„Skirgaila“ – pirmoji klasikinė lietuvių tragedija.
Pirmasis dramos „Skirgaila“ variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius Borisas Dauguvietis norėjo pastatyti ją Kauno Valstybės Teatre, V. Krėvė 1924 metais dramą perkūrė lietuviškai, pakeitė ir nemažai papildė. Drama turi griežtą kompoziciją – tai lyg istorinės dramos modelis.
Drama vaizduoja XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines bei religines problemas. „Skirgailoje“ atskleidžiama žmogaus dvasinio žlugimo drama, tragiška Skirgailos kova su aplinkiniais ir su savimi, parodomas savigriovos procesas. Šiuo požiūriu Krėvės „Skirgaila“ labiausiai priartėja prie šekspyriškojo tragizmo esmės.
V. Krėvės Skirgaila – tragiškasis herojus, kuriam būdingas kentėjimas. Jis nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais, griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas, atneša žmonėms ir sau daug kentėjimų. Be viso to, tragiškasis herojus dar yra ir kaltas be kaltės. Skirgailos tragizmą ir didybę sujungia charakteris.
Skirgaila troško prasmingo gyvenimo, tačiau patyrė gyvenimo beprasmybę, jo energingas rūpestis valstybe virto apatišku neveiklumu, aistringas Dievo ieškojimas – demoniškumu, o pasitikėjimas savimi – paniška pralaimėjimo baime.
Vincas Mickevičius (October 19, 1882 – July 17, 1954), better known by his pen name Vincas Krėvė-Mickevičius, was a Lithuanian writer, poet, novelist, playwright and philologist. He is also known as Vincas Krėvė, the shortened name he used in the United States. The literary production of Vincas Krėvė-Mickevičius is wide and varied. It included historical dramas, collections of folklore, short stories and sketches of village life, novels on contemporary problems, and tales based on oriental themes. At his death he was engaged on a major work entitled Sons of Heaven and Earth, which defies classification. It is written partly as drama and partly as a narration; its subjects are biblical with the action taking place in Palestine at the beginning of the Christian era. His work filled with a romantic impulse, drawing attention to rural life and oriental themes, is balanced with realistic narration and description. His writing is characterized by an unusually large vocabulary with remarkable purity. Some scholars sustain that Lithuanian language acquired a range of expression through his works only rivaled by that of Ancient Greece.
Mokytoja sakė, jog vienas iš geresnių kūrinių 11-oje klasėje ir mokiniams labai patinka. Perskaičiau. Nepatiko. Geriau skaityt apie Mykoliuką. Taigi, greičiausiai esu tik „boba kvailė“ – nebuvo lemta mėgautis šiomis karališkomis intrigomis...
Temos - Lietuvos istorija, pagonybės ir krikščionybės priešprieša, meilė, pasitikėjimas...
Problemos - Ką gali meilė? Ką reikia daryti, kad žmogus pamiltų? Koks turi būti valdovas? Kada žmogus netenka vilties pasikeisti?
Pagrindinė mintis - "svarbiausias gyvenimo uždavinys - išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti"
Tai istorija apie senovės lietuvius, valdant Algirdo sūnums Jogailai, Skirgailai ir Švitrigailai. Kaip suprantame iš dramos pavadinimo, ši istorija apie Skirgailą.
Didysis kunigaikštis Skirgaila per prievartą pilyje laiko uždarytą Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę, kuri buvo pažadėta Mozūrų kunigaikščiui. Atvykę lenkai su Henriku Mazoviečiu stengiasi perkalbėti valdovą, jog paleistų kunigaikštytę, bet šiam nė motais. O kiti svečiai - vokiečių riteriai Keleris ir Vartenbergas rengiasi ją išlaisvinti, jog užsitarnautų tiek jos, tiek Mozūrų kunigaikščio palankumą.
Pasinaudojęs savo vilionėmis, Keleris priverčia Onos Duonutės tarnaitę jį įsimylėti ir apgaule patenka į kunigaikštytės kambarį. Ten įėjęs jis tarsi pasikeičia ir tampa geru - nori išlaisvinti Lydos kunigaikštytę tyra širdimi ir net pasižada 4 priesaikomis. Bet apie Kelerio planą sužino didysis kunigaikštis ir siunčia kelerį kalėjiman, o šis pasprunka su lietuvių vaidilos Stardo pagalba. Pajutęs grėsmę Skirgaila spontaniškai veda Oną Duonutę per prievartą, pagrasindamas kitų gyvybėmis.
Po kurio laiko vokiečių riteris vėl bando prasmukti į pilį ir išvogti kunigaikštytę, parašo jai laišką, kuris be galo ją sukrečia ir padaro laimingą. Kaip tik tą akimirką po pokalbio su kunigaikštiene, kai išgirsta žodžius,jog Ona Duonutė pasirinktų Kelerį, o ne jį, ir Skirgaila praranda žmogiškumą ir pažada kunigaikštienei Kelerio galvą.
Lyg to dar būtų maža, kunigaikštis išgyvena ir vidinius konfliktus tarp pagonybės ir krikščionybės, nes jo gerbiamas ir ištikimas pagonis mirdamas apsikrikštijo (nors iš tiesų Stardas buvo apkrikštytas jau miręs ir ne savo noru vienuolio Jono Skarbeko). O be to, krivis jam taria, jog visi dievai yra tas pats Praamžius, ir Skirgaila lieka pakirstas kaip valdovas, nes nesupranta, kam tada reikėjo kovoti tiek su lenkais, tiek su vokiečiais.
Galiausiai drama užbaigiama gyvo Kelerio užkasimu, kuris slėpėsi Stardo karste,jog apgintų kunigaikštienės garbę po to, kai antrąkart apsilankė jos kambary. O be jo nužudoma dar ir mylimąjį išgelbėti norėjusi Oligė. Skirgailai bandant pakelti ranką prieš Oną Duonutę, ji lieka gyva tik kunigaikščio karavado Daugailos dėka.
Kaip Lietuvių Literatūros klasika, tai visai įdomi...Nu, bet aišku nelabai įtraukianti. Nu aš kaip ir daugelis mokykloj perskaičiau nemažai visokių "pievų" tai šitas kūrinėlis tikrai NEBLOGAS.
For a Lithuanian literature classic it's pretty fascinating...Obviously it did not really attract me. I and a lot of other people read a dosen "deep shit" in school so this creation is NOT BAD.
Ištikrųjų šita knyga mane labai nuliūdino. Iš jos galėjai sau pasiimti labai daug. Man labiausiai įstrigo - pagonybės ir krikščionybės temos. Buvo labai liūdna matyti kaip miršta senoji religija (literaliai mirė vaidila Stardas ir Skirtgaila jau pasimetęs). Parodo, kad visais laikais žmonės bijojo to ko nesupranta ir buvimas "kitokiu" nepriimtinas. IR KAD REALIGIJOS YRA SCAM'AS IR JOS REIKALINGOS KONTROLIUOTI ŽMONES¡
This entire review has been hidden because of spoilers.
Keleris įsimyli Onutę, nes ji hