What do you think?
Rate this book
Bičių metai
40 metų bitininkystės patirties!
Nuėję į kavinę arba namuose gamindami valgyti, pagalvokite, ko jūsų lėkštėje nebūtų, jei ne bitės? Beveik visko, liktų vien ryžiai ir kruopos, ir tai tik su sąlyga, kad mėšlą pavyks apginti nuo kaltinimų gausinant CO2.
Apie ką knyga?
Vienas žinomiausių Lietuvos bitininkų Algirdas Amšiejus paprastai ir su gausybe pavyzdžių pasakoja apie tvarų bitininkavimą. Kai bitės ne išnaudojamos, o joms visokeriopai padedama. „Noriu, kad perskaitę šią knygą susimąstytumėte, kaip pasaulyje viskas susiję: augalai, bitės ir žmonės“, – sako A. Amšiejus, verdamas duris į stebuklingą bičių pasaulį.
Knygoje gausu įdomybių:
Per kokį atstumą tranas pajunta bičių motiną?
Kaip bitės suranda geriausias gamyklas?
Kada joms verta paskolinti savo kailinius ir kodėl nėra žibučių medaus?
Kaip atskirti kokybišką medų?
Ar tinka mieste laikyti bites?
Algirdas Amšiejus – agronomijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, bitininkas, veislinių bičių motinų augintojas, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas.
Nuėję į kavinę arba namuose gamindami valgyti, pagalvokite, ko jūsų lėkštėje nebūtų, jei ne bitės? Beveik visko, liktų vien ryžiai ir kruopos, ir tai tik su sąlyga, kad mėšlą pavyks apginti nuo kaltinimų gausinant CO2.
Apie ką knyga?
Vienas žinomiausių Lietuvos bitininkų Algirdas Amšiejus paprastai ir su gausybe pavyzdžių pasakoja apie tvarų bitininkavimą. Kai bitės ne išnaudojamos, o joms visokeriopai padedama. „Noriu, kad perskaitę šią knygą susimąstytumėte, kaip pasaulyje viskas susiję: augalai, bitės ir žmonės“, – sako A. Amšiejus, verdamas duris į stebuklingą bičių pasaulį.
Knygoje gausu įdomybių:
Per kokį atstumą tranas pajunta bičių motiną?
Kaip bitės suranda geriausias gamyklas?
Kada joms verta paskolinti savo kailinius ir kodėl nėra žibučių medaus?
Kaip atskirti kokybišką medų?
Ar tinka mieste laikyti bites?
Algirdas Amšiejus – agronomijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, bitininkas, veislinių bičių motinų augintojas, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas.
368 pages, Hardcover
First published August 12, 2021
8 people are currently reading
53 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 18 of 18 reviews
August 27, 2023
Didžioji knygos problema - kad neatskirta dalis, skirta visiems skaitytojams, ir skirta bitininkams. Nes jeigu nesi bitininkas, galiausiai techninės avilių ir bičių “detalės” - užknis.
May 21, 2022
Pirmas sakinys: be bičių gyvybė Žemėje išnyktų.
Knyga dėmesio verta dėl:
• meilės bitėms ir noru šia meile uždegti kitus – knyga subjektyvi, kartais tampanti biografine.
• įdomios ar praktinės informacijos – pradedant avilio dydžiu ir baigiant naujausiu bičių produktu – apilarnilu.
• autoriaus stiliaus – kartais atrodo, kad ne tekstą skaitai, o girdi autorių kalbant.
Tačiau kaip mokslo populiarinimo knygai "Bičių metams" trūksta šaltinių, pagrindžiančių vieną ar kitą teiginį, todėl neverta tikėti viskuo, kas rašoma. Pavyzdžiui, kaip jau pastebėjo ne vienas skaitytojas, bičių nuodai nėra tas pat, kas gyvačių nuodai.
Autorius į knygą norėjo sudėti viską: ir mokomąją medžiagą, ir švietimą. Todėl bitininkams mėgėjams bus neatsakytų klausimų: pavyzdžiui, jeigu norėčiau pereiti nuo mėgėjiškos bitininkystės prie autoriaus rekomenduojamų daugiaaukščių avilių, tai knygoje pateiktos informacijos tikrai neužtektų, net jeigu padėti kopinėti medų teko ne vieną ar du metus. O tik medaus valgytojai autoriui galėtų priekaištauti dėl per daug techninių detalių.
