilkę. Sielos po truputį gyja, pažyra meilės kibirkštys...

Rašytoja jautriai paliečia kelias įsišaknijusias problemas. Vieniša mama. Kada jau čia kito partnerio ieškotis? O ar padoru? Taip pat ir asmeninio laiko turėjimas/ neturėjimas, kai augini vaiką. Labai patiko Erikos veikėja - tvirtai stovinti ant žemės, nors ir turinti trūkumų. 

Na, ir Torė... Puikus sprendimas įgarsinti vieną pagrindinių veikėjų. Tik Torės norėjosi daugiau. Jos pamąstymų, prisiminimų. Truputis mistikos taip pat nepamaišė. Visi juk turime mylimą augintinį vaikystėje... O augintinio mirtis gali būti rimta trauma. 


Rekomenduoju visiems, kurie ieško sušildančios gyvenimiškos istorijos, brandžių rašytojos minčių ir tiems, kam nesvetima meilė gyvūnams. Labai lauksu kitų Jurgitos Barišauskienės romanų - šis be galo patiko.

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

Erika- vieniša mama gyvenanti su dukrele Akvile. Vieną dieną bevaikščiodamos prie kebabinės pamato benamę kalytę. Ten pat susipažįsta su Martynu, kuris pasiūlo duoti maisto kalytei. Martynas turi trobelę šile, kur ir priglaudžia kalytę. Ir taip ima bendrauti su Erika. Tarp jų ima megztis santykiai, o kartu ir kalytė Torė įgyja namus.

Kadangi skaičiau pirmąją autorės knygą, tai labai norėjau perskaityti ir šitą. Gavau progą radęs paskutinę kopiją parduotuvėje ir nusipirkau. Padėjau į šoną kitą knygą ir ėmiausi skaityti šitą. Buvau sujaudintas nuo pirmų puslapių... Verkiau ir graudinausi visą knygą. Autorė puikiai moka rašyti tokias jautrias ir šiltas knygas, kad verki ir iš skausmo, ir iš džiaugsmo. Knygoje autorė vėl panaudoja reinkarnacijos teoriją, kas man labai patinka, nes pats tikiu ja ir tikiu, kad mano senosios katės reinkarnavosi į dabartines. Tad duodu geriausią įvertinimą tokiai puikiai knygai- buvo verta kiekvieno išleisto cento. Ir tikiuosi ateityje sulauksiu dar autorės knygų- nes ji tikrai moka pavergti mano jautrią širdį.

[knygugriauzike_gabriele · Rating 5 out of 5]

Erika - vieniša mama, auginanti mažametę dukrą Akvilę. Su dukters tėčiu santykiai nesusiklostė, o su kitais vyrais Erikai užmegzti rimtos pažinties taip pat nepavyko. Martynas - vienišius, po baisios autokatastrofos, kuri iš jo atėmė žmoną ir vaiką, vyras užsisklendė savyje. Torė - baikšti šunytė, savo dienas leidžia slėpdamasi krūmuose ir valgydama tai, ką duoda kebabų kioskelio šeimininkė. Tačiau vieną dieną, atsitiktinumas arba ne, suveda šiuos žmones, kai Erikos dukra Akvilė užsimano pamaitinti vargšą šunelį. Taip prasideda naujas, švarus jų istorijos lapas.

Kokia šilta, kokia jausminga ir kokia tyra ši, rudeniškais orais alsuojanti, istorija. Sugraudino, suvirpino širdį ir ne kartą ašarą nubraukti norėjosi. Jau nekalbu apie tai, kad šią knygą perskaičiau taip greitai, kaip nė nebūčiau pagalvojusi. Apskritai, asmeniškai man, knygos ar filmai, kuriose vienas iš pagrindinių veikėjų yra šuo - tobulas pasirinkimas, kai norisi tokio kūrinio, kuris vienareikšmiškai, vienokiu ar kitokiu būdu, atras kelią į skaitytojo ar žiūrėtojo širdį ir, aišku, tada, kai norisi iš visos širdies paverkti.

Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime tokių talentingų rašytojų, kurie sugeba parašyti kūrinius taip pat profesionaliai kaip ir užsienio rašytojai. Smagu, kad vis daugiau lietuvių rašo knygas ir dar tokias geras, jog tikrai galime didžiuotis savo tautiečiais ir jų rašymo sugebėjimais. Nuoširdžiai sveikinu autorę Jurgitą su tokiu puikiu kūriniu.

Man patiko, kad knygoje kalbama visų trijų herojų asmenimis (net ir pačios šunytės Torės mintys išsakytos!). Pagrindinis siužetas ir tema, mano nuomone, pasirinkta remiantis labai realistiška kryptimi. Vieniša mama, kuri sau nori vyriško peties šalia, o dukrytei - tėvo, bet kelyje pasitaiko tik tokie, kuriuos laisvai galime pavadinti didžiuliais niekšais. Vienišas vyras, kuriam reikia moters ir šeimos, kurie galbūt galėtų padėti psichologiškai atsigauti po praeityje patirtų nelaimių. Ir vienišas šuo, kuriam be galo reikia meilės, supratimo bei mylinčių šeimininkų. Trys vienišiai, kuriems likimas lėmė susitikti. Gal iš pradžių ši situacija skamba banalokai, bet iš tikrųjų viskas taip gražu, taip tikroviška bei taip jautru, kad norisi skaityti, skaityti ir skaityti...

Tiek išgyriau šią knygą, tad, žinoma, ir rekomenduoju ją kitiems skaitytojams! Neturiu nė menkiausios abejonės, kad miela šunytė Torė ir žmonės, kuriuos ji suvedė, atras tinkamą raktą, su kuriuo galės atrakinti dureles į Jūsų širdį. Tiesa, jeigu esate labai empatiški, patariu iš anksto pasiruošti nosinaičių, nes tikrai rasite ir dėl ko patraukti nosimi. Neabejoju, kad „Po lietaus mus surado Torė“ pateks į mano geriausių šiais metais skaitytų knygų sąrašą.

„Žinai, liūdni prisiminimai - kaip klampynė. Murkdaisi juose, bet staiga pamatai, kad toliau - švarus vanduo, o kitame krante kažkas tavęs laukia. Plauki tenai ir nuoskaudų nebelieka, ima vilioti ateitis.“

5/5⭐

[Kaskaityti.Lt · Rating 3 out of 5]

KANITERAPIJA. Skaičiau tik todėl, kad kažkur kažką apie knygą girdėjau, ir kad ant viršelio nupieštas šuo. Na, mintis visai nieko, ganėtinai įdomiai apie Torę pasiskaičiau, aišku, galėjo jai būti ir daugiau puslapių paskirta, bet yra, kaip yra. Pabaigoje ašarėlė nuriedėjo....
Bet jau tas žmonių gyvenimas.. Ech... Na, ne man tokios knygos, tikrai ne man. Jei romane nebūtų šuns, tikrai nebūčiau skaičiusi. Bet Torė knygos numesti neleido. Ir dar liepė tuos velniškai stereotipinius, nuobodžius ir .... (ai, to žodžio Torė sakė nesakyti...) Erikos ir Martyno personažus priimti tokius, kokie jie yra.
Gal ta kaniterapija ir suveikė, ką?

www.kaskaityti.lt

[Živilė · Rating 5 out of 5]

Labai patiko! Vėlgi sužavėjo paprastumas! Ir požiūrio pateikimas iš kitos pusės. O jei dar esate šunų/vilkų mylėtojai, tai griebkit nedvejodami 😍

[Lina Walton · Rating 3 out of 5]

Lengva knygute, greit susiskaite bet tikejaus daugiau, kazkodel nesugraudino, kazko pritruko

[Gabriasas · Rating 5 out of 5]

Nesitikėjau, kad bus tokia gera, bet va🥰

[Jurga · Rating 4 out of 5]

miela, jautri, realistiška istorija apie sielos dvynius ir apie praeities skaudulius

[Ugnė Lukošienė · Rating 3 out of 5]

Knyga labai įtraukė, per vieną vakarą perskaičiau pusę. Patiko, jog gan šeimyniška, paprasta, nuoširdi,švelni, bet...
Trūko daug jausmo, pasakojimo apie pačią Torę ... pabaiga lyg nevykusi, visai keista netgi... supratau ką autorė tuo norėjo pasakyti, bet manęs neįtikino... vietomis buvo labai apsurdiško romano trupiniai, tokio labai saldaus...
Gal tikėjausi kiek daugiau, bet knyga susiskaitė lengvai, ramiai, vertinu 7-8/10...

