Eiffel

by Nicolas d'Estienne d'Orves

Paris, 1886. Obsédé par " sa " tour de métal, une bagatelle d'acier de 300 mètres de hauteur qu'il s'est lancé le défi de construire en plein Champ-de-Mars, Gustave Eiffel ne quitte plus ses ateliers. Certes, l'Exposition universelle mérite bien ce pari, et la France, de croire à nouveau en sa toute-puissance. Mais est-ce l'unique raison qui pousse celui qu'on surnomme " le magicien du fer " à griffonner sans relâche des plans pour trouver la forme parfaite ? Depuis ce dîner chez le ministre du Commerce, et cette idée folle qu'il a lancée devant le Tout-Paris, l'ingénieur est comme possédé. Quelles que soient ses esquisses, c'est Adrienne, son amour perdu réapparue ce même soir, qui se dessine, la magnifique cambrure de son dos qui cascade depuis la nuque jusqu'à la taille. L'illumination le frappe : ce n'est pas une ligne droite qui doit mener du pilier au sommet, mais une courbe, incarnée, vivante. " Nous allons construire un rêve ! " Désormais la vie de Gustave ne tient plus qu'à un A majuscule, celui de sa tour qui s'élance dans le ciel de Paris, prête à le transpercer et le conquérir...

Genres: Romance, Historical Fiction, France, Historical

257 pages, Unknown Binding

First published January 1, 2021

Reviews

[Viktorija| Laisvalaikis su knyga · Rating 3 out of 5]

Kūrinys skaitėsi lengvai, bet buvo taip neįdomiai, neįtriguojančiai parašytas. Taip, nemažai sužinojau apie Eifelio sukūrėją Giustavą Eifelį, kaip buvo statomas šis įspūdingas pastatas.

Vertinu: 3,5⭐️/ iš 5⭐️

[Габриела Иванова · Rating 2 out of 5]

Признавам, че тази книга беше импулсивна покупка. Красивата корица ме спечели. Пък и не съм чела нищо свързано с Айфеловата кула и си казах, че ще е интересно. За жалост, останах разочарована.
Действието се развиваше в две времеви линии, като се редуваха. Първата беше, когато Густав е бил на 26-27 и се е запознал с Адриен, а втората беше около 30 години по-късно, когато се срещат отново. Да чета за младините му ми беше по-интересно и отделно, че любовната им драма ми подклаждаше любопитството да чета.
Главите бяха кратки, шрифтът едър и това спомагаше за лесното и бързо четене. Уви, май дотук се простират плюсовете.
Имах проблем с героите и липсата на дълбочина в сюжета. 20-годишната Адриен беше разглезена, наивна и безразсъдна. И откровено казано ме дразнеше. Усещаше се една нейна дистанцираност от другите, една студенина в персонажа й. Гледаше с презрение и насмешка на хората около нея.
50-годишната Адриен пък, за да изглежда по-зряла и поумняла, реши да се направи на жертва в името на любовта. Нека започна с цялата тази драма между двамата. И двата пъти – в миналото и в настоящето – те позволиха на трети лица да дирижират любовта им, пътя, по който да поемат. Отказваха да видят истината и като деца си слагаха розовите очила, за да избягат от реалността. Всичката тази болка можеше да бъде избегната, ако наистина се държаха като зрели хора и не бягаха от проблемите си, докато не останат притиснати в ъгъла.
Любовта им започна като детинско увлечение и за мен до самия край си остана такова.
Когато чета исторически роман, макар и примесен с художествена измислица, ми харесва да има изпипване във фактите и дълбочина. Тука това го нямаше. Имаше френски имена пльоснати на хартията, които нищо не ми говореха, дори с бележка под линия, и с нищо не допренисоха за историята.
Стилът на писане беше особен. На места лиричен и направо си омайва читателя, а в следващия технически, скучен, статичен, дистанциран. Не ми хареса тази драстична промяна.
В книгата освен любовната драма между Адриен и Густав. Видяхме и постепенното стартиране на проекта Айфеловата кула и нейното изграждане. Видяхме през колко много перипетии и жертви трябваше да премине главния ни герой, за да стигне до финала. Видяхме кой му е истински приятел и кой не. Всичко свързано с кулата ми хареса, беше ми интересно да проследя какво ще се случи, ще бъде ли построена, няма ли да бъде.
И това е то...Не бих казала, че книгата е загуба на време. Научих някои интригуващи неща за символа на Франция. Но както споменах по-горе, липсваше ми дълбочина, а любовната им драма в един момент ми дойде в повече. И емоцията, която се открои най-много сред другите, по време на четенето беше негодувание. Негодувание заради начина, по който се развиха нещата.
Определено бих дала шанс на някоя друга книга за Париж.

