What do you think?
Rate this book
Nieko nėra juodo
Trokšdama rasti tavyje užuovėją, nepastebėjau, kad tu esi audra. Kad nuo tavęs turėjau ieškoti užuovėjos.
Bet kas gi nori gyventi užuovėjoje nuo audrų?
Spalvingų drobių autorė Frida Kahlo, kurios gyvenimas dar spalvingesnis, išsiskiria iš garsiausių, ekstravagantiškiausių menininkų. Tiesiai, nedvejojant rėžiami žodžiai, išraiškingos manieros, kunkuliuojantis jausmingumas ir kiekvienas per nelaimingą atsitikimą suluošinto kūno judesys rodo, kad tai moteris, kurios negąsdina nei gyvenimas, nei mirtis.
Ji keikiasi kaip vežikas, mirksta tekiloje, mėgsta kaišytis plaukus gėlėmis, kalbėti apie seksą be užuolankų ir dalyvauti audringuose vakarėliuose. Ji dievina tapybą ir tapo savo gyvenimą. Tačiau jos visatos centras – Diegas Rivera, gyvenimo meilė ir garsiausias Meksikos dailininkas. Jis – saldžiausia jos palaima ir prakeiksmas, jos laimė ir gniuždantis sielvartas. Jis jai – viskas. Jos spalvų spalva.
Claire Berest drąsiai margina knygos puslapius legendinės Fridos ir Diego meilės istorijos spalvomis: nuo įsiskverbiančio mėlio, naktyje išnykstančios plieno mėlynos, ūmios ir šaižios laužo raudonos, šerkšnu kvepiančios ir šviežio sviesto geltonos iki pelenų pilkos – Fridos gyvenime nieko nėra juodo, tikrai nieko. Tai pasakojimas apie atskirai egzistuoti negalinčius ir nuo buvimo drauge kenčiančius mylimuosius, apie jų įspūdingą kūrybą, apie komunistų veiklą Meksikoje, kapitalizmą Amerikoje ir siurrealizmą Europoje.
Bet kas gi nori gyventi užuovėjoje nuo audrų?
Spalvingų drobių autorė Frida Kahlo, kurios gyvenimas dar spalvingesnis, išsiskiria iš garsiausių, ekstravagantiškiausių menininkų. Tiesiai, nedvejojant rėžiami žodžiai, išraiškingos manieros, kunkuliuojantis jausmingumas ir kiekvienas per nelaimingą atsitikimą suluošinto kūno judesys rodo, kad tai moteris, kurios negąsdina nei gyvenimas, nei mirtis.
Ji keikiasi kaip vežikas, mirksta tekiloje, mėgsta kaišytis plaukus gėlėmis, kalbėti apie seksą be užuolankų ir dalyvauti audringuose vakarėliuose. Ji dievina tapybą ir tapo savo gyvenimą. Tačiau jos visatos centras – Diegas Rivera, gyvenimo meilė ir garsiausias Meksikos dailininkas. Jis – saldžiausia jos palaima ir prakeiksmas, jos laimė ir gniuždantis sielvartas. Jis jai – viskas. Jos spalvų spalva.
Claire Berest drąsiai margina knygos puslapius legendinės Fridos ir Diego meilės istorijos spalvomis: nuo įsiskverbiančio mėlio, naktyje išnykstančios plieno mėlynos, ūmios ir šaižios laužo raudonos, šerkšnu kvepiančios ir šviežio sviesto geltonos iki pelenų pilkos – Fridos gyvenime nieko nėra juodo, tikrai nieko. Tai pasakojimas apie atskirai egzistuoti negalinčius ir nuo buvimo drauge kenčiančius mylimuosius, apie jų įspūdingą kūrybą, apie komunistų veiklą Meksikoje, kapitalizmą Amerikoje ir siurrealizmą Europoje.
224 pages, Hardcover
First published August 21, 2019
100 people are currently reading
1832 people want to read
About the author
Claire Berest
18 books36 followersClaire Berest, née le 14 juillet 1982 à Paris, est une écrivaine française.
Diplômée d'un Institut universitaire de formation des maîtres (IUFM), elle enseigne quelque temps en ZEP avant de démissionner. Claire Berest a publié son premier roman, Mikado, en janvier 2011 aux éditions Léo Scheer. Son deuxième roman, L' Orchestre vide, s'inspire de l'histoire d'amour vécue avec le chanteur canadien Buck 65.
Son compagnon est l'écrivain Abel Quentin.
Avec sa sœur Anne Berest, elle co-écrit en 2017, Gabriële, en hommage à leur arrière grand-mère Gabrièle Buffet-Picabia.
Son dernier roman, Rien n'est noir, met en scène Frida Kahlo et Diego Rivera.
Diplômée d'un Institut universitaire de formation des maîtres (IUFM), elle enseigne quelque temps en ZEP avant de démissionner. Claire Berest a publié son premier roman, Mikado, en janvier 2011 aux éditions Léo Scheer. Son deuxième roman, L' Orchestre vide, s'inspire de l'histoire d'amour vécue avec le chanteur canadien Buck 65.
Son compagnon est l'écrivain Abel Quentin.
Avec sa sœur Anne Berest, elle co-écrit en 2017, Gabriële, en hommage à leur arrière grand-mère Gabrièle Buffet-Picabia.
Son dernier roman, Rien n'est noir, met en scène Frida Kahlo et Diego Rivera.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 249 reviews
April 7, 2021
Ogni colore è una sensazione che si sente addosso.
“Nulla è nero” è una biografia romanzata della vita di Frida Khalo.
Personalmente non mi ha dato notizie ulteriori a quelle che già conoscevo, ma ho apprezzato molto la costruzione del romanzo.
Seguendo un filo cronologico, Berest, ne associa uno sfondo cromatico (blu, rosso, giallo e nero) a sua volta declinato in sotto capitoli e sfumature.
Si comincia dal Messico del 1928.
Il colore è il Blu: cobalto come la fodera della giacca di Diego Rivera, l’amore tormentato della sua vita;
il Blu acciaio come gli occhi di un bambino che Frida osserva sul quel maledetto autobus che le cambierà la vita;
il Blu Savoia che Rivera sta usando per colorare uno scheletro immerso nella baldoria di una scena da festa dei Morti. e così via...
Si finisce con il nero che copre tutto.
La storia di una donna che mi riempie di forza pensando a quanto siano piccole le mie debolezze.
”... con i suoi colpi di Stato lunatici, il suo abbigliamento stravagante, il suo linguaggio da carrettiere, la sua ironia corrosiva e soprattutto il suo straordinario talento nel fornire immagini eloquenti allo strazio interiore, alla dura volontà di vivere, ovvero di non morire.”
“Nulla è nero” è una biografia romanzata della vita di Frida Khalo.
Personalmente non mi ha dato notizie ulteriori a quelle che già conoscevo, ma ho apprezzato molto la costruzione del romanzo.
Seguendo un filo cronologico, Berest, ne associa uno sfondo cromatico (blu, rosso, giallo e nero) a sua volta declinato in sotto capitoli e sfumature.
Si comincia dal Messico del 1928.
Il colore è il Blu: cobalto come la fodera della giacca di Diego Rivera, l’amore tormentato della sua vita;
il Blu acciaio come gli occhi di un bambino che Frida osserva sul quel maledetto autobus che le cambierà la vita;
il Blu Savoia che Rivera sta usando per colorare uno scheletro immerso nella baldoria di una scena da festa dei Morti. e così via...
Si finisce con il nero che copre tutto.
La storia di una donna che mi riempie di forza pensando a quanto siano piccole le mie debolezze.
”... con i suoi colpi di Stato lunatici, il suo abbigliamento stravagante, il suo linguaggio da carrettiere, la sua ironia corrosiva e soprattutto il suo straordinario talento nel fornire immagini eloquenti allo strazio interiore, alla dura volontà di vivere, ovvero di non morire.”
December 6, 2019
Sublime roman biographique de Frida Khalo. Je le recommande chaudement.
