Nemiers

by Finn Skårderud, Finns Skorderuds, Dace Deniņa (Translator)

Norvēģu psihiatra un rakstnieka Finna Skorderuda grāmata “Nemiers” tika izdota 1998. gadā un kopš tā laika ir kļuvusi populāra daudzās pasaules valstīs. Turklāt, laikam ejot, šajā grāmatā rakstītais ir kļuvis aizvien nozīmīgāks un, beidzot, grāmata tiks izdota arī latviešu valodā. “Nemiers” ir augstvērtīga populārzinātniska grāmata par modernā cilvēka nemieru. Šis ir stāsts par mums un mūsu laikabiedriem, kuriem šodienas ritmā ir aizvien grūtāk sabalansēt savu laiku, izveidot un noturēt attiecības ar līdzcilvēkiem un galu galā arī pašiem ar sevi. Grāmata noderēs gan jomas profesionāļiem – psihoterapeitiem un psihologiem –, gan arī tiem, kuri izbaudīs un mācīsies no šīs refleksijas par mūsdienu cilvēka psiholoģisko un kultūrvēsturisko situāciju.

Genres: Psychology, Nonfiction, Philosophy

488 pages, Hardcover

First published January 1, 1998

Reviews

[Matīss Rihards Vilcāns]

4,5/5
Grāmata kā okeāns, var noslīkt.

[Liva]

Šī grāmata nav analizējama kā jebkāda daiļliteratūra. Taču vienlaikus tā nav arī zinātniskais darbs klasiskā tā izpratnē. Teksti ir brīvākas formas nekā zinātniskie darbi, bet tie ir profesionālas pieredzes un zināšanu pilni.

Plašāk blogā: https://lalksne.blogspot.com/2021/10/...

[Inga Grencberga]

lasot NEMIERU, iestājas MIERS.

"Drīz būs pagājis ceturtdaļgadsimts, kopš "Nemiers" pirmo reizi tika izdots Norvēģiski. Pēc tam esmu saņēmis daudz jautājumu par to, kad varētu sekot grāmatas turpinājums ar nosaukumu "Miers".
Diemžēl ne es, ne sabiedrība līdz tam neesam nonākuši." Finn Skårderud

[Madara]

Ļoti patika eseju formāts

[Linda Vituma]

Ļaujiet man, lūdzu, uzrakstīti ABSOLŪTI CILDINOŠU atsauksmi par šo grāmatu! Tā ir mākslas darbs it visā - vēstījumā, valodā, vizuālajā noformējumā! Patiesa, iejūtīga, izglītojoša, emocionāla, skaista, aizraujoša, viegli satraucoša un... mierinoša. Tā bija BAUDA pilnīgi katrā grāmatas lasīšanas mirklī.
Izdevniecība "Valodu māja" - tik pārsteigumu pilna parādība Latvijā. Tulkotāja Dace Deniņa - tik baudpilna tulkotā teksta dāvinātāja. Grāmatas vizuālais noformējums - Ilze Kalnbērziņa Praz - IZCILI!

[Jurga]

Tai yra geriausia, ką skaičiau šiemet. Ir šitą knygą aš noriu turėt savo bibliotekoj.

[Ieva]

Grāmata, kuru pēc pēdējās lapas pāršķiršanas varētu arī sākt lasīt atkal no sākuma. Ļoti vērtīga lasāmviela, uzmanību saistoša, daudz literatūras, mākslas atsauču. Man vietām tikai trūka sasaistes starp apgalvojumiem, secinājumiem. Varbūt tās izveidošana ar nolūku atstāta lasītājam. Viens varens un nemierīgs prāts tam Skorderudam.

[Marijus Gailius]

„Nerimas“ turėtų būti parankinė kiekvieno rašytojo knyga šalia Žodyno, Biblijos ir Maironio.

„Beribiškumo problema yra atskyrimo ir nešvarumo problema. Sunku vidinį dalyką atskirti nuo išorinio, apibrėžtą – nuo neapibrėžto. Kai išsisklaido ribos, išsisklaido ir realybės apčiuopiamumas“ (p. 23)

„Bernhardas išformuoja skirtumą tarp vidaus ir išorės, kad melancholijai viduje nebeliktų vietos. Vietos savirefleksijai nebelieka. Kalba yra svaigalai. Kaip ir dauguma svaigalų, ji nuveda žmogiškąjį patyrimą į apribojimų šalį, kurioje karaliauja beprotybė ir mirtis“ (p. 171).