[Dunja · Rating 5 out of 5]

verovatno potpuno subjektivna ocena, ali obožavam ovu ljubavnu priču 🇫🇷🗼🤍

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Kas gi nežino Giustavo Eifelio sukūrusio Eifelio bokštą Paryžiuje? Gėda būtų nežinoti. Šiame romane pasakojama meilės istorija ir kaip gimė idėja statyti šį bokštą.

Istorija pasakojama dviem laiko linijomis: kai Giustavas buvo dar jaunas 1859- aisiais ir kai pradėjo statyti Eifelio bokštą 1886 metais. Kiek istorinių faktų yra šiame romane – aš negaliu pasakyti, bet kad knyga man patiko tai tikrai. Paėmęs ją skaityti galvojau, kad ji bus ne mano knyga ir nepatiks, bet klydau. Man iš tikrųjų net labai patiko ši subtili ir brandi meilė. Oi ne, čia seilių nebuvo.

Kaip supratau ši knyga parašyta pagal filmą. Dar neteko skaityti knygos parašytos pagal filmą. Visada būna atvirkščiai. Skyriai labai trumpi todėl nenusibodo skaityti ir daryti pertraukėles. Tik štai knygos pabaiga iš meilės pusės mane labai nuvylė... Bet puikiai praleidau laiką su knyga ir nesigailiu ją skaitęs.

Rekomenduoju tiems, kas nori subtilaus meilės romano su istorinėmis detalėmis.

[Katinas Čiobrelis | knygos, kelionės ir kiti įdomūs dalykai · Rating 5 out of 5]

www.instagram.com/miciausknygos
www.facebook.com/miciausknygos
Lengva, greitai skaitoma istorija nukelusi į laikus praleistus Prancūzijoje. Nors tekdavo matyti eifelio bokštą dažnaintačiau tik dabar susipažinau su jo kilmės atsiradimu. Knygoje rasite nuostabaus grožio istoriją apie tikrą pasiaukojančią meilę. Jei norite kažko jaukaus ir lengvo pasakityti, knyga kaip tik.

[Knygų Romantikė · Rating 4 out of 5]

☆☆☆☆

Tik 4☆, nors dievinu Eifelį ir viską apie Paryžių, nes tai tiesiog vis dar neįgyvendinta svajonė apsilankyti ten. Tai gal dėl to taip romantizuoju tiek miestą, tiek detales, tiek ir knygas apie jį. Ši knyga buvo pristatoma kaip romanas, parašytas remiantis filmu. Filmo nemačiau, romaną perskaičiau, bet tikrai jo buvo ne per daugiausia, nes daugiau tiesiog apie pačio Eifelio atsiradimo, idėjos, pasipriešinimo hį statyti istorija. Bet tikrai buvo įdomu, lengvai skaitėsi, pasigooglinau daugiau detalių, tad ir naudinga buvo 😊

[Edita Kazakevičienė · Rating 4 out of 5]

„Širdies gilumoje žinojo, kad bokštą kuria ne vien sau. Už tokio įkarščio, užsidegimo, koks apimdavo jaunystėje, slypėjo moteris. Tačiau Gustavas nė už ką nebūtų atskleidęs jos vardo. Ta moteris – jo mūza, įkvėpimas."

Labai lengva, trumpa ir greitai skaitoma knyga apie romantiškiausią pasaulio bokštą. Šiaip nustebau, jog, rodos, apie tokį žinomą statinį sužinojau tiek naujų dalykų. Kas buvo tas žmogus, kuris jį pastatė? Kaip gimė būtent tokio Eifelio bokšto įdėja? Ar šis statinys tikrai atsirado iš meilės?

Pati meilės istorija buvo papasakota gan neįdomiai. Manau, kad autoriui koją pakišo tai, jog knygą jis rašė pagal filmą ir negalėjo per daug nukrypti nuo scenarijaus. O inžinieriaus asmenybė ir bokšto statymo aplinkybės labai sudomino, nes informacijos apie Giustavą Eifelį tikrai nėra daug.

www.profesionalimama.wordpress.com
https://www.facebook.com/profesionali...
https://www.instagram.com/profesional...