March 16, 2022
„Koks skirtumas tarp draugystės ir meilės? Sakyti „aš tave myliu“ reikia tada, kai turi tam laiko. Paskui pamirši, paskui išvyksi, paskui numirsi.“
Kada meilės yra per daug? Kuomet ji tampa liguista, kuomet tampi priklausomas nuo kito taip stipriai, kad net skauda. Kuomet, būnant tokia įspūdinga asmenybe, iki beprotybės aukštini kitą, gerokai mažiau vertą. „Diegas pradžia Diegas statytojas Diegas mano vaikas Diegas mano sužadėtinis Diegas dailininkas Diegas mano meilužis Diegas „mano sutuoktinis“ Diegas mano draugas Diegas mano motina Diegas mano tėvas Diegas mano sūnus Diegas = Aš = Diegas visata“ Iš Fridos Kalo dienoraščio
Skamba kaip malda, kaip nuolat kartojama mantra.
Vis tik be meilės jausmo, koks ryškus Fridos talentas tapyti! Kiek daug teko ieškoti knygoje minimų jos tapybos darbų! Koks unikalus braižas, kiek jausmo ir savianalizės tapyboje. „Tapyba yra vienas jos veidų, vienas asmenybės bruožų, kaip ir įprotis nuolat keiktis, kolekcionuoti lėles ar saugotis susireikšminusių žmonių.“
Apibendrinant – keista, talentinga, pamišusi dėl meilės jos nevertam vyrui, Frida – nuostabi visapusiškai. Bet, atrodo, tokia lengva ranka parašyta jos istorija, kad nepaisant jos fizinių negalavimų ir dvasinių kančių, jos gyvenimas neatrodo tikras. Pirmam susipažinimui tinka, bet artimesnei draugystei norėtųsi giliau ir tikriau.
„Mylėk mane truputį“. Beprotiškai tave myliu. Frida.“
Kada meilės yra per daug? Kuomet ji tampa liguista, kuomet tampi priklausomas nuo kito taip stipriai, kad net skauda. Kuomet, būnant tokia įspūdinga asmenybe, iki beprotybės aukštini kitą, gerokai mažiau vertą. „Diegas pradžia Diegas statytojas Diegas mano vaikas Diegas mano sužadėtinis Diegas dailininkas Diegas mano meilužis Diegas „mano sutuoktinis“ Diegas mano draugas Diegas mano motina Diegas mano tėvas Diegas mano sūnus Diegas = Aš = Diegas visata“ Iš Fridos Kalo dienoraščio
Skamba kaip malda, kaip nuolat kartojama mantra.
Vis tik be meilės jausmo, koks ryškus Fridos talentas tapyti! Kiek daug teko ieškoti knygoje minimų jos tapybos darbų! Koks unikalus braižas, kiek jausmo ir savianalizės tapyboje. „Tapyba yra vienas jos veidų, vienas asmenybės bruožų, kaip ir įprotis nuolat keiktis, kolekcionuoti lėles ar saugotis susireikšminusių žmonių.“
Apibendrinant – keista, talentinga, pamišusi dėl meilės jos nevertam vyrui, Frida – nuostabi visapusiškai. Bet, atrodo, tokia lengva ranka parašyta jos istorija, kad nepaisant jos fizinių negalavimų ir dvasinių kančių, jos gyvenimas neatrodo tikras. Pirmam susipažinimui tinka, bet artimesnei draugystei norėtųsi giliau ir tikriau.
„Mylėk mane truputį“. Beprotiškai tave myliu. Frida.“
July 18, 2022
« Frida parle haut et fort, avec son corps fracassé par un accident de bus et ses manières excessives d’inviter la muerte et la vida dans chacun de ses gestes. Elle jure comme un charretier, boit des trempées de tequila, et elle ne voit pas où est le problème. Elle aime les manifestations politiques, mettre des fleurs dans les cheveux, parler de sexe crûment, et les fêtes à réveiller les squelettes. Et elle peint.
Frida aime par-dessus tout Diego, le peintre le plus célèbre du Mexique, son crapaud insatiable, fatal séducteur, qui couvre les murs de fresques gigantesques.»
Voici un petit extrait que nous pouvons retrouver au cours de notre lecture. Rien a rajouter de plus. Tout est dit. Ce livre est une véritable claque auquel je ne m'attendais pas.
D’une grande fresque humaine et romanesque, nous découvrons la plongée de cette magnifique femme qu’était Frida Kahlo, destinée hors norme, ce parcours rempli d’embûches. La tragédie de sa vie est moins connue du grand public. Les épreuves personnelles qu’elle a dues vivre et son parcours d’artiste font d’elle un personnage romanesque captivant et très inspirant. Le roman de Claire Berest retranscrit à merveille tous ces sentiments. Comme un tableau, à l’image de la vie de Frida Kahlo.
Frida aime par-dessus tout Diego, le peintre le plus célèbre du Mexique, son crapaud insatiable, fatal séducteur, qui couvre les murs de fresques gigantesques.»
Voici un petit extrait que nous pouvons retrouver au cours de notre lecture. Rien a rajouter de plus. Tout est dit. Ce livre est une véritable claque auquel je ne m'attendais pas.
D’une grande fresque humaine et romanesque, nous découvrons la plongée de cette magnifique femme qu’était Frida Kahlo, destinée hors norme, ce parcours rempli d’embûches. La tragédie de sa vie est moins connue du grand public. Les épreuves personnelles qu’elle a dues vivre et son parcours d’artiste font d’elle un personnage romanesque captivant et très inspirant. Le roman de Claire Berest retranscrit à merveille tous ces sentiments. Comme un tableau, à l’image de la vie de Frida Kahlo.
June 11, 2023
Sunki ir slegianti ši istorija( Ne todėl, kad prasta knyga), ne lengvas ir ne rožėmis klotas buvo Fridos gyvenimas. Ji buvo puiki menininkė. Tačiau jos asmeninis gyvenimas ne labai nusisekęs, aplinkiniai ją matė stipria ir talentinga moterį, tačiau jos širdyje ji kentėjo.
September 1, 2021
Kiek knygoje tikrosios Fridos?
Romanas nuo pirmųjų puslapių – įžūlus kaip Frida. Ir man tai patinka.
Frida Kahlo buvo ir yra daug kas. Rūsčių, gyvų ir nuostabių paveikslų tapytoja, užkietėjusi ateistė, maištininkė, mielų niekaliukų pirkinėtoja, atlapaširdė davėja, savotiška žmonių teisių puoselėtoja. Jos tikrumas per kraštus besiveržiantis, o meilė vyrui – ją griaunanti. Ta griūtis – paskata tapyti. Frida tapė savo tikrovę.
Neįvardyčiau kitos tokios žemiškos asmenybės, kuri taip mane paveiktų. Stumteltų gyventi ir akis atmerktų.
Paėmusi Claire Berest knygą į rankas nustebau. Ji tikrai labai trumpa. Vos 215 puslapių Fridos Kahlo istorijai papasakoti? Kiek knygoje tikrosios Fridos?
Skaityti istoriją buvo beprotiškai smagu. Ir liūdna. Ir džiugu. Buvo visaip, bet ne gilu.
Claire Berest knyga – koncentruotas Fridos gyvenimo aprašymas. Autorė rinkosi pasakoti trumpai. Deja, bet tai leido užribyje palikti nemažai svarbių detalių. Pavyzdžiui, Hayden Herrera rašytoje biografijoje nemažai dėmesio skirta Fridos ir jos mylimo gydytojo istorijai papasakoti.
Pasigedau Fridos drovėjimosi savo darbais, šaipymosi iš visko bei įvairių meilės formų. Pavyzdžiui, meilė vaikams buvusi nuoširdi ir tyra, o meilė Diegui kur kas dažniau panėšėjo į apsėdimą.
Nesupraskite manęs klaidingai – aš nesiekiu knygos sumalti į miltus. Tik įsitikinau, kad rašyti apie tikrąją Fridą trumpai – sunkiai įmanoma.