Tačiau dar kartą – autorius myli, dievina bites ir nori pasidalinti viskuo, ką žino. Reikia pripažinti, kad rezultatas (balansas) geras, tik reikia atsirinkti: norintiems mokslo populiarinimo knygos verta skaityti pirmuosius 140 p. (bičių šeima, lizdas, metų laikai, maistas) ir nuo 280 p. (bičių produktai, kaip aš tapau bitininku, bičių ganyklos). O 140-280 p. (bičių spietimas, daugiaaukščiai aviliai, bičių motinų veisimas, bičių ganyklos, bitininkų džiaugsmai ir rūpesčiai) bus įdomūs, jeigu bent kažkiek teko susidurti bitininkavimu.
Knyga dėmesio verta dėl:
• meilės bitėms ir noru šia meile uždegti kitus – knyga subjektyvi, kartais tampanti biografine.
• įdomios ar praktinės informacijos – pradedant avilio dydžiu ir baigiant naujausiu bičių produktu – apilarnilu.
• autoriaus stiliaus – kartais atrodo, kad ne tekstą skaitai, o girdi autorių kalbant.
Tačiau kaip mokslo populiarinimo knygai "Bičių metams" trūksta šaltinių, pagrindžiančių vieną ar kitą teiginį, todėl neverta tikėti viskuo, kas rašoma. Pavyzdžiui, kaip jau pastebėjo ne vienas skaitytojas, bičių nuodai nėra tas pat, kas gyvačių nuodai.
Autorius į knygą norėjo sudėti viską: ir mokomąją medžiagą, ir švietimą. Todėl bitininkams mėgėjams bus neatsakytų klausimų: pavyzdžiui, jeigu norėčiau pereiti nuo mėgėjiškos bitininkystės prie autoriaus rekomenduojamų daugiaaukščių avilių, tai knygoje pateiktos informacijos tikrai neužtektų, net jeigu padėti kopinėti medų teko ne vieną ar du metus. O tik medaus valgytojai autoriui galėtų priekaištauti dėl per daug techninių detalių.
Tačiau dar kartą – autorius myli, dievina bites ir nori pasidalinti viskuo, ką žino. Reikia pripažinti, kad rezultatas (balansas) geras, tik reikia atsirinkti: norintiems mokslo populiarinimo knygos verta skaityti pirmuosius 140 p. (bičių šeima, lizdas, metų laikai, maistas) ir nuo 280 p. (bičių produktai, kaip aš tapau bitininku, bičių ganyklos). O 140-280 p. (bičių spietimas, daugiaaukščiai aviliai, bičių motinų veisimas, bičių ganyklos, bitininkų džiaugsmai ir rūpesčiai) bus įdomūs, jeigu bent kažkiek teko susidurti bitininkavimu.
March 22, 2023
Gal dėl to, kad vaikystėje gyvenau greta bičių, traukia jų slaptingas gyvenimas. Vienoje mugėje iš daktaro Algirdo Amšiejaus rankų įsigijus knygą, gavau ir autografą su prierašu "Bite skrisk laisva! ". Skaičiau knygą su dideliu malonumu, net jaučiau autoriaus emocingą kalbėjimo manierą:)
May 1, 2025
Nuostabi knyga! Be abejonės, jog daug teorinių žinių tiems, kas bitėmis jau rūpinasi (ar dar tik ruošiasi rūpintis), bet parašyta nenuobodžiai, įtraukiančiai (o gal tik man, nes mėgstu bites). + daug ir bendrinių žinių
May 30, 2022
Knyga, kurią turėtų perskaityti kiekvienas. Net jei nesate bitininkas, vis tiek įdomu pažvelgti į bičių pasaulį, vėl pasikartoti, kodėl privalome gyventi darnoje su gamta.