[Živilė · Rating 5 out of 5]

Labai patiko. Kartais paprastumas, tvyrantis knygoje yra būtent tai, ko tau dabar reikia.
O ir meilės istorija yra viena gražiausių, tekusių perskaityti. :)

[Vilija|Knygų Puslapiuose · Rating 4 out of 5]

Nicolas d’Estienne d’Orves "Eifelis"

"Nuoširdumas - tokia paprasta, kvaila sąvoka, bet žvelgdama Giustavui į akis Adriena vėl prisiminė jos prasmę"

Ar kada nors pagalvojote kaip Paryžiuje atsirado Eifelio bokštas? Ir kokią žinutę jis skleidžia pasauliui? Galite net neabejoti, jog istorija verta filmo.

1886 metais Paryžiaus vyriausybė pasiūlo garsiam architektui Giustavui Eifeliui sukurti kažką unikalaus ir didingo būsimąjąi Pasaulio mugei, kuri 1889 metais turi įvykti Paryžiuje. Iš pradžių Eifelis svajoja apie labai įspūdingą metro sistemą, tačiau viskas pasikeičia netikėtai sutikus savo jaunystės meilę - Adrieną. Susidūrus su meile, jau niekas nebebus taip taip anksčiau.

Skaitydami šią istoriją sužinosite kodėl Paryžius yra toks koks yra. Pasinersite į vieno garsiausių architekto asmeninio gyvenimo peripetijas ir leisite savo širdžiai suvokti, jog meilė yra visagalė jėga.

Skaitydama negalėjau nesižavėti abejomis laiko linijomis. Vienoje Giustavas jau suaugęs, gyvenimo matęs vyras, našlys ir tėvas, o praeityje aš pažinau jaunuolį, kuris galėjo viską, norėjo visko ir nebijojo to siekti. Tai nepamirštama kelionė po Paryžių ir unikali galimybė pajausti ir pajausti kaip buvo statomas vienas įspūdingiausių statinių pasaulyje.
Ir nors tai romanas, o veikėjai išgalvoti, noriu tikėti, jog Eifelio bokštas iškilo iš meilės moteriai, kuri tapo viso gyvenimo mūza.

Skaityti buvo lengva, smagu, įdomu, tačiau tai tikrai nėra literatūrinis šedevras, kuris sužavės literatūros kritikus. Ir vis tik, tikiuosi, jog ši knyga sužavės beviltiškus romantikus, kurie tiki, jog Paryžius - meilės miestas. O aš eisiu pasižiūrėti filmo tokiu pat pavadinimu - "Eifelis"

Knygą skaičiau per Antanukas.lt - elektroninių knygų prenumerata ir skaityklė ❤️

[Milica Stojiljkovic · Rating 3 out of 5]

Neka propratna priča o Ajfelovom tornju i ljubavnoj priči Gistava Ajfela je okej, lagana za čitanje i neopterećujuća. Ipak, ne znam koji deo je istinit, a koji nije i to mi se uglavnom ne dopada kod ovakvog tipa knjiga koje kombinuju činjenice i fikciju. Priča kao priča je okej, ali je bilo mnogo skokova iz jednog u drugi vremenski period, pa sam se malo gubila u vremenu pripovedanja. Stil pisanja mi je najviše zasmetao, mada je sasvim moguće da prevod ima veliku ulogu. Podseća na "Srećni ljudi čitaju i piju kafu" ili "Sedam pisama iz Pariza", pa ako volite, vi izvolite.

[Amina Hujdur · Rating 4 out of 5]

Ljubavna priča o Gustavu Ajfelu i Adriani koja ga je inspirirala da konstruiše kulu sa slovom njenog imena.

[Ariannha · Rating 3 out of 5]

2,5

“¿Acaso no es el arte aquello que permanece escondido, lo que no se muestra?”

“Eiffel” es una novela que conseguí por casualidad en la librería, de la cual me creé expectativas que no se cumplieron en su totalidad.

En la novela nos encontramos la historia que hay detrás de la emblemática torre de París, a su genial creador y lo que fue “su inspiración” para tamaña edificación.
Es una historia de fácil abordaje y de rápida lectura, realmente no me duró un día, y creo que daba para mucho más. Nos cuenta la historia de amor imposible de Gustave Eiffel, y cómo los avatares del destino le lleva a perderlo, mientras él hace una carrera cada vez más prolífica, y nos relata el proceso de creación y construcción del icónico portento de hierro parisino.