Kas man patiko? Skyrių pavadinimai. Kiekvienas skyrius – vis kita reikšminga Fridai spalva. Ji išties jautė spalvas ir per jas pasaulį suprato. Pavyzdžiui, ruda galėjo būti apgamo, nykstančio lapo ar žemės spalva. Spalvų ir įvykių sąsaja man puiki pasirodė.
Tai ar šokti į Čapalos ežerą su visais drabužiais? Šokit, jei nieko apie Fridą Kahlo nežinot ir norit „pasimatuoti“ istoriją. Šokit, jei neturite laiko skaityti beveik 600 puslapių biografiją ar norite lengviau kramtomo teksto. Svarbiausia prisiminti, kad tai dar ne viskas. Ne visa Frida romane sutilpo.
Visą apžvalgą kviečiu skaityti čia: https://kemsynai.lt/claire-berest-nie...
Romanas nuo pirmųjų puslapių – įžūlus kaip Frida. Ir man tai patinka.
Frida Kahlo buvo ir yra daug kas. Rūsčių, gyvų ir nuostabių paveikslų tapytoja, užkietėjusi ateistė, maištininkė, mielų niekaliukų pirkinėtoja, atlapaširdė davėja, savotiška žmonių teisių puoselėtoja. Jos tikrumas per kraštus besiveržiantis, o meilė vyrui – ją griaunanti. Ta griūtis – paskata tapyti. Frida tapė savo tikrovę.
Neįvardyčiau kitos tokios žemiškos asmenybės, kuri taip mane paveiktų. Stumteltų gyventi ir akis atmerktų.
Paėmusi Claire Berest knygą į rankas nustebau. Ji tikrai labai trumpa. Vos 215 puslapių Fridos Kahlo istorijai papasakoti? Kiek knygoje tikrosios Fridos?
Skaityti istoriją buvo beprotiškai smagu. Ir liūdna. Ir džiugu. Buvo visaip, bet ne gilu.
Claire Berest knyga – koncentruotas Fridos gyvenimo aprašymas. Autorė rinkosi pasakoti trumpai. Deja, bet tai leido užribyje palikti nemažai svarbių detalių. Pavyzdžiui, Hayden Herrera rašytoje biografijoje nemažai dėmesio skirta Fridos ir jos mylimo gydytojo istorijai papasakoti.
Pasigedau Fridos drovėjimosi savo darbais, šaipymosi iš visko bei įvairių meilės formų. Pavyzdžiui, meilė vaikams buvusi nuoširdi ir tyra, o meilė Diegui kur kas dažniau panėšėjo į apsėdimą.
Nesupraskite manęs klaidingai – aš nesiekiu knygos sumalti į miltus. Tik įsitikinau, kad rašyti apie tikrąją Fridą trumpai – sunkiai įmanoma.
Kas man patiko? Skyrių pavadinimai. Kiekvienas skyrius – vis kita reikšminga Fridai spalva. Ji išties jautė spalvas ir per jas pasaulį suprato. Pavyzdžiui, ruda galėjo būti apgamo, nykstančio lapo ar žemės spalva. Spalvų ir įvykių sąsaja man puiki pasirodė.
Tai ar šokti į Čapalos ežerą su visais drabužiais? Šokit, jei nieko apie Fridą Kahlo nežinot ir norit „pasimatuoti“ istoriją. Šokit, jei neturite laiko skaityti beveik 600 puslapių biografiją ar norite lengviau kramtomo teksto. Svarbiausia prisiminti, kad tai dar ne viskas. Ne visa Frida romane sutilpo.
Visą apžvalgą kviečiu skaityti čia: https://kemsynai.lt/claire-berest-nie...
July 17, 2021
In der Romanbiografie “Das Leben ist ein Fest“ von Claire Berest geht es um die farbenfrohe Künstlerin und Ikone Frida Kahlo. Wir begleiten in diesem Buch verschiedene Abschnitte ihres Lebens.
Zu dem Cover muss ich nicht viele Worte verlieren, denke ich. Es ist wunderschön, künstlerisch und passt perfekt zum Inhalt.
Anne Ratte-Polle, die Sprecherin des Hörbuchs, hat es professionell eingesprochen und gibt zudem einen bestimmten und passenden Rythmus vor, was mir gut gefallen hat. Sie verleiht dem Inhalt des Buches an manchen Stellen auch eine gewisse Impertinenz, was sich gewinnbringend auswirkt.
Die Geschichte rund um Frida (Magdalena Carmen Frieda Kahlo y Calderón) hat mir gefallen. Ich habe schon häufig Bücher und Artikel über Frida Kahlo gelesen und aus meiner Erinnerung kann ich sagen, dass die wichtigsten und einschneidendsten Erlebnisse auch in diesem Buch gut und authentisch dargestellt wurden.
Ganz wunderbar fand ich die Überschriften der Kapitel, welche aus einer bestimmten Nuance einer Farbe und der dazugehörigen Definition bestanden. Diese Idee stellt einen persönlichen Bezug zu Frida Kahlo her, da in ihren Tagebüchern nämlich genau solch ein Eintrag (Benennung und Definition von Farbnuancen) gefunden wurde.
Übrigens: Sowohl der Anfang als auch das Ende in diesem (Hör-) Buch werden mir definitiv in Erinnerung bleiben, genauer gesagt werde ich mit diesen Worten verstörend zurückbleiben. Aber es passt irgendwie, sehr gut sogar. Eine schlaue Wahl, so schockierend zu beginnen und zu enden! Aber lest oder hört selbst!
Negative Kritik muss ich an dem Schreibstil lassen. Ich empfand die Übergänge zwischen den Kapiteln und sogar zwischen den Sätzen teilweise äußerst ruppig. Mir fehlte die Leichtigkeit in ihrer Schreibweise, es gab nicht immer fließende Übergänge, was ich sehr schade fand. Stellenweise hat mich das immens gestört. Aber das ist natürlich ein subjektives Empfinden. Vielleicht ist dies auch etwas anderes, wenn man das Buch selbst liest.
Das (Hör-) Buch ist (insgesamt betrachtet) schön gestaltet worden und beinhaltet eine gute Zusammenfassung über Fridas Leben. Ich kann das Buch trotz meiner subjektiven Kritik (Empfinden der ruppigen Übergänge) empfehlen. Meine Empfehlung richtet sich insbesondere an Frida - Interessenten und an die, die es werden wollen.
——————
Das von mir rezensierte Hörbuch “Das Leben ist ein Fest“ von Claire Berest wurde von Christiane Landgrebe ins Deutsche übersetzt und im Mai 2021 vom HörbucHHamburg Verlag unter der ISBN 9783957132338 veröffentlicht. Es dauert 5:29 Std.
Zu dem Cover muss ich nicht viele Worte verlieren, denke ich. Es ist wunderschön, künstlerisch und passt perfekt zum Inhalt.
Anne Ratte-Polle, die Sprecherin des Hörbuchs, hat es professionell eingesprochen und gibt zudem einen bestimmten und passenden Rythmus vor, was mir gut gefallen hat. Sie verleiht dem Inhalt des Buches an manchen Stellen auch eine gewisse Impertinenz, was sich gewinnbringend auswirkt.
Die Geschichte rund um Frida (Magdalena Carmen Frieda Kahlo y Calderón) hat mir gefallen. Ich habe schon häufig Bücher und Artikel über Frida Kahlo gelesen und aus meiner Erinnerung kann ich sagen, dass die wichtigsten und einschneidendsten Erlebnisse auch in diesem Buch gut und authentisch dargestellt wurden.
Ganz wunderbar fand ich die Überschriften der Kapitel, welche aus einer bestimmten Nuance einer Farbe und der dazugehörigen Definition bestanden. Diese Idee stellt einen persönlichen Bezug zu Frida Kahlo her, da in ihren Tagebüchern nämlich genau solch ein Eintrag (Benennung und Definition von Farbnuancen) gefunden wurde.