September 13, 2021
Labai patiko! Net jaučiasi autoriaus kalbos maniera tekste, susiskaitė labai saldžiai! Iškart norisi medaus! Tikrai geras skaitinys į namų biblioteką ;)
November 5, 2022
Atsidariau spintelę ir apžiūrėjau kaip atrodo medus. Knyga, skirta gamtos pažinimui, tai tikrai. Ir nors viršelis toks "bardakėlis", viduje iliustracijos ir nuotraukos glosto akį ir sielą.
October 11, 2021
Nesu bitininkas. Anei koks ten dvasingas hipis. Man asmeniškai bitės žiauriai įdomios biologine prasme. Ir antropologine. Ir ne tik bitės – taip pat ir kamanės.
Lietuvių kalba literatūros apie bites truputis yra. Bet iš to, kiek esu radęs pats – arba stipriai specializuota bitininkams, arba visokia trenka ezoterika (blyn, kai pagalvoji, lyg netrenktos ezoterikos gali būti. Na bet tiek to jau). Dar esu radęs biškį internacionalinės propagandos, bet nors su šiek tiek gyvų istorijų ir nuorodų į mokslinius tyrimus. Jau šiek tiek geriau, bet tiesą sakant, taip ir nebaigiau knygos.
Na o va Algirdo Amšiejaus „Bičių metai“ yra tai, ką yra įdomiausio tekę skaityti šia tema. Nes yra visko – ir praktinės informacijos bitininkui (avilio rėmelio išmatavimai milimetrais), ir įdomių faktoidų, ir daug, daug informacijos apie bites.
Pagrindinis minusas – knyga stipriai subjektyvi. Aišku, atsižvelgus į autoriaus biografiją, tai yra ir pliusu – iš esmės knygą galima skaityti kažkiek kaip autobiografiją ir memuarus, ir tos detalės net labai pagyvina pasakojimą, be jų būtų žymiai nuobodžiau – bet matyt darbas mane patį atpratino nuo visiško pasitikėjimo autoritetais vien dėl to, kad jie yra autoritetais. Todėl labiau vertinu darbus, kai remiamasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir aiškiai nurodytais moksliniais tyrimais.
Rekomenduoju bet kam, kam įdomu bitės. Pernelyg specifinę kaip nebitininkui informaciją galima tiesiog praversti. Tikėti viskuo, kas rašoma, irgi neverta (ne, bičių nuodai nėra tas pat, kas gyvačių nuodai. Kaip ir alus nėra tas pat, kas vynas, nors abiejuose yra alkoholio ir nuo abiejų galima nesunkiai prisitvoti) – bet skaityti tikrai įdomu.
Lietuvių kalba literatūros apie bites truputis yra. Bet iš to, kiek esu radęs pats – arba stipriai specializuota bitininkams, arba visokia trenka ezoterika (blyn, kai pagalvoji, lyg netrenktos ezoterikos gali būti. Na bet tiek to jau). Dar esu radęs biškį internacionalinės propagandos, bet nors su šiek tiek gyvų istorijų ir nuorodų į mokslinius tyrimus. Jau šiek tiek geriau, bet tiesą sakant, taip ir nebaigiau knygos.
Na o va Algirdo Amšiejaus „Bičių metai“ yra tai, ką yra įdomiausio tekę skaityti šia tema. Nes yra visko – ir praktinės informacijos bitininkui (avilio rėmelio išmatavimai milimetrais), ir įdomių faktoidų, ir daug, daug informacijos apie bites.
Pagrindinis minusas – knyga stipriai subjektyvi. Aišku, atsižvelgus į autoriaus biografiją, tai yra ir pliusu – iš esmės knygą galima skaityti kažkiek kaip autobiografiją ir memuarus, ir tos detalės net labai pagyvina pasakojimą, be jų būtų žymiai nuobodžiau – bet matyt darbas mane patį atpratino nuo visiško pasitikėjimo autoritetais vien dėl to, kad jie yra autoritetais. Todėl labiau vertinu darbus, kai remiamasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir aiškiai nurodytais moksliniais tyrimais.