El autor nos lleva en dos líneas temporales donde conocemos al joven e idealista Gustave, y luego al reconocido arquitecto en la madurez de su vida, con el sueño de ganar y construir el proyecto de la ciudad de París. En algunos momentos me parecieron saltos bruscos e inconexos que sacaban del contexto de la historia general, que pudieron tratarse con mayor delicadeza.

La historia cuenta con buenas anécdotas, información desconocida sobre Gustave Eiffel, el estilo de construcción de la época, las condiciones de trabajo de éstas; así como los muchos problemas encontrados durante la realización de la torre de hierro.

Como he dicho, es un libro bastante corto con muchos datos interesantes, escaso romance (que es en realidad como lo promocionan) y que se lee con facilidad, pero al que le falta un poco más de profundidad.


“Siempre son los nuestros quienes nos traicionan…”

[martin.hristov1505]

Dnf at 40% Книгата сама по себе си беше лека, в последствие стилът на писане не ми хареса, дължи се на това е книгата е правена по филм🙄

[Daiva Skirkevičienė · Rating 5 out of 5]

Tai nuostabi Eifelio bokšto “biografija” ir iki ašarų jaudinanti šio bokšto inžinieriaus — “geležies genijaus”, “metalo poeto” — Giustavo Eifelio meilės istorija. Ir tai dar vienas įrodymas, jog tikroms gyvenimo istorijoms negali prilygti joks žmogaus fantazijos sukurtas romanas.

[Loredana Mariana Bublitchi · Rating 3 out of 5]

„Vom construi un vis!"

Paris, 1886. Obsedat de turnul „său" de metal, înalt de 300 de metri, pe care s-a ambiționat să îl ridice în mijlocul parcului Champ-de-Mars, Gustave Eiffel lucrează zi și noapte în atelierele lui. Expoziția universală merită din plin acest pariu, iar Franța are nevoie să-și recapete încre-derea în puterea sa. Dar este oare acesta singurul motiv care îl face pe așa-numitul „magician al fierului" să-și rescrie întruna schițele pentru a găsi forma perfectă? De când a lansat acea idee nebunească, inginerul pare posedat.
Cea care îi apare neîncetat în fața ochilor este Adrienne, iubirea sa pierdută și regăsită, cu arcuirea minunată a spatelui ei, dinspre ceafă până la talie. Brusc, Gustave are o revelație: linia ce leagă baza de vârful turnului nu trebuie să fie dreaptă, ci una curbată, întrupată, vie. De acum înainte, viața lui Gustave se va învârti doar în jurul unei litere, A mare, litera turnului său, avântându-se spre cerul Parisului, gata să-l străpungă și să-l cucerească…

Actiunea romanului se desfasoara pe doua planuri temporare, anul 1859 în Bordeaux, unde Eiffel construieste un pod, dar si localitatea unde o întâlneste pe Adrienne, si anul 1886 în Paris, unde merge sa obtina un nou proiect legat de metrou, dar ajunge sa puna bazele unui proiect pentru constructia unui turn în mijlocul Parisului, prea cunoscutul Turn Eiffel din zilele noastre. Aici, în Paris, dupa 25 de ani, îsi reintalneste marea dragoste, pe Adrienne…
Nu pot sa spun ca m-a impresionat in vreun fel anume titlul, a fost o lectura interesanta, sa aflu putin din istoria turnului, dar si din povestea tânarului inginer ce a contribui la construirea lui.

Pe alocuri mi s-a parut ca povestea are anumite lipsuri, mi-ar fi placut sa patrund putin mai mult in viata lui Gustave Eiffel, sa ajung sa-l cunosc mai bine si cum a fost viata lui in cei 25 de ani, pana la reintalnirea cu Adrienne. E o parere strict personala, dar astfel consider ca ar fi fost mai placuta lectura pentru mine 🤷🏻‍♀️.

[Juan Gallardo · Rating 4 out of 5]

Gustave Eiffel, el ingeniero que en el mundo lo aplauden por sus maravillosas obras, es tentado por el ministro de comercio a crear un monumento en donde se enorgullezca como el monumento de la estatua de la libertad en Estados Unidos, hasta que todo empieza a ponerse difícil, cuando Eiffel ve a lo que iba a ser su prometida junto al de su amigo Antoine de Restac

[knygugriauzike_gabriele · Rating 4 out of 5]

Įgyvendinus projektą - užbaigus JAV Laisvės statūlos karkasą - Gustavui Eifeliui atsiveria naujų galimybių durys - prancūzų vyriausybė vyrui pasiūlo sukurti kažką nepakartojamo 1889-aisiais Paryžiuje vyksiančiai Pasaulio mugei. Pirmoji jo idėja - sukurti modernią metro sistemą, tačiau viskas pasikeičia, kai G. Eifelis netikėtai susitinka su savo jaunystės meile - Adriena.

Kas nežino ar nėra matę (bent jau nuotraukose) didingai Prancūzijos sostinėje, Paryžiuje, stūksančio Eifelio bokšto? Tapusio ne tik įsimylėjėlių miesto simboliu, bet ir visos valstybės atspindžiu, pagrindiniu turistų traukos centru. Kaip ir kiekvienas kitas statinys, esantis bet kuriame pasaulio kampelyje, Eifelio bokštas turi savitą atsiradimo priešistorę. Ir kalbu ne tik apie tą, kuri atskleidžia jo statymo peripetijas, kilusius nesklandumus, ar sąsajas su istorine praeitimi (laikotarpiais), bet apie kur kas gilesnes ištakas, neretai susijusias su asmeninėmis architektų gyvenimo detalėmis, potyriais, džiaugsmais ir vargais.

Perskaičiusi šį romaną, paremtą tikrais faktais, į Eifelį pradėjau žiūrėti kitomis akimis ir tai tik padidina norą vieną dieną šį statinį, kuris buvo lyginamas su Babelio bokštu, išvysti ne tik nuotraukose, o ir realybėje. Eifelio bokštas nuo šiol man jau ne tik stulbinantis architektūros kūrinys, bet ir nelaimingos, tačiau itin tyros dviejų žmonių meilės istorijos įamžinimas. Įdomus paaiškinimas ir Eifelio bokšto formos, niekada anksčiau (kol nebuvau perskaičiusi G. Eifelio ir Adrienos istorijos) nebūčiau pagalvojusi, kad tokia, kokią ją matome, yra ne be reikalo.

Nenusisekę santykiai, dėl kurių dažnas kaltina likimą, iš tiesų kaltę derėtų prisiimti aplinkai/joje esantiems asmenims, jau nebėra naujiena. Jeigu nūdienoje egzistuoja itin stiprus aplinkos poveikis, ką ir bekalbėti apie XIX a., kai normos/įstatymai/stereotipai buvo dar giliau įsišakniję žmonių pasąmonėje, kai pasiturinčiai ir visiems gerai pažįstamai šeimai ištekinti savo vienturtę dukrą už finansiškai ne taip gerai apsirūpinusio vyro, nepaisant jų nuoširdžios meilės, buvo nepriimtina - sumenktų prestižas.

Man, pačiai būnant vienturte, skaudžiausia turbūt ir buvo skaityti apie Adrienos šeimos požiūrį į vyrą, kurį ji mylėjo. Apmaudu, kai prioritetas teikiamas ne vertę turintiems žmonių jausmams, o materialiems dalykams. Dar skaudžiau buvo sužinoti tai, kas netyčia, bet vis tiek įvyko ir negrįžtamai pakeitė jos gyvenimą, sumenkino psichologinę savivertę. Toks tėvų elgesys parodo, kaip gali pasireikšti noras išsaugoti „veidą“ visuomenės akyse, nepaisant kitų norų, poreikių, ir įrodo, kad net šeimos nariai ne visada būna idealūs, supratingi ar gebantys priimti teisingus sprendimus.

Gustavo Eifelio ir Adrienos istorija (ir asmeninė, ir bendra) emociškai mane palietė, nors nebuvo ta, kurią laikyčiau verta Oskaro. Pastarojo neskirčiau, kadangi pasakojimas kažkuo priminė daugelį kitų XIX a., ar stilistiškai panašių, istorijų, pavaizduotų filmuose ar kitose knygose. Vis dėlto, tuo pačiu buvo labai savitas - juk ne kiekviena iš pastarųjų yra paremta tikrais faktais ar taip glaudžiai susijusi su realiai egzistuojančiu statiniu/gyvenusiais asmenimis. Mano nuomone, tai knyga, kurią būtų galima patobulinti ir parašyti šiek tiek kitaip, tačiau ji nuoširdžiai verta gerų žodžių dėl plėtojamų minčių, idėjų ir įprasminimo to, ką dažnai skubančiame pasaulyje vertiname per materialumo prizmę.