Übrigens: Sowohl der Anfang als auch das Ende in diesem (Hör-) Buch werden mir definitiv in Erinnerung bleiben, genauer gesagt werde ich mit diesen Worten verstörend zurückbleiben. Aber es passt irgendwie, sehr gut sogar. Eine schlaue Wahl, so schockierend zu beginnen und zu enden! Aber lest oder hört selbst!
Negative Kritik muss ich an dem Schreibstil lassen. Ich empfand die Übergänge zwischen den Kapiteln und sogar zwischen den Sätzen teilweise äußerst ruppig. Mir fehlte die Leichtigkeit in ihrer Schreibweise, es gab nicht immer fließende Übergänge, was ich sehr schade fand. Stellenweise hat mich das immens gestört. Aber das ist natürlich ein subjektives Empfinden. Vielleicht ist dies auch etwas anderes, wenn man das Buch selbst liest.
Das (Hör-) Buch ist (insgesamt betrachtet) schön gestaltet worden und beinhaltet eine gute Zusammenfassung über Fridas Leben. Ich kann das Buch trotz meiner subjektiven Kritik (Empfinden der ruppigen Übergänge) empfehlen. Meine Empfehlung richtet sich insbesondere an Frida - Interessenten und an die, die es werden wollen.
——————
Das von mir rezensierte Hörbuch “Das Leben ist ein Fest“ von Claire Berest wurde von Christiane Landgrebe ins Deutsche übersetzt und im Mai 2021 vom HörbucHHamburg Verlag unter der ISBN 9783957132338 veröffentlicht. Es dauert 5:29 Std.
February 6, 2021
Rien n'est noir est une frontière floue entre le roman et la biographie. On sent, dans la précision des faits, l'intense et remarquable travail de recherches de l'autrice. Mais l'écriture romancée lui offre une grande liberté dans la narration et le rythme.
C'est l'histoire de la vie de Frida Kahlo, une histoire qui commence avec sa rencontre avec Diego Rivera, qui fut la figure centrale de sa vie. C'est donc, indirectement, l'histoire de leur relation, qui a rythmé la vie de l'artiste ou fut rythmée par elle. Mais l'autrice n'omet aucun des aspects essentiels de la vie de Frida : son art est central, son handicap toujours présent, et ses amours saphiques, bien que plus discrètes, ne sont pas oubliées. C'est un portrait complet, riche et coloré de l'artiste.
Difficile de trouver les mots pour décrire un style d'écriture si vivant, si engagé dans son récit. Je n'ai pas eu l'impression de lire une histoire ; j'ai eu l'impression que celle-ci m'était racontée. Le rythme est particulier : on passe du temps sur certains événements, on y revient, ils s'entrecroisent, on sent leurs influences à court et moyen terme dans le parcours de l'artiste. Il y a de la faim, du désir, de la violence, et cet amour passionnant et déchirant qui donne ses teintes aux mots, envahit le texte à la manière dont l'immense Diego envahit Frida. Les images sont saisissantes, notamment les descriptions minutieuses de plusieurs tableaux de Frida, illustrations de moments clés de son existence. Là encore, la passion réside autant dans cette personnage incroyable que dans les choix de l'autrice, qui ne se cantonne pas à ses œuvres les plus célèbres.
C'est un portrait remarquable de justesse, créateur d'émotions, superbement exécuté.
C'est l'histoire de la vie de Frida Kahlo, une histoire qui commence avec sa rencontre avec Diego Rivera, qui fut la figure centrale de sa vie. C'est donc, indirectement, l'histoire de leur relation, qui a rythmé la vie de l'artiste ou fut rythmée par elle. Mais l'autrice n'omet aucun des aspects essentiels de la vie de Frida : son art est central, son handicap toujours présent, et ses amours saphiques, bien que plus discrètes, ne sont pas oubliées. C'est un portrait complet, riche et coloré de l'artiste.
Difficile de trouver les mots pour décrire un style d'écriture si vivant, si engagé dans son récit. Je n'ai pas eu l'impression de lire une histoire ; j'ai eu l'impression que celle-ci m'était racontée. Le rythme est particulier : on passe du temps sur certains événements, on y revient, ils s'entrecroisent, on sent leurs influences à court et moyen terme dans le parcours de l'artiste. Il y a de la faim, du désir, de la violence, et cet amour passionnant et déchirant qui donne ses teintes aux mots, envahit le texte à la manière dont l'immense Diego envahit Frida. Les images sont saisissantes, notamment les descriptions minutieuses de plusieurs tableaux de Frida, illustrations de moments clés de son existence. Là encore, la passion réside autant dans cette personnage incroyable que dans les choix de l'autrice, qui ne se cantonne pas à ses œuvres les plus célèbres.
C'est un portrait remarquable de justesse, créateur d'émotions, superbement exécuté.
April 28, 2022
Romanas apie dailininkus, vyrą ir moterį, tarp kurių nėra meninės konkurencijos – jie žavisi vienas kito darbais, nors jų meninė raiška – antipodinė. Apie labai skirtingus ir – tuo pačiu – panašius žmones, keistą jų meilę. Laisvą, nes jie patys pasirinko vienas kitą TOKIUS, kokie nepriimtini kitiems, ir tai juos žavi, linksmina iki beprotybės. Beprotybė, be abejo, mūsų, „normaliųjų“ nuomone. Vos pradėjus skaityti apėmė nuostaba, kad taip galima gyventi, ir dar didesnė nuostaba, kad TAIP galima aprašyti TOKĮ gyvenimą, ir ši nuostaba neapleido iki pat romano pabaigos: kaip du tokie skirtingi kūrėjai su tokiu įsiūčiu vienas kitą myli?
Viena iš tų retų knygų, kai herojų audringame gyvenime netrūksta logikos ir autorius priverčia tikėti tuo, ką aprašo. Įtikina, kad avarija – tik kryžkelė. Svarbi, o gal net būtina. Įtikina, kad gyvenimas – tai bilietas į vieną pusę, duodamas veltui, todėl, kad tik į vieną pusę. Įtikina dar daug kuo, kaip tai bebūtų paradoksalu.
Man nebuvo svarbu, kad romano prototipai – realios asmenybės (žymūs Meksikos dailininkai Diegas Rivera ir Frida Kahlo, kūrę provokuojančius paveikslus). Nebuvo svarbu, kiek nutolta nuo jų biografijų ir tikrų to meto įvykių – meninė romano įtaiga pakankamai didelė. Tiesa, kiek nustebino Fridos sekso su žymiu Rusijos revoliucionieriumi ir politiku emigracijoje Levu Trockiu epizodas – turbūt tik autorė žino, kodėl jį įkomponavo...
Ši knyga gali patikti ar nepatikti, bet nustebina – tikrai. Nieko nėra juodo, bet nieko nėra ir balto. Ne tik dailininkams. Herojai – keistoki, įdomūs, paradoksalios mąstysenos ir elgesio (vieniems skaitytojams tai gali patikti, kitiems – ne), – bet jie gyvi, tikri. Tai neabejotinas autorės nuopelnas. Pajutau, kad autorė nuoširdžiai myli savo herojus, taip myli, kad nedrįsta pagrąžinti jų biografijas, charakterius, užtušuoti negražius bruožus – tai man svarbu. Minusas – trūksta veikėjų būsenų bei veiksmų psichologinio ir ideologinio pagrindimo. Gaila, kad iš Fridos gyvenimo romane „iškrito“ vienuolika metų, paskutinių iki mirties – kažkodėl autorė nepanoro vaizduoti to gyvenimo tarpsnio.
Autorei pavyko sukurti ryškų romano herojės – meksikietiškosios Nefertitės – portretą: ji šokiruoja kaip tik geba ir kuria savo legendą bei blogą reputaciją, nes jai tai malonu; jos tapybos darbai kartu ir kandūs, ir švelnūs, šalti kaip plienas ir delikatūs, subtilūs, gilūs ir žiaurūs – tokie, koks jos gyvenimas. Tikiu – ilgam išliekantis skaitytojų atmintyje.