„Rašymas gali prilygti elektros srovei, kurią sukuria priešingybės – energija, išauganti iš įtemptų santykių tarp begalinės didybės ir begalinės desperacijos“ (p. 185).

[Edita Kazakevičienė]

Net lengviau atsikvėpiau, kai pagaliau pabaigiau šią knygą. Ne todėl, kad ji būtų bloga, o todėl, kad autorius turi neabejotiną talentą rašyti be galo nuobodžiai. F. Skarderud pateikia įžvalgas apie proto, kūno ir kultūros įtampą. Penki šimtai puslapių jo klajonių po psichoterapiją, meną, literatūrą, kelionių prisiminimus, įterpiant asmenines istorijas bei fragmentus iš psichoterapijos seansų. Analizės ir analizių analizės. Apžvalgos tęsinys: https://profesionalimama.wordpress.co...

[Ligija Purinaša]

Izcila!

[Alise Miļūna]

Vilinošs tuvo un neomulīgo ideju balanss. Slimības kā stāsti, ko sev stāstām, un stāsti kā medicīna. Prāts kā poroza daudzu sistēmu daļa, nevis vientuļa sala. Patības veidošana caur citiem cilvēkiem, vienlaikus nemitīgi un reizēm ar izmisīgiem līdzekļiem meklējot savas robežas. Noslēpumainais rūpju un sāpju balanss pilnvērtīgas attīstības receptē.

Skorderuds prasmīgi iezīmē kultūras kontekstu, kurā ieausta mūsdienu rietumnieka psihe, taču man pietrūka par to daudz plašākais dabas konteksts. To labāk sniedz tādas grāmatas kā Ecopsychology, Phenomenology, and the Environment: The Experience of Nature un Dump Philosophy: A Phenomenology of Devastation

[matilda haze]

„Ar užtektų stipraus lietaus?“

[Skiautelaitė]

Vertinu 4 žvaigždutėm, nes tikrai ne viską supratau, kas parašyta. Puikus, meistriškas mokslinių, literatūrinių, terapinių žinių susidūrimas knygoje. Galima skaityti kelis kartus tikrai.

[Ole Ellekrog]

I finished this book called "Unrest" now. Its author, Finn Skårderud, is like the Indiana Jones of psychiatry. In the book, he travels around the whole world to explore all the modern afflictions that lead to a general feeling of restlessness: Insomnia, intimacy problems, narcisism, a dissolving of the self, eating disorders, etc., etc. He explores many different cities and authors, and what they can teach us about the modern self: He goes to Prague for Kafka and shame, to Lisbon to learn about Fernando Pessoa and his multiple personalities, to Vienna for Freud and the repressed, to Las Vegas for feelings of isolation, to Hong Kong for ultra-capitalism and its lack of eroticism, to Florence to learn about vertigo due to art, Los Angeles for superficiality, and towards the end he goes to the desert in Morocco to learn about a simultanious feeling of peace and drama. I had wanted to read this book for a long time; I thought it would teach me about the reasons we travel and the reasons we feel unrest. In the end, it didn't deliver exactly that. It didn't seem to have an exact point as its author was seeming to use it to learn some things himself. Still, it was a very worthwhile read. It was like an explosion of new thoughts, ideas and inspiration for authors to read (Fernando Pessoa and Bruce Chatwin!). And I apologize for this long review: I, like the author, needed to figure out through writing it down what I just learned. 5/5.

[Ieva Gr]

I think the book is an example of good literature since it manages to almost seamlessly intertwine three very different layers: personal, cultural and psychiatric. It is interesting to read personal thoughts of a psychiatrist, his reactions to patients. At the same time travels described in the book provide inspiration – the idea to base vacation destinations on biographies of people you admire. Sadly the psychiatric context of the book seemed the most lacking for me – it mentioned some interesting ideas and yet grazed only their surface. Also, since the original seem to be published in 1998 it might be a little outdated.

[Ugnė Ritchik]

Nuostabi knyga.