Ar ši istorija visiems laikams pakeitė Paryžiaus veidą, kaip skambiai teigia knygos anotacija? Mano nuomone, taip. Nuo šiol tiek Paryžius, tiek Prancūzija, tiek Eifelio bokštas turi istoriją, įprasmintą romano eilutėse, kurioje paaiškinta, kad statybų laikotarpiu buvo daug menininkų, kurie joms priešinosi, teigdami, jog jis tik sugadins valstybės įvaizdį. Dabar, kai žinome, kad Eifelio bokštas tapo traukos centru, tokie žodžiai, sakytume, atrodo labai kvailai ir neteisingai. Bet verčiau teigkime kitaip: tai dar vienas įrodymas (šį kartą - istorinis), kad išankstinė nuomonė nėra geras dalykas, nes neretai nepasitvirtina.

„Eifelis“ - istorija, atskleidžianti ne tik ištaigingo statinio, bet ir dviejų žmonių gyvenimo istoriją, kurią verta išgirsti, kad geriau suprastume, kokia šiluma, jausmai ir emocijos slypi už šaltų pastato kontūrų. Istorijos puslapiai skaitytoją elegantiškais bei subtiliais sakiniais veda ne visada teisingais ir klaidžiais, sudėtingais gyvenimo vingiais, parodydami, kaip sunku kartais būna pasirinkti tarp gyvenimo aistros ir žmogaus, kurio per daugelį metų nesiliovei mylėjęs. Kūrinys perteikia, kad reikšmingiausia filosofinė meilės idėja yra mokėjimas aukotis dėl to, kurį myli, ir valia nesavanaudiškiems dalykams teikti prioritetą. Nors istorijoje, herojų gyvenimuose ir ne viskas rožėmis klota, netrūksta keblių kryžkelių bei sankryžų, tačiau knygos XIX a. atmosfera (karietos su žirgais, dvariška atmosfera ir kt.), laipsniškas intrigos kūrimas, žmogaus laikysena, pasižyminti užsispyrimu, tvirtais siekiais, užmojais, suteikia naujų spalvų, užgožiančių pesimistiškumą ir graudulį.

Rekomenduoju skaitytojams, kurie mėgsta iki skausmo žinomus, visame pasaulyje mylimus statinius pažiūrėti ne į kaip taisyklingą metalo konstrukciją, sutvirtintą stipriais sraigteliais, bet kaip į jausmų meninę išraišką. Siūlau, jeigu mėgstate dviejų siužeto linijų romanus (šis pasakojimas yra vystomas dvejomis laiko perspektyvomis). Jeigu nesate vien tik tikrovės neatspindinčių pasakų, kur pabaigos laimė suprantama pagal vieną tradicinį ir visiems gerai žinomą šabloną, gerbėjas/-(a), rekomenduoju, kadangi ši istorija perteikia kitokią meilės ir gyvenimo prasmės sampratą. Siūlau, mėgstantiems gerumu ir nuoširdumu persmelktas istorijas. „Eifelis“ patiks visiems, dievinantiems kūrinius, kuriuose susipina faktai ir rašytojo fantazija.

4/5⭐

[Cris · Rating 4 out of 5]

Romanul reface, cu o notă romantică, una dintre cele mai emblematice povești de ambiție, dragoste și geniu din istoria Franței, ce începe în 1859 la Bordeaux și se termină în 1889, la Paris, la aniversarea a 100 de ani de la Revoluția Franceză.

Gustave Eiffel, un om al calculelor, al structurilor de oțel și al verticalității, este descris ca un personaj carismatic, dar arogant, care trebuie uneori îmblânzit. Un om pasionat de ideea că formele construite pot fi poezie în sine, nu degeaba era numit "poetul metalului".

Cartea prezintă și o frumoasă poveste de dragoste care trascende timpul. Gustave și Adrienne se reîntalnesc după 27 de ani, iar prezență ei îl inspiră. Vrea să-i dovedească că e cel mai bun, nu pentru că ea nu ar ști. Turnul său va avea acea curbă minunată ce se revarsă dinspre ceafa până la talia Adriennei: un arc aproape perfect, frumos ca o statuie.