Pradėjus skaityti būta per daug vilties, kad perskaitysiu, ko gero, įdomiausią pastarojo meto knygą. Deja. Bet knyga tikrai nebloga. Per daug nesitikėkite iš šios knygos, ir ji jums patiks.
Už meistrišką pabaigą – vertinimą didinu puse balo.
P.S. Knyga, iš kurios būtų galima cituoti labai daug, todėl nusprendžiau visai necituoti.
Viena iš tų retų knygų, kai herojų audringame gyvenime netrūksta logikos ir autorius priverčia tikėti tuo, ką aprašo. Įtikina, kad avarija – tik kryžkelė. Svarbi, o gal net būtina. Įtikina, kad gyvenimas – tai bilietas į vieną pusę, duodamas veltui, todėl, kad tik į vieną pusę. Įtikina dar daug kuo, kaip tai bebūtų paradoksalu.
Man nebuvo svarbu, kad romano prototipai – realios asmenybės (žymūs Meksikos dailininkai Diegas Rivera ir Frida Kahlo, kūrę provokuojančius paveikslus). Nebuvo svarbu, kiek nutolta nuo jų biografijų ir tikrų to meto įvykių – meninė romano įtaiga pakankamai didelė. Tiesa, kiek nustebino Fridos sekso su žymiu Rusijos revoliucionieriumi ir politiku emigracijoje Levu Trockiu epizodas – turbūt tik autorė žino, kodėl jį įkomponavo...
Ši knyga gali patikti ar nepatikti, bet nustebina – tikrai. Nieko nėra juodo, bet nieko nėra ir balto. Ne tik dailininkams. Herojai – keistoki, įdomūs, paradoksalios mąstysenos ir elgesio (vieniems skaitytojams tai gali patikti, kitiems – ne), – bet jie gyvi, tikri. Tai neabejotinas autorės nuopelnas. Pajutau, kad autorė nuoširdžiai myli savo herojus, taip myli, kad nedrįsta pagrąžinti jų biografijas, charakterius, užtušuoti negražius bruožus – tai man svarbu. Minusas – trūksta veikėjų būsenų bei veiksmų psichologinio ir ideologinio pagrindimo. Gaila, kad iš Fridos gyvenimo romane „iškrito“ vienuolika metų, paskutinių iki mirties – kažkodėl autorė nepanoro vaizduoti to gyvenimo tarpsnio.
Autorei pavyko sukurti ryškų romano herojės – meksikietiškosios Nefertitės – portretą: ji šokiruoja kaip tik geba ir kuria savo legendą bei blogą reputaciją, nes jai tai malonu; jos tapybos darbai kartu ir kandūs, ir švelnūs, šalti kaip plienas ir delikatūs, subtilūs, gilūs ir žiaurūs – tokie, koks jos gyvenimas. Tikiu – ilgam išliekantis skaitytojų atmintyje.
Pradėjus skaityti būta per daug vilties, kad perskaitysiu, ko gero, įdomiausią pastarojo meto knygą. Deja. Bet knyga tikrai nebloga. Per daug nesitikėkite iš šios knygos, ir ji jums patiks.
Už meistrišką pabaigą – vertinimą didinu puse balo.
P.S. Knyga, iš kurios būtų galima cituoti labai daug, todėl nusprendžiau visai necituoti.
May 28, 2021
Rien n’est noir heißt Claire Berests Roman über das Leben und Schaffen Frida Kahlos im Original. Nichts ist schwarz. Und es ist auch nichts schwarz in dieser Geschichte, die den Leser schon gleich zu Beginn in ein rauschhaftes Fest hineinwirft. Es sind die mexikanischen Künstler und Schriftsteller der 1920er Jahre, die sich dort an Tanz, Musik und Alkohol berauschen und mittendrin: Frida. Unser Anker, unser Mittelpunkt. Die Figur, die wir begleiten werden, mit der wir mitfühlen werden und deren Gefühle, die häufig ins Extreme ausufern, wir manchmal nicht werden nachvollziehen können.
Das Leben ist ein Fest ist eine Zeitreise, ist Lebens- und Liebesgeschichte, Künstlerbiographie und das Zeugnis einer Umbruchszeit. Fridas Leben, so scheint es, wird ständig von Veränderungen bestimmt. Sie hat mit den Folgen eines schweren Unfalls zu kämpfen, muss Träume aufgeben, Neuanfänge wagen, muss Schmerzen, Eifersucht, Verlust und Trennungen ertragen. Umbrüche finden auch auf politischer Ebene statt und führen dazu, dass Frida und Diego Rivera Mexiko für längere Zeit verlassen. In der Kunst drücken sich Umbrüche dadurch aus, dass sie weniger elitär wird und für ein breites Publikum zugänglich wird.
Claire Berest hat eine Sprache gefunden, die mitreißt, die oft atemlos und voller Energie ist und die gleichzeitig Fridas Schmerz und ihren emotionalen Extremen gerecht wird. Es sind die Farben ihrer Gemälde, ihrer Kleidung und ihres Schmucks, die hier auf die Seiten überspringen und die den Roman in Kapitel unterteilen. Schwarz ist nur Fridas Tod. Alles andere ist Blau wie der Horizont, die Zukunft, die verlorenen Träume, der Neuanfang. Oder Rot wie das Blut, die Fehlgeburt, wie die Liebe, die Leidenschaft und die Wut. Und schließlich Gelb wie die Sonne, die Hoffnung und Freude, wie Krankheit und Wahnsinn.
Für alle Frida Kahlo Fans oder für die, die es noch werden wollen, ist dieser Roman ein Fest. Er stellt die starke, beeindruckende und schillernde Persönlichkeit Frida Kahlos auf eindrucksvolle Weise dar und scheut sich nicht davor auch die dunklen Momente und die Tiefen ihres Lebens zu beleuchten.
Das Leben ist ein Fest ist eine Zeitreise, ist Lebens- und Liebesgeschichte, Künstlerbiographie und das Zeugnis einer Umbruchszeit. Fridas Leben, so scheint es, wird ständig von Veränderungen bestimmt. Sie hat mit den Folgen eines schweren Unfalls zu kämpfen, muss Träume aufgeben, Neuanfänge wagen, muss Schmerzen, Eifersucht, Verlust und Trennungen ertragen. Umbrüche finden auch auf politischer Ebene statt und führen dazu, dass Frida und Diego Rivera Mexiko für längere Zeit verlassen. In der Kunst drücken sich Umbrüche dadurch aus, dass sie weniger elitär wird und für ein breites Publikum zugänglich wird.
Claire Berest hat eine Sprache gefunden, die mitreißt, die oft atemlos und voller Energie ist und die gleichzeitig Fridas Schmerz und ihren emotionalen Extremen gerecht wird. Es sind die Farben ihrer Gemälde, ihrer Kleidung und ihres Schmucks, die hier auf die Seiten überspringen und die den Roman in Kapitel unterteilen. Schwarz ist nur Fridas Tod. Alles andere ist Blau wie der Horizont, die Zukunft, die verlorenen Träume, der Neuanfang. Oder Rot wie das Blut, die Fehlgeburt, wie die Liebe, die Leidenschaft und die Wut. Und schließlich Gelb wie die Sonne, die Hoffnung und Freude, wie Krankheit und Wahnsinn.
Für alle Frida Kahlo Fans oder für die, die es noch werden wollen, ist dieser Roman ein Fest. Er stellt die starke, beeindruckende und schillernde Persönlichkeit Frida Kahlos auf eindrucksvolle Weise dar und scheut sich nicht davor auch die dunklen Momente und die Tiefen ihres Lebens zu beleuchten.
January 2, 2022
Very easy and delicious read. Didnt learn anything new, but it is always a great pleasure to spend some quality time with Frida.
August 4, 2024
4,5/5
Superbe. Nuancier intense de couleurs, de douleurs, d’émotions. Torrent de matières et de fluides. Récit habité et incandescent.
Dévorant d’amour.
Brûlant de vie.
J’ai adoré.