Rekomenduoju bet kam, kam įdomu bitės. Pernelyg specifinę kaip nebitininkui informaciją galima tiesiog praversti. Tikėti viskuo, kas rašoma, irgi neverta (ne, bičių nuodai nėra tas pat, kas gyvačių nuodai. Kaip ir alus nėra tas pat, kas vynas, nors abiejuose yra alkoholio ir nuo abiejų galima nesunkiai prisitvoti) – bet skaityti tikrai įdomu.
December 9, 2021
"...dažniausiai paskui motiną skrenda, ją vejasi juodas debesis - maždaug 300 tranų būrys. Pasiveja tik pats stipriausias, geriausiai išsivystęs, geriausiai pavalgęs. Poruodamiesi juodu ore sukimba (sueitis vyksta 8-10 metrų aukštyje), paskui tranas krinta ant žemės negyvas - su poruojantis išplėštais lytiniais organais kartu išlekia ir jo širdelė."
Čia ne apie vabzdžių maldininkų poravimosi ypatumus - nusičiupau labai įdomią knygą visiems bičiuliams ir bičių draugams - Algirdo Amšiejaus (pristatinėti nereikia) "Bičių metus".
Tiesą sakant ėmiau labiau bitininkaujančiam tėvukui paskaityti, bet atsivertęs, nepastebėjau, kaip ir pats akimoju atsidūriau ties 61-u puslapiu...
Didelis malonumas skaityti tiek patyrusiems, tiek besidomintiems, kas ir kokios yra bitės, medus, pikis, koks jų gyvenimo ir bendravimo būdas, kaip bitininkauti.
Paprastas, šiltas, bet kartu nepaprastai įdomus pasakojimas apie bičių pasaulį - turėtų patikti net tiems, kas nei medaus valgo, nei bitės matęs, jei tik žmogus išlaikęs sveiką smalsumą.
Va, apie motinėlę (jei ši pražūva išlėkusi poruotis), nes "...ją užklupo audra, pagavo medšarkė, kregždė ar paukštis bitininkas, anksčiau vadintas bitlesiu <...> Beje, bičių šeima per maždaug 15-20 minučių sužino, kad motinos nebėra - pradeda trūkti jos feromono. bičių šeima suūžia. Pakėlus avilio stogą matyti: visur sąmyšis, bitės bėgioja, ieško motinos. Jai neatsiradus bitės ima raudoti. Tai žodžiais nenusakomas garsas: visa bičių šeima ūžte ūžia - rauda visokiausiais balsais. Tai trunka parą, pusantros, kai kurios bičių rasės verkia net dvi paras. Bet per tą laiką bitės jau augina (jei turi iš ko) kitą, vadinamąją gelbėjimosi motiną. Maždaug po 2-3 parų jos lopšelis pradeda skirti iš pradžių silpnutį feromoną. Ir bitės nustoja verkti, nurimsta."
Kita vertus bičių motinėlę tos pačios bitė gali ir nužudyti, jei tik ši...
"...per ilgą bitininkavimo praktiką esu matęs, kad ir maža motina susiporavo, dėjo bitinius kiaušinėlius. Bet tais pačiais metais bitės ją pakeitė - nužudė ir užsiaugino naują. Bitės pajuto, kad motinos sukauptos spermos metams neužteks, kiaušinėlių pakankamai ji nepridės, šeimai gresia pavojus. Bitės tai visada jaučia, sveria savo motiną, tikrina. Jeigu jos kūnas mažas, mažai ir išskiriamo feromono. pajutusios, kad bičių motinos skelidžiamas feromonas silpnas, nesklinda po visą būstą, kur nors kamputyje bitės pradeda auginti kitą motiną."
...kaip tai primena ir žmonių pasaulį, pasidalinimą įtakos zonomis, įtakų silpnėjimą/stiprėjimą. O juk tarp bičių motinų draugystės irgi nėra - "Bičių motina turi geluonį. Jis skirtas nugilti konkurentei - savo seseriai ar dukteriai. Išsiritusi bičių motina pirmiausiai ieško kitos bičių motinos, kad ją sunaikintų. Karalienė bičių šeimoje turi likti viena!"