În ciuda criticilor vremii, printre care și prieteni ai săi, precum Maupassant sau Garnier, care considerau Turnul Eiffel un „monstruos schelet de metal”, Gustave își duce visul până la capăt. Turnul devine nu doar o piesă de arhitectură industrială, ci simbolul unei idei: că frumusețea poate fi și practică, și sfidătoare, dar mai ales eternă!

Cartea se citește ușor, fără pretenții, potrivită pentru o lectură de vacanță, când nu cauți neapărat profunzime, dar vrei totuși o poveste cu atmosferă, ritm și o picătură de emoție.

[Heli Künnapas · Rating 4 out of 5]

Kui oled 2 nädalat tagasi Eiffeli torni juures olnud, siis on ikka hoopis teine asi kohe raamat otsa lugeda. Kui eelmisel nädalal raamatupoes seda raamatut nägin, haarasin selle pikemalt mõtlemata kaasa.
Kaasahaarav, romantiline, ajalooline ning motiveeriv.
Pikemalt loe minu mõtteid blogist siit: https://midaheliluges.blogspot.com/20...

[MisskTarsis · Rating 3 out of 5]

Es una obra ligera, entretenida y realmente más enfocado en la torre que en el romance entre ellos y quizás por eso me gustó tanto. La suavidad de su pluma, con ese humor satírico francés, y la muestra de muchas cosas de la época como la rigidez social, e incluso el miedo a lo desconocido. Aspirar a crear algo tan grande, algo que no había sido visto... tan alto, y tan peligroso a la vista de muchos. Pero, allí sigue de pie, pese a que han pasado 135 años.

[Carole]

https://www.my-bo0ks.over-blog.com/20...

La tour Eiffel, monument emblématique de la France et surtout de Paris. Tout le monde la connait sans vraiment la connaître. Car si on est habitué à la voir, combien d'entre nous savent pourquoi et comment elle a été bâtie.

Prochainement au cinéma, sort le film du même nom. Ce roman, publié chez Michel Lafon en est d'ailleurs tiré. J'étais vraiment curieuse de le découvrir pour en savoir plus sur la fameuse tour mais aussi son créateur.

Alternant les chapitres entre passé, durant lequel Eiffel acquiert une notoriété certaine avec notamment La statue de la liberté dont il a été l'ingénieur et le présent, c'est à dire le moment où il est question de construire la Tour Eiffel.

Le récit ne manque pas d'anecdotes, d'informations méconnues sur Gustave Eiffel mais aussi toutes les constructions de l'époque et notamment les conditions de travail de celles-ci. L'ingénieur n'avait au début, aucune envie de travailler sur cette tour. Mais il finira par changé d'avis. A travers ce court roman, on en apprend bien plus sur la Tour de fer mais aussi sa conception et les multiples problèmes subvenus au cours de sa réalisation.

En plus de l'aspect biographique de l'histoire, l'auteur, Nicolas d'Estienne d'Orvers nous propose également une touche de fiction à son récit. Car si certains éléments appartiennent au réel, d'autres sont plutôt là pour nuancé le tout.

En conclusion, Eiffel est un roman intéressant mêlant aspects techniques, historiques et fiction. On passe un bon moment de lecture et je suis d'autant plus curieuse de voir le film dont il est tiré, prochainement au cinéma.

[Jenny Days · Rating 2 out of 5]

Este es en definitiva un libro del que esperaba mucho pero al final resulto algo decepcionante. Antes que nada quiero aclarar que realmente la historia tenía una premisa muy buena e interesante, de la cual se podía desprender una historia fascinante, pero lastimosamente no alcanzo mis expectativas, considero que el problema no fue la historia sino la forma en como decidieron abordarla y la estructura narrativa que le dieron al libro.

Hubieron partes que considere innecesarias o que simplemente eran de relleno, y quizás otras partes que resultaban más llamativas únicamente se pasaron por encima. Como dije anteriormente la historia principal tiene mucho potencial, mi problema es con la forma cómo se cuenta. Este libro lo escuche en audiolibro y la verdad no me agrado el narrador, considero que le falto cierta chispa para hacer de este audiolibro una experiencia agradable.

La verdad me quede con grandes expectativas y la verdad me puso triste porque si era una historia que me llamaba mucho la atención. Igual dejo que ustedes juzguen por su propia cuenta este libro.

¿Les llama la atención leerlo?