Superbe. Nuancier intense de couleurs, de douleurs, d’émotions. Torrent de matières et de fluides. Récit habité et incandescent.
Dévorant d’amour.
Brûlant de vie.
J’ai adoré.
April 21, 2022
J'avais un peu d'appréhension car j'ai des mauvais souvenirs de pièce de théâtre sur des grandes figures féminines uniquement abordées par le prisme de leur relation amoureuse. Mais ce n'est pas le cas ici. L'amour de Frida pour Diego est un fil rouge du récit mais pas le seul. La vie de Frida est dure, belle, épatante, impressionnante et je m'y suis plongée avec plaisir grâce à ce roman. On est loin de la figure marketing compatible vendue à toutes les sauces...
January 7, 2022
Un peu de Frida Kahlo sous la plume poétique de Claire Berest. Cette femme aux mille nuances, impressionnante.
Je ne connaissais Frida Kahlo que de nom et cette œuvre romancée de sa vie m’a permis de découvrir ce personnage haut en couleurs, sa vie si tourmentée.
Je ne connaissais Frida Kahlo que de nom et cette œuvre romancée de sa vie m’a permis de découvrir ce personnage haut en couleurs, sa vie si tourmentée.
November 16, 2022
"Kai tu pasirodai viešumoje, operoje, ar kur kitur, visi tik apie tai ir kalba, nes salėje reginiu tampi tu. Tu - su savo suknelėmis, papuoįaais, savo antakiais, deimantais puoštais dantimis, savo aura. Žmknės negaki susilaikyti į tave nežiūrėję, tavęs netyrinėję ir vėliau visiems pasakoja, kad matė Fridą Kahlo. Kaip kokį vienaragį."
Frida Kahlo buvo ir, matyt, vis dar yra, unikumų unikumas. Jausmų vandenynas, kančios begalybė, ryškiausios spalvos. Tiek visko būtų užtekę dešimčiai gyvenimų, o teko vienam. Skaitėm drauge su merginomis ir pokalbiai krypo tema - iš ko kyla kūryba? Nes panašu, kad jos - iš didelio skausmo. Bet man vis noris tikėti, kad apdovanotieji be jo gal sukurtų ir dar geriau? Daugiau? Ar bent jau gal yra dalis tų, kurie kuria iš pilnatvės? Kaip manote?
O pati knyga tikrai neparodė visų Fridos spalvų spektro, bet bent kruopele ją užčiuopt padėjo. Tiek, kad būtų įdomu dar paieškoti, pasigilinti, sužinoti.
Joje didžioji dalis skirta santykiui, Diegui ir Fridai toje, atrodytų, liguistoje, toksiškoje, klampioje meilėje. Man beliko gūžčiot pečiais, aikčiot ir bandyt suprasti, kad aš jaučiu kitaip, kad aš taip negalėčiau, kad man tokio stiprumo viskame būtų tiesiog per daug. Sunku priimti tokią meilę nesipriešinant viduje. Bet nemeluosiu, skaičiau kvėpavimą sulaikius, nes jie du kaip škvalas įtraukia ir niokoja, ir negali rinktis nori ar ne - lieki nusineštas kartu.
Mačiau, kad romano stilius, ne enciklopediniai duomenys kišo kai kuriems kojas, tai šioje vietoje man nekišo. Patiko kaip žaidžiama asmenimis, kaip pasakojamas pereina į tiesioginę kalbą, tekstas labai gyvas ir vaizdus. Kartais norėjos prieš akis matyt aprašomus paveikslus, o ne eit juos googlint ir blaškytis, norėjos ir spalvas matyt puslapiuose - bet čia jau techniniai sprendimai.
Ši knyga labai paveiki, įtaigi, ryški ir emocinga, sunku nuo jos atsitraukt. Mąstau ar čia knyga ar Fridos asmenybė taip įtraukia, bet kažkas tikrai labai stipru joje.
Frida Kahlo buvo ir, matyt, vis dar yra, unikumų unikumas. Jausmų vandenynas, kančios begalybė, ryškiausios spalvos. Tiek visko būtų užtekę dešimčiai gyvenimų, o teko vienam. Skaitėm drauge su merginomis ir pokalbiai krypo tema - iš ko kyla kūryba? Nes panašu, kad jos - iš didelio skausmo. Bet man vis noris tikėti, kad apdovanotieji be jo gal sukurtų ir dar geriau? Daugiau? Ar bent jau gal yra dalis tų, kurie kuria iš pilnatvės? Kaip manote?
O pati knyga tikrai neparodė visų Fridos spalvų spektro, bet bent kruopele ją užčiuopt padėjo. Tiek, kad būtų įdomu dar paieškoti, pasigilinti, sužinoti.
Joje didžioji dalis skirta santykiui, Diegui ir Fridai toje, atrodytų, liguistoje, toksiškoje, klampioje meilėje. Man beliko gūžčiot pečiais, aikčiot ir bandyt suprasti, kad aš jaučiu kitaip, kad aš taip negalėčiau, kad man tokio stiprumo viskame būtų tiesiog per daug. Sunku priimti tokią meilę nesipriešinant viduje. Bet nemeluosiu, skaičiau kvėpavimą sulaikius, nes jie du kaip škvalas įtraukia ir niokoja, ir negali rinktis nori ar ne - lieki nusineštas kartu.
Mačiau, kad romano stilius, ne enciklopediniai duomenys kišo kai kuriems kojas, tai šioje vietoje man nekišo. Patiko kaip žaidžiama asmenimis, kaip pasakojamas pereina į tiesioginę kalbą, tekstas labai gyvas ir vaizdus. Kartais norėjos prieš akis matyt aprašomus paveikslus, o ne eit juos googlint ir blaškytis, norėjos ir spalvas matyt puslapiuose - bet čia jau techniniai sprendimai.
Ši knyga labai paveiki, įtaigi, ryški ir emocinga, sunku nuo jos atsitraukt. Mąstau ar čia knyga ar Fridos asmenybė taip įtraukia, bet kažkas tikrai labai stipru joje.
February 28, 2021
Frida Kahlo per me è un mito, da quando ho scoperto questa donna ho iniziato ad ammirarla e a volerla conoscere in ogni sua sfaccettatura. Per questo motivo appena vedo libri ispirati e incentrati su di lei mi viene voglia di leggerli. E così è successo con questo!
L’autrice ci racconta la storia d’amore tra Frida e Diego Rivera, dall’inizio alla fine. Lo fa narrandoci degli episodi frammentati, non attraverso una narrazione unica. Ammetto che questa scelta non mi ha fatto impazzire perché mi ha dato l’idea di leggere un po’ una serie di fatti, come se si trattasse di una lista della spesa. Avrei sicuramente preferito leggere una storia più fluida, incentrata sulla loro storia d’amore, che ce la facesse vivere gradatamente.
In generale comunque ho apprezzato la lettura: questo soprattutto perché la protagonista è lei, Frida Kahlo. Se già conoscevo in modo sommario la sua vita, dopo questo libro posso confermare la mia idea su questa donna. Frida è stata una donna che ha dovuto fare i conti fin da piccola con la malattia e il dolore, che ha saputo cogliere qualcosa di prezioso da un momento tanto doloroso, che non ha mai accettato di essere trattata come inferiore solo perché donna, che ha sempre amato Diego più di se stessa.
È stato bello rivivere le vicende riguardanti la vita di questa grande donna, poter immaginarmi quel periodo magico in cui ha vissuto lei e tutti gli altri personaggi citati. Ho gioito e sofferto con lei, identificandola come un personaggio letterario pur essendo lei esistita realmente. Ho sognato di poter vivere in quel Messico rivoluzionario, di essere amica di Frida e di ascoltare i suoi dolori e le sue sofferenze.