[Obviously Incognito]

"Det moderne selvet er ikke lenger kuet av tradisjon. Det er kuet og beriket av overdoser av informasjon og relasjoner. Det gir utrolige muligheter for rike liv, men også for å miste oss selv"

[Darja]

Kažkodėl visai neužkabino :(

[Jūratė Račinskienė]

Ji

[Agnes]

Neste stopp ørkenen

[Irmina Žu]

Ši knyga mano dėmesį patraukė psichoterapeutės laukiamajame. Perverčiant žvilgsnis užkliuvo už minties, kad žmonės nugyvena po kelis gyvenimus. Išties.

Pats pavadinimas NERIMAS irgi daug žadantis – juk ir į psichoterapeuto kabinetą atvedė būtent nerimas ir po juo besislepiančios priežastys.

Susidomėjau ir praėjus keliems mėneniams knygą įsigijau. Pavadinčiau ją psichofilosofine. Pats autorius vadina moksline. Ši knyga nėra patarimų rinkinys, tad „skubiosios pagalbos“ funkcijos užklupus nerimui neatliks, tačiau skaitant iš aprimusio ar nurimusio proto pozicijos man asmeniškai ji tikras lobis. Knygoje persipina paties autoriaus (norvegų psichiatro, kultūrologo, kino kritiko) įžvalgos, pacientų istorijos, kelionių elementai, žinomų rašytojų biografiniai vingiai. Skaitydama šią knygą jaučiausi lyg ją būtų uždavęs skaityti universiteto dėstytojas Saulius Keturakis (studijų metais jo paskaitose mano smegenys sproginėjo nuo sudėtingumo, o dabar toks turinys tinkamomis dozėmis tampa atgaiva).

Šios knygos pradžioje autorius pasitinka su mintimi, kad gimusius žmones sudaro daugybė laisvų dalelių ir augti – reiškia tas daleles rinkti į krūvą, tikintis tapti vientisu žmogumi. Sielos branda, pasak autoriaus, ir yra kraštutinumų derinimas. Viduje visiškai pritariu ir linksiu – atrodo, kad pati per gyvenimą ėjau šokinėdama po krašutinumus ir tikrai ne visada tai suprasdama ir pripažindama. Būtent įsisąmoninus, pripažinus ir pradėjus kraštutinumus derinti su daugybe tarpinių sprendimų, ėmė rastis daugiau pusiausvyros, vidinio nurimimo, priėmimo – Brandos.

Įtraukiančios knygos pabaigoje prieinama ne prie nerimo sprendimų, bet prie pasiūlymo mokytis gyventi jaučiant nerimą. Gal kiek netikėta, bet ir logiška - juk nerimas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Svarbiausia nerimą geriau suprasti, netgi pateisinti jo egzistavimą ir mokytis apgenėti perteklines nerimo šakas, o ne bandyti šį jausmą išrauti su šaknimis.

[Sunniva Cecilie]

Dette oser av intelligens! Må inntas og fordøyes i mindre porsjoner, men er en fryd å lese. Vips ble det satt ord på diffuse følelser samt tanker og mistanker som har svevd rundt i topplokket – og alt innpakket i så mange kulturelle og litterære referanser som man bare kan ønske seg. Hvis jeg en vakker dag møter Finn, skal vi snakke hverandre i hjel!!

[Maria]

A fascinating look into the mind of the individual in modern society and the psychological problems the individual might develope. Very well written. It gave me a lot of insights about how the mind might works and helped me understand my own way of thinking.

[Fleeting Bird]

Kartais nepakeliamai nuobodi knyga, kitais kartais autorius neatplėšiamai prikausto dėmesį savo pastabumu ir žiniomis. Man buvo nuobodžiausia, kai buvo kalbama apie valgymo sutrikimus ir tatuiruotes bei piercing'ą. O tai apie trečdalis knygos.

[Kristel Øverland]

Alle som er interessert i litteratur og psykologi bør lese denne!

[Olav Øverland]

Veldig varierende, ekstrem namedropping, pretensiøst og pompøst språk, men fortsatt solid kunnskap om menneskets grunnbetingelser

[Aleksander Mula]

Å lese om andre menneske sin uro har utvilsamt hatt ein beroligande effekt på underteiknande.