[Michaela · Rating 2 out of 5]

Stavba storočia, veža v tvare A, stojí a vzdáva hold Adrienne, Eiffelovej láske, jeho neúnavnému zapalu a zanietenosti.
Úprimne, príbeh samotnej stavby v Paríži ma bavil o trolinku viac, romantika okolo ale absolútne nie. Autorov štýl bol nemastný-neslaný, pristihla som sa pritom, že viac sledujem seriál, čo si pustil muž, ako kniha, ktorú som si vybrala.
Nebudem odporúčať.

[Javiera · Rating 3 out of 5]

No tenía muchas expectativas, considerando que es una adaptación del guión original de la película del mismo nombre, pero me encantó. Sin desviarse del guión, agrega pequeños elementos que aportan a la historia. Es una lectura liviana sobre una historia de amor que, sin saber si es real o no, añade mística a la torre Eiffel.

[Adriana Sereno · Rating 4 out of 5]

La historia detrás de la construcción de la emblemática Torre Eiffel.

Me gusta bastante, aunque no me atrapó. Lo mejor para mí es como conversa la realidad de la época y de los personajes, es muy poco lo que cambia en la historia de esos dos años de construcción (porque si, investigue todo después de terminar jaja). Me encanta la torre Eiffel y conocer su historia a profundidad fue grandiosa. Increíble como un monumento tan asombroso y avanzado para la época tuvo que pasar por tantas trabas para llegar a ser lo que es.

El salto entre el pasado y presente estuvo muy bien, siento que hay cosas que no se explicaron a profundidad y me hubiera gustado leer un poco más de la construcción en vez de la historia de romance, pero al final del día es un libro de romance.

Además la torre tiene forma de A, no será de Adriana pero casi casí jajaja

[Vilma Kub · Rating 4 out of 5]

“-Aš tik žmogus, turintis jį pranokstančią idėją… Prašau tik leisti ją įgyvendinti…”

Knyga keliems vakarams, paskatinusi kitu žvilgsniu pažvelgti į Eifelio bokštą. Apie drąsias svajones, pažintis, įtakingus ryšius, palaikymą, netikėjimą, abejones ir priekaištus. Apie beprotišką atsidavimą įgyvendinti savo idėją.
Knyga, po kurios turėjau ko paklausti ir google.

[Håkan Brodin · Rating 5 out of 5]

En varm och fängslande berättelse om Eiffel och människorna omkring honom.

[Petra Brodin · Rating 5 out of 5]

En bok som sakta med säkert fångande mig mer och mer för varje sida.

[Tedi Teodora · Rating 5 out of 5]

O poveste pe două planuri, una începută in 1856 și alta continuată în 1886 despre aceleași persoane Gustave și Adrienne. În afară de povestea de iubire dintre cei doi cartea spune povestea marelui turn Eiffel din Paris. Povestea începe în 1856, in Bordeaux, când Gustave proiecta poduri și o cunoaște pe Adrienne, fata unui mare magnat al lemnului. Se înfiripă o poveste de dragoste care a durat câteva luni. În 1886, Gustave și Adrienne se întâlnesc din nou, soțul lui Adrienne fiind cel care îl ajută pe Gustave să obțină susținerea publicului pentru proiectul Eiffel. Ce se întâmplă intre cei doi? Va renaște pasiunea de acum 20+ ani?

[Maaria · Rating 4 out of 5]

Armastuslugu – ilus, kirglik ja kurb, mis on põimitud Eiffeli torni rajamise loosse.

Hästi lihtne lugemine, mis kergelt haaras ja lehekülgi keerama kutsus. Liigitaksin selle "naistekaks" – romantiline, aga piisava draamaga.

Lugu sellest, kuidas nooruspõlve suur armastus ei kuhtu, isegi kui elu ja perekond sekkub. Gustave ja Adrianne kohtuvad taas peale mitut aastakümmet ning taasleivad oma kire ja armastuse, kuid elul – nagu tihti ikka – on teised plaanid ning nõuab neilt raskeid otsuseid. Kas loobuda ühisest õnnest, et edukas saaks olla Gustave'i karjäär&projekt – Eiffeli torn? Keegi teeb õigeid otsuseid, kuid kas see tasub end ära?

Ladus lugemine oli ja saab minupoolse soovituse. Muide, Raamat on kirjutatud filmi ainesel ja täitsa taraks filmi nüüd ka näha 🙂