Bičių amžius: "bitės aktyviuoju sezonu gyvena 35-40 dienų. Todėl gyvenimo sutrumpėjimas dviem ar trimis valandomis bitei yra labai didelis, o jeigu ji gyvena parą trumpiau - tiesiog katastrofa."
Karnika ir avarija cukraus fabrike prie Dubysos: "Kodėl Karnika (Apis mellifera carnica) bitininkų taip gerbiama? Nektaro cukringumas - vos 10 proc., o ji jau skrenda, renka. Jei iš vakaro stipriai lijo, bet naktį liovėsi, - šita bitė ryte jau skrenda. Vietinės bitės, jei cukringumas nesiekdavo 30 proc., ant žiedo nė netūpdavo, verčiau mirdavo iš bado. O Karnikai tinka ir labai silpna cukraus koncentracija. Atmenu, kadaise Dubysos vandens cukringumas po avarijos cukraus fabrike buvo 12 procentų. Tai mes, bitininkai, juokavome, kad bitės galėjo išnešti visą upę!"
Apie spietimą: "Kodėl bitės keliauja? Pagrindinė priežastis - kad išvengtų giminingo veisimosi. Arti namų bičių motiną gali pamylėti jos brolis arba pusbrolis, o nuskridus 10-15 km - jau nebe. Juokaudamas savo studentams sakau: "Iš kitų Lietuvos vietovių atvažiavote mokytis dėl dviejų dalykų: gauti diplomą ir išvengti giminystės ryšių."
Knyga padaryta gerai, pristatyta šauniai, tekstas įdomus, nugludintas ir slysta be didelių pastangų - visur matyti profesionalų rankos, sugebėjusios nesugadinti gero produkto.
Maži asmeniniai minusiukai: mano skoniui gal kiek perkrauta spalvotomis nuotraukomis - ir savikainą turėjo išdidinti ir šiaip. Bet matyt tai skirta žmogaus, nesusidūrusio su bičių pasauliu iš arčiau, akims.
Antras minusiukas - pasakojimo subjektyvumas. Kai kuriuos teiginius (pvz., apie gyvačių nuodų atitikimą bičių nuodams), nors pateikti emocingai, įtikinamai ir energingai - norisi perpatikrinti.
Ar, kad ir tą pačią cukraus fabriko avariją prie Dubysos upės - niekur tokio fakto neradau.
Čia ne apie vabzdžių maldininkų poravimosi ypatumus - nusičiupau labai įdomią knygą visiems bičiuliams ir bičių draugams - Algirdo Amšiejaus (pristatinėti nereikia) "Bičių metus".
Tiesą sakant ėmiau labiau bitininkaujančiam tėvukui paskaityti, bet atsivertęs, nepastebėjau, kaip ir pats akimoju atsidūriau ties 61-u puslapiu...
Didelis malonumas skaityti tiek patyrusiems, tiek besidomintiems, kas ir kokios yra bitės, medus, pikis, koks jų gyvenimo ir bendravimo būdas, kaip bitininkauti.
Paprastas, šiltas, bet kartu nepaprastai įdomus pasakojimas apie bičių pasaulį - turėtų patikti net tiems, kas nei medaus valgo, nei bitės matęs, jei tik žmogus išlaikęs sveiką smalsumą.
Va, apie motinėlę (jei ši pražūva išlėkusi poruotis), nes "...ją užklupo audra, pagavo medšarkė, kregždė ar paukštis bitininkas, anksčiau vadintas bitlesiu <...> Beje, bičių šeima per maždaug 15-20 minučių sužino, kad motinos nebėra - pradeda trūkti jos feromono. bičių šeima suūžia. Pakėlus avilio stogą matyti: visur sąmyšis, bitės bėgioja, ieško motinos. Jai neatsiradus bitės ima raudoti. Tai žodžiais nenusakomas garsas: visa bičių šeima ūžte ūžia - rauda visokiausiais balsais. Tai trunka parą, pusantros, kai kurios bičių rasės verkia net dvi paras. Bet per tą laiką bitės jau augina (jei turi iš ko) kitą, vadinamąją gelbėjimosi motiną. Maždaug po 2-3 parų jos lopšelis pradeda skirti iš pradžių silpnutį feromoną. Ir bitės nustoja verkti, nurimsta."