L’autrice ci racconta la storia d’amore tra Frida e Diego Rivera, dall’inizio alla fine. Lo fa narrandoci degli episodi frammentati, non attraverso una narrazione unica. Ammetto che questa scelta non mi ha fatto impazzire perché mi ha dato l’idea di leggere un po’ una serie di fatti, come se si trattasse di una lista della spesa. Avrei sicuramente preferito leggere una storia più fluida, incentrata sulla loro storia d’amore, che ce la facesse vivere gradatamente.
In generale comunque ho apprezzato la lettura: questo soprattutto perché la protagonista è lei, Frida Kahlo. Se già conoscevo in modo sommario la sua vita, dopo questo libro posso confermare la mia idea su questa donna. Frida è stata una donna che ha dovuto fare i conti fin da piccola con la malattia e il dolore, che ha saputo cogliere qualcosa di prezioso da un momento tanto doloroso, che non ha mai accettato di essere trattata come inferiore solo perché donna, che ha sempre amato Diego più di se stessa.
È stato bello rivivere le vicende riguardanti la vita di questa grande donna, poter immaginarmi quel periodo magico in cui ha vissuto lei e tutti gli altri personaggi citati. Ho gioito e sofferto con lei, identificandola come un personaggio letterario pur essendo lei esistita realmente. Ho sognato di poter vivere in quel Messico rivoluzionario, di essere amica di Frida e di ascoltare i suoi dolori e le sue sofferenze.
June 21, 2021
Das Leben ist ein Fest - Claire Berest
Ein Frida-Kahlo Roman
„Weil ich bei dir Schutz finden wollte, übersah ich, das du der Sturm bist. Ich hätte Schutz vor dir suchen müssen. Andererseits, wer will schon ohne Sturm leben..?“
„Noch nie war man Frida Kahlo so nah wie in dieser Romanbiografie, die ebenso gut aus der Feder der mexikanischen
Künstlerin selbst hätte stammen können.
Das Leben ist ein Fest ist die farbenfrohe und pralle Erzählung eines Lebens, das eigentlich aus zehn Leben bestand
und in dem »alles ausgelassen, politisch und tragisch« war.“
Ich kann diese Beschreibung nur eins zu eins wiederholen. Was für ein Roman über eine faszinierende, starke Frau, die trotz vieler Hindernisse unbeirrt ihren Weg ging, und stets ihrer großen Liebe dem Maler Diego Rivera folgte.
Erwähnen möchte ich noch, dass ich das Buch als Hörbuch gehört habe, und tatsächlich das Gefühl hatte, dass da Frida zu mir spricht.
Gänsehaut pur. Großes Lob an die Sprecherin Anne Ratte-Polle. Und eine absolute Leseempfehlung.
Die Kapitel sind in unterschiedliche Farben unterteilt und kurz beschrieb wie zB
Blau: Elektrizität und Reinheit. Liebe. Distanz. Auch die Zärtlichkeit kann von diesem Blau sein. (Frida Kahlo, Tagebuch)
»Claire Berest enthüllt die Leidenschaften, Leiden und die schöpferische Kraft von Frida Kahlo – dieser Magierin der Farben,
dieser Verkünderin emanzipierter Weiblichkeit.« LES INROCKS
„Malen möchte ich dich, doch mir fehlt es an Farben – es gibt ja so viele – in meiner Verwirrung. Der konkreten Form meiner großen Liebe. Frida Kahlo, Brief an Diego Rivera”
Ein Frida-Kahlo Roman
„Weil ich bei dir Schutz finden wollte, übersah ich, das du der Sturm bist. Ich hätte Schutz vor dir suchen müssen. Andererseits, wer will schon ohne Sturm leben..?“
„Noch nie war man Frida Kahlo so nah wie in dieser Romanbiografie, die ebenso gut aus der Feder der mexikanischen
Künstlerin selbst hätte stammen können.
Das Leben ist ein Fest ist die farbenfrohe und pralle Erzählung eines Lebens, das eigentlich aus zehn Leben bestand
und in dem »alles ausgelassen, politisch und tragisch« war.“
Ich kann diese Beschreibung nur eins zu eins wiederholen. Was für ein Roman über eine faszinierende, starke Frau, die trotz vieler Hindernisse unbeirrt ihren Weg ging, und stets ihrer großen Liebe dem Maler Diego Rivera folgte.
Erwähnen möchte ich noch, dass ich das Buch als Hörbuch gehört habe, und tatsächlich das Gefühl hatte, dass da Frida zu mir spricht.
Gänsehaut pur. Großes Lob an die Sprecherin Anne Ratte-Polle. Und eine absolute Leseempfehlung.
Die Kapitel sind in unterschiedliche Farben unterteilt und kurz beschrieb wie zB
Blau: Elektrizität und Reinheit. Liebe. Distanz. Auch die Zärtlichkeit kann von diesem Blau sein. (Frida Kahlo, Tagebuch)
»Claire Berest enthüllt die Leidenschaften, Leiden und die schöpferische Kraft von Frida Kahlo – dieser Magierin der Farben,
dieser Verkünderin emanzipierter Weiblichkeit.« LES INROCKS
„Malen möchte ich dich, doch mir fehlt es an Farben – es gibt ja so viele – in meiner Verwirrung. Der konkreten Form meiner großen Liebe. Frida Kahlo, Brief an Diego Rivera”
September 10, 2022
Une incursion poétique et romancée dans la vie de Frida Kahlo, qui représente bien les nuances, les tourments, les excentricités et sa relation complexe avec Diego. La langue est belle et on se plonge dans l'histoire facilement.
June 5, 2022
Der Roman gewährt Einblick in eine Frau, die nicht wundervoller hätte beschrieben werden können. Ihre Art zu lieben ist unglaublich schwer, ihre Kunst die einfachste Art, ihre Genialität auszudrücken. Von ihr zu wissen ist für mich gleichermaßen tröstlich und bekräftigend. Frida Kahlo, ich wünschte, du würdest noch leben.
July 22, 2021
Dieses Buch war sprachlich ein Highlight. Selten habe ich es bis jetzt so verstanden gefühlt wie durch Worte Farben und Kunst ausgedrückt werden können. Wirklich toll!
January 11, 2023
“Wat wreed is het besef van wat verloren is gegaan en waarvan je niet wist hoe simpel gelukkig je ermee was.”
❤️
❤️
April 10, 2022
3,5
Non conoscendo la storia di Frida Kahlo l'ho trovato ottimo per sapere qualcosa in più sulla vità di questa grandissima artista, sulla sua relazione con Diego Rivera e sul suo dolore sia fisico che emotivo.
Molto carino e interessante, bellissima l'idea di associare ogni capitolo ad una fumatura specifica del blu, del giallo, del rosso e del nero per decrivere le emozioni di Kahlo.
Non conoscendo la storia di Frida Kahlo l'ho trovato ottimo per sapere qualcosa in più sulla vità di questa grandissima artista, sulla sua relazione con Diego Rivera e sul suo dolore sia fisico che emotivo.
Molto carino e interessante, bellissima l'idea di associare ogni capitolo ad una fumatura specifica del blu, del giallo, del rosso e del nero per decrivere le emozioni di Kahlo.
January 3, 2024
Flamboyance magnifique dans le style d'écriture, pour retranscrire la vie d'une de nos artistes géniales du siècle précédent, devenue icône populaire
September 21, 2025
currently obsessed with Frida and Mexico 🇲🇽♥️
June 21, 2022
Wirr und zugleich sehr eindrücklich
May 8, 2023
Viena geriausių šiais metais skaitytų knygų!
Išraiškinga, sodri, gyva, įtraukianti.
Išraiškinga, sodri, gyva, įtraukianti.
June 30, 2024
Tikriausiai ne vienas esate girdėję apie Fridą Kahlo. O kiek iš jūsų girdėjo ir apie Diegą Riverą? Įdomus paradoksas – tais laikais, kai pora gyveno ir kūrė, Diegas buvo „tas“, kuris visus pakuria pasibuvimų metų, tas, kuris bendrauja su bet kuo ir visomis įmanomomis aplinkybėmis. Apskritai, juk net ir Frida Diego užsimanė dėl jo žinimumo, talento ir stoto. O štai Frida – kažkuriuo metu gyvenimo nuskriausta, keista mergaitė, kurios talentas vėliau tarsi žiedą išskleidė ir jos asmenybę. Kontrastų sridodrinti šie santykiai ir abiejų kūrėjų gyvenimai, dėl to tik dar įdomiau apie juos skaityti.