[Ieva · Rating 4 out of 5]

Skaityti ieškant paprastumo, tikrumo ir meilės. Be jokių įmantrių siužeto vingių, nuspėjama, bet kažkaip lietuviškai artima: su veikėja išlipti stotelėje prie šilo, įklimpus į darganas ir tamsius vandenis laukti tikrojo pavasario, laukti tikros meilės, priglobti šunį viena akimi (ir aš tokį turiu!), priimti gyvenimą visu grožiu, net kai tas grožis ne iškart rodosi toks poetiškas kaip knygose.

[Irma Ei · Rating 5 out of 5]

Istorija pasakojama 3 veikėjų lūpomis: Erikos - vienišos mamos; Martyno - šeimą praradusio vyro; Torės - benamės kalytės. Kiekvienas skyrius - vis iš kito veikėjo perspektyvos, todėl suprantam, kaip tuos pačius įvykius matė kiekvienas iš jų.

Erika ir Martynas - savas žaizdas slepiantys, meilės trokštantys ir ieškantys žmonės, tačiau bijantys vėl būti įskaudinti. Torė - Erikos alter ego, stebinti, vertinanti (bet neteisianti), išminties ir drąsos šaltinis. Knygoje labai jautriai paliečiamos išdavystės, vaikystės traumų, draugystės, ryšio su gyvūnais, reinkarnacijos temos.

Švelnus, plaukiantis pasakojimas, šiltas, lengvas, bet gilus. Tačiau tas gylis jaukus, nebauginantis. Skaitosi be galo lengvai, įtraukia ir ilgai lieka mintyse. Plona, bet duodanti labai daug 🤎

[Neringa Švelnienė · Rating 5 out of 5]

Mano lankomoje bibliotekoje buvo skaitymo iššūkis. Vienas iš jo punktų buvo perskaityti knygą, kurioje siužetas būtų kaip nors susijęs su gyvūnais. Taigi, šią knygą parekomendavo bibliotekininkė.
Rekomendacija buvo 100% taikli.
Tokia jauki, paprasta, bet ne prasta ietuviška istorija...

[Kornelija · Rating 4 out of 5]

Jautri istorija. Jaučiasi lietuviška nuotaika: kartais slogi, kartais buitiškai juokinga. Ši knyga puikiai tinka savaitgalio skaitiniams, kai norisi pasinerti į istoriją ir atitrūkti nuo kasdienių darbų.

[Kristina Lukosevice · Rating 5 out of 5]

Pabaigiau apsiašarojusi. Puiki knyga, lengva kaip liepžiedžių kvapas liepą:) Pats tas vasaros atostogoms.

[Dovile Dauksiene · Rating 5 out of 5]

Viena iš nuostabiausių knygų. Privertė ne kartą ašarą nubraukti. Labiausiai jautru buvo skaityti šuns mintis.

[Vėtra · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga. Pabaiga sugraudino ❤️

[Andrė Vitkienė · Rating 4 out of 5]

Minus vienas balas, nes numarino smurtine mirtim ir antrą šunį.

[Valda · Rating 3 out of 5]

3.5⭐️

[Ievaitė · Rating 5 out of 5]

Tokia lengva, pilna meilės žmogui ir gyvūnui knyga.

[Reda Marozienė · Rating 4 out of 5]

Paprasta, bet visai nebloga istorija apie drąsą suteikti sau antrą šansą gyvenime. Istorija pasakojama iš 3 perspektyvų: moters, vyro ir šuns. Nors pilna stereotipų, bet lengvam pasiskaitymui visai nebloga.

[Ingrid · Rating 5 out of 5]

Šiaip lietuvių autorių beveik neskaitydavau, o va, jau antra knyga šiemet. Labai maloniai susiskaitė ir tikrai labai patiko. Mielai skaitysiu kitas autorės knygas.