Kita vertus bičių motinėlę tos pačios bitė gali ir nužudyti, jei tik ši...
"...per ilgą bitininkavimo praktiką esu matęs, kad ir maža motina susiporavo, dėjo bitinius kiaušinėlius. Bet tais pačiais metais bitės ją pakeitė - nužudė ir užsiaugino naują. Bitės pajuto, kad motinos sukauptos spermos metams neužteks, kiaušinėlių pakankamai ji nepridės, šeimai gresia pavojus. Bitės tai visada jaučia, sveria savo motiną, tikrina. Jeigu jos kūnas mažas, mažai ir išskiriamo feromono. pajutusios, kad bičių motinos skelidžiamas feromonas silpnas, nesklinda po visą būstą, kur nors kamputyje bitės pradeda auginti kitą motiną."
...kaip tai primena ir žmonių pasaulį, pasidalinimą įtakos zonomis, įtakų silpnėjimą/stiprėjimą. O juk tarp bičių motinų draugystės irgi nėra - "Bičių motina turi geluonį. Jis skirtas nugilti konkurentei - savo seseriai ar dukteriai. Išsiritusi bičių motina pirmiausiai ieško kitos bičių motinos, kad ją sunaikintų. Karalienė bičių šeimoje turi likti viena!"
Bičių amžius: "bitės aktyviuoju sezonu gyvena 35-40 dienų. Todėl gyvenimo sutrumpėjimas dviem ar trimis valandomis bitei yra labai didelis, o jeigu ji gyvena parą trumpiau - tiesiog katastrofa."
Karnika ir avarija cukraus fabrike prie Dubysos: "Kodėl Karnika (Apis mellifera carnica) bitininkų taip gerbiama? Nektaro cukringumas - vos 10 proc., o ji jau skrenda, renka. Jei iš vakaro stipriai lijo, bet naktį liovėsi, - šita bitė ryte jau skrenda. Vietinės bitės, jei cukringumas nesiekdavo 30 proc., ant žiedo nė netūpdavo, verčiau mirdavo iš bado. O Karnikai tinka ir labai silpna cukraus koncentracija. Atmenu, kadaise Dubysos vandens cukringumas po avarijos cukraus fabrike buvo 12 procentų. Tai mes, bitininkai, juokavome, kad bitės galėjo išnešti visą upę!"
Apie spietimą: "Kodėl bitės keliauja? Pagrindinė priežastis - kad išvengtų giminingo veisimosi. Arti namų bičių motiną gali pamylėti jos brolis arba pusbrolis, o nuskridus 10-15 km - jau nebe. Juokaudamas savo studentams sakau: "Iš kitų Lietuvos vietovių atvažiavote mokytis dėl dviejų dalykų: gauti diplomą ir išvengti giminystės ryšių."
Knyga padaryta gerai, pristatyta šauniai, tekstas įdomus, nugludintas ir slysta be didelių pastangų - visur matyti profesionalų rankos, sugebėjusios nesugadinti gero produkto.
Maži asmeniniai minusiukai: mano skoniui gal kiek perkrauta spalvotomis nuotraukomis - ir savikainą turėjo išdidinti ir šiaip. Bet matyt tai skirta žmogaus, nesusidūrusio su bičių pasauliu iš arčiau, akims.
Antras minusiukas - pasakojimo subjektyvumas. Kai kuriuos teiginius (pvz., apie gyvačių nuodų atitikimą bičių nuodams), nors pateikti emocingai, įtikinamai ir energingai - norisi perpatikrinti.
Ar, kad ir tą pačią cukraus fabriko avariją prie Dubysos upės - niekur tokio fakto neradau.
April 17, 2022
Knygą atradau perskaičiusi kelis gana teigiamus atsiliepimus savo socialinių tinklų sraute. Ir nenusivyliau. Knyga įdomi, įtraukianti, tačiau tuo pačiu metu keista. Tokia keista kombinacija mokslinio techninio teksto apie bitininkystę ir asmeninių patirčių atpasakojimas kupinas mažybinių epitetų, emocijų (džiugesio ir nuoskaudų), ir begalinės meilės bitėms.