Nepaisant to, kad ir koks unikalus jų gyvenimas bebūtų, toksiški santykiai čia ėmė viršų ir kraupino mane dėl to, kaip jie barėsi ir kaip taikėsi. Kita vertus, iš tokių margų asmenybių kaži ar galėtume tikėtis kažko kito?
Kažkada labai labai seniai lankiausi Berlyne ir ten patekau į puikią parodą apie šią kūrėją. Jos biografiją skaitėme su susidomėjimu ir analizavome jos darbus. Nes čia yra tas vienetinis atvejis, kai kūrėja tikrai tapė save, savo gyvenimą, savo patirtis ir nesėkmes. Fridos abortai, Fridos persileidimai – viskas nugulė ant jos drobių ir iki šiol yra įvertinama visų mėno mylėtojų. Vis tik žinant jos gyvenimo aplinkybes ir įdėmiau įsižiūrint į jos darbus, supranti, kad spalvinguose, ryškiuose ir kontrastinguose paveiksluose slypi nenusakomi klodai skausmo ir nevilties. Tad ir šiame romane man itin patiko skaityti apie Fridos patirtis. O tada apie tai, kaip ji viską pavaizdavo.
Menininkai – ar viskas jiems pateisinama? Nes kartais rodosi, kad taip. Kartais atrodo, kad menininkui visada bus atleidžiama, dažniau numojama ranka, neretai – užsimerkiama. Čia galėtų būti gana pakurianti tema diskusijai.
Gražus rašymo stilius, tikrai gerai parašytas romanas. Nesistebiu, kad Frida tiek įkvepia, kad kažkas imasi jos gyvenimą vilkti į prozos rūbą, ir daro tai gana sėkmingai. Vis tik cinkelio man čia trūko. Kai veikėjai TOKIE, tai TOKS galėjo juk būti ir romanas.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretosknygos.lt
Nepaisant to, kad ir koks unikalus jų gyvenimas bebūtų, toksiški santykiai čia ėmė viršų ir kraupino mane dėl to, kaip jie barėsi ir kaip taikėsi. Kita vertus, iš tokių margų asmenybių kaži ar galėtume tikėtis kažko kito?
Kažkada labai labai seniai lankiausi Berlyne ir ten patekau į puikią parodą apie šią kūrėją. Jos biografiją skaitėme su susidomėjimu ir analizavome jos darbus. Nes čia yra tas vienetinis atvejis, kai kūrėja tikrai tapė save, savo gyvenimą, savo patirtis ir nesėkmes. Fridos abortai, Fridos persileidimai – viskas nugulė ant jos drobių ir iki šiol yra įvertinama visų mėno mylėtojų. Vis tik žinant jos gyvenimo aplinkybes ir įdėmiau įsižiūrint į jos darbus, supranti, kad spalvinguose, ryškiuose ir kontrastinguose paveiksluose slypi nenusakomi klodai skausmo ir nevilties. Tad ir šiame romane man itin patiko skaityti apie Fridos patirtis. O tada apie tai, kaip ji viską pavaizdavo.
Menininkai – ar viskas jiems pateisinama? Nes kartais rodosi, kad taip. Kartais atrodo, kad menininkui visada bus atleidžiama, dažniau numojama ranka, neretai – užsimerkiama. Čia galėtų būti gana pakurianti tema diskusijai.
Gražus rašymo stilius, tikrai gerai parašytas romanas. Nesistebiu, kad Frida tiek įkvepia, kad kažkas imasi jos gyvenimą vilkti į prozos rūbą, ir daro tai gana sėkmingai. Vis tik cinkelio man čia trūko. Kai veikėjai TOKIE, tai TOKS galėjo juk būti ir romanas.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretosknygos.lt
April 3, 2021
Une lecture bouleversante qui m'a permise d'en apprendre davantage sur la vie de cette artiste qui n'a pas toujours été facile.. mais quel talent elle avait cette Frida !
June 7, 2021
Meine Meinung
Es war mir ein Fest
Weil ich bei dir Schutz finden wollte, übersah ich, dass du der Sturm bist. Ich hätte Schutz vor dir suchen müssen. Anderseits, wer will schon ohne Stürme leben?
Frida Kahlo war eine faszinierende Persönlichkeit. Claire Berest hat dies mit ihrer bildlich und poetischen Sprache wunderbar zum Ausdruck gebracht. Das zierliche Persönchen aus Mexiko hatte ihre Versehrtheit sinnvoll genutzt und wurde eine sehr berühmte Malerin.
In Diego Rivera hatte sie einen Mann gefunden, der ihr Talent sofort erkannte. Der ihr den Himmel auf Erden und zugleich die Hölle bescherte. Sie liebten sich abgöttisch. Dennoch schaffte Diego es nicht treu zu bleiben.
Ich hatte vorher schon einen biografischen Roman über Frida gelesen. *Das Leben ist ein Fest* besticht mit seinen Farben. Jedes Kapitel beginnt mit einer Farbe oder Farbmischung und einen passenden Vergleich dazu. Frida liebte es bunt. Sie feierte unzählige Feste. Sprach dem Alkohol sehr stark zu und rauchte wie ein Schlot. Sie fluchte wie ein Straßenweib und trug ihr Herz auf der Zunge. Sie demonstrierte mit den Kommunisten. Vernaschte Männer wie Frauen. Ihr war alles Recht, um ihre Schmerzen zu betäuben. Sie genoss keinen guten Ruf und war dennoch hoch angesehen. Ob in Amerika oder Paris. Die Frau von Diego war auf jedem Fest die Attraktion.
Frida hatte ihr Talent hinten angestellt. Sie hielt ihrem Diego den Rücken frei. Erst nachdem Diego sich von ihr trennte legte sie richtig los. Ihre Bilder waren eine Sensation. Sie malte was ihr gerade in den Sinn kam. Ihr ganzes Denken und Fühlen spiegelt sich in ihren Gemälden wider. Aus dem Kopf heraus stellte sie per Gemälde den Selbstmord einer Schauspielerin nach. Das hat hat mich total fasziniert. Stets musste Frida mit starken Schmerzen kämpfen. Sie verbrachte immer wieder Wochen liegend im Bett. Doch den größten seelischen Schmerz fügte ihr immer wieder Diego zu.
Ich hatte stets das Gefühl, Frida erzählt ihre Geschichte selbst. Sie kam selten traurig daher. Vermittelte Freude und die Lust am Leben. Dennoch ist großer Schmerz stets präsent. Frida und Diego. Der el elefante und das Täubchen. Eine große Liebe, die einem zwischen den Zeilen entgegenspringt. Die die Leser*innen mitleiden lässt und im nächsten Moment dahinschmelzen. Diego der Quertreiber und Frida die freche forsche Göre, die ihren große Liebe Fettwanst nannte und stets beim Malen beobachtete.
Eines Tages werde ich ein Kind mit Diego Rivera haben, da muss ich ihn mir vorher doch ein wenig anschauen, oder? (Seite 26)
Sie konnten nicht miteinander. Erst Recht nicht ohneeinander.
Fazit
Die Autorin hat hier mit Worten gespielt. Wundervolle Zitate unterstreichen ihr Meisterwerk. Seien es die Gedankengänge von Frida oder die Beschreibungen von Fresken und Gemälden. Ihr biografischer Roman fängt die Emotionen von Frida ein. Vermittelt ein genaues Bild sämtlicher Protagonisten. Man feiert und leidet mit. Man versteht Fridas Liebe zu Diego und auch wieder nicht. Das Ende konnte mich total berühren. Und ich frage mich, war das wirklich so?
Herzlichen Dank Claire Berest. Es war mir ein Fest
Displaying 1 - 30 of 249 reviews