Iki šitos knygos apie bites žinojau labai nedaug. Perskaičius mano žinios šiek tiek prasiplėtė. Bitės pasirodo vis dėlto yra ypatingi vabzdžiai, verti ypatingo dėmesio ir meilės.
Jeigu į knygą žiūrėti kaip į mokslinį darbą ar mokomąją medžiagą, pritarsiu vienoje apžvalgoje išsakytai nuomonei - trūksta šaltinių konkretiems teiginiams pagrįsti. Jeigu žiūrėti kaip į asmeninę biografiją/atsiminimus/dalinimąsi patirtimi, tai man kaip ne bitininkei - galbūt per daug techninių detalių. Tačiau vertinti taip atskirais gabalais neišeina. Reikia žiūrėti į visumą. O visuma puiki. Buvo įdomu ir naudinga.
Iki šitos knygos apie bites žinojau labai nedaug. Perskaičius mano žinios šiek tiek prasiplėtė. Bitės pasirodo vis dėlto yra ypatingi vabzdžiai, verti ypatingo dėmesio ir meilės.
Jeigu į knygą žiūrėti kaip į mokslinį darbą ar mokomąją medžiagą, pritarsiu vienoje apžvalgoje išsakytai nuomonei - trūksta šaltinių konkretiems teiginiams pagrįsti. Jeigu žiūrėti kaip į asmeninę biografiją/atsiminimus/dalinimąsi patirtimi, tai man kaip ne bitininkei - galbūt per daug techninių detalių. Tačiau vertinti taip atskirais gabalais neišeina. Reikia žiūrėti į visumą. O visuma puiki. Buvo įdomu ir naudinga.
October 11, 2025
Perskaičiusi “Bičių istoriją” norėjau dar giliau panerti į bičių pasaulį, tik jau nebe distopijos veidrodyje, o tikroje, gyvoje mūsų žemėje. Todėl paėmiau Algirdo Amšiejaus “Bičių metus”.
Tai knyga, kuri nepretenduoja į poetišką pasaką ar filosofinį traktatą. Ji yra paprasta, šilta ir vaizdinga. Autorius kalba iš patirties, nes bitės yra jo kasdienybė. Iš jo žodžių sklinda žmogaus, ne vienerius metus praleidusio prie avilio, balsas. Kartais skyriai atrodė ne tokie artimi, bet bendras pasakojimas man priminė seniai pamirštus vaikystės kvapus ir darbus prie avilio: dūminės, korių vaško, medaus.
Skaitydama jutau, kaip tos patirtys sugrįžta, kaip paprasti aprašymai tampa gyvais prisiminimais.
“Bičių metai” neišmoko manęs bitininkauti iš naujo, bet padėjo prisiminti, kokia subtili, darbšti ir išmintinga yra bičių bendruomenė. O gal ir mūsų kasdienybėje vertėtų dažniau ieškoti tokios tvarkos, kantrybės ir bendrumo?
AR ŽINOTE, KAD BITĖS VERKIA IR TURI PENKIAS AKIS?
Tai knyga, kuri nepretenduoja į poetišką pasaką ar filosofinį traktatą. Ji yra paprasta, šilta ir vaizdinga. Autorius kalba iš patirties, nes bitės yra jo kasdienybė. Iš jo žodžių sklinda žmogaus, ne vienerius metus praleidusio prie avilio, balsas. Kartais skyriai atrodė ne tokie artimi, bet bendras pasakojimas man priminė seniai pamirštus vaikystės kvapus ir darbus prie avilio: dūminės, korių vaško, medaus.
Skaitydama jutau, kaip tos patirtys sugrįžta, kaip paprasti aprašymai tampa gyvais prisiminimais.
“Bičių metai” neišmoko manęs bitininkauti iš naujo, bet padėjo prisiminti, kokia subtili, darbšti ir išmintinga yra bičių bendruomenė. O gal ir mūsų kasdienybėje vertėtų dažniau ieškoti tokios tvarkos, kantrybės ir bendrumo?
AR ŽINOTE, KAD BITĖS VERKIA IR TURI PENKIAS AKIS?
June 5, 2022
Kokia nuostabi knyga! Kiek daug meilės bitutėms.
Neslėpsiu, nuo vaikystės augau bijant bičių- nes juk puola ir skaudžiai gelia- ir išaugau visiškai neskiriant širšių nuo bičių. Tai ši knyga toks gėris, tiek daug sužinojau ir susižavėjau pačiomis bitėmis tiek bitininkais. Jau knygos skaitymo viduryje nutariau, kad prie namo kieme privalo nuo šiol būti žydinčių augalų.
Labai gaila, kad tiek mažai žmonės supažindinami su bitėmis ir jų svarba visų mūsų išlikimui.. apie kursą universitetuose neturėtų būti net kalbos, tačiau ir per gamtos pažinimo pamokas pradinėse klasėse vaikai turėtų būti supažindinami su bitėmis, jų svarba ir kaip joms galime kiekvienas padėti joms, nes gale dienos tai vistik jos mums reikalingesnės, negu žmogus joms.
Neslėpsiu, nuo vaikystės augau bijant bičių- nes juk puola ir skaudžiai gelia- ir išaugau visiškai neskiriant širšių nuo bičių. Tai ši knyga toks gėris, tiek daug sužinojau ir susižavėjau pačiomis bitėmis tiek bitininkais. Jau knygos skaitymo viduryje nutariau, kad prie namo kieme privalo nuo šiol būti žydinčių augalų.
Labai gaila, kad tiek mažai žmonės supažindinami su bitėmis ir jų svarba visų mūsų išlikimui.. apie kursą universitetuose neturėtų būti net kalbos, tačiau ir per gamtos pažinimo pamokas pradinėse klasėse vaikai turėtų būti supažindinami su bitėmis, jų svarba ir kaip joms galime kiekvienas padėti joms, nes gale dienos tai vistik jos mums reikalingesnės, negu žmogus joms.
January 25, 2024
Gražiausia knyga apie bites, kokią tik yra tekę gyvenime skaityti. Amšiejus apie bitininkystę kalba kaip apie poeziją - ir tame yra labai daug tiesos. Pažiūrėkite į savo pirštų pagalvėles - gal ir jūs savyje turite užkoduotą bitininko (kad ir neprofesionalo!) likimą.
Labai rekomenduoju kaip be galo informatyvią knygą, budinančią sąmoningumą apie suvokimą, kokį didelį žygdarbį kasdien atlieka bitės ir koks gyvenimas (jei išvis…) būtų be jų!
10/10!
Labai rekomenduoju kaip be galo informatyvią knygą, budinančią sąmoningumą apie suvokimą, kokį didelį žygdarbį kasdien atlieka bitės ir koks gyvenimas (jei išvis…) būtų be jų!
10/10!
January 23, 2023
Faina knyga. Išsami ir vertinga. Kai norisi, nuklysti nuo grožinės literatūros. Tik va autoriui, kad ir kiek jis būtų gerbiamas ir nusipelnęs visai Lietuvos butininkystei - geras kalbos redaktorius visgi nepamaišytų. Išgaudytų kliurkas ir ypač ant seksizmo ribos balansuojančius bajeriukus ir moterų ir vyrų lyčių stereotipizavimą.
Ir saugokim bites! Be jų, nebūtų mūsų!
Ir saugokim bites! Be jų, nebūtų mūsų!
September 30, 2021
Apie meilę bitėms, apie žemės ūkio poeziją... ❤️ Visiems bitininkams ir norintiems jais tapti.
July 12, 2022
Puiki knyga. Manifestas bitėms. Apie jas, apie bitininko duoną, apie tai, ką būtina žinoti, norint bites augint, apie bitininkavimą sovietmečiu ir atgavus nepriklausomybę.
July 24, 2022
Esu bitininko dukra, kuri, įkvėpta šios knygos, bandys daryti perversmą tėčio bityne. Tobula knyga!!!
August 17, 2025
Ačiū autoriui už tokią neįtikėtinai gražią knygą.
Displaying 1 - 18 of 18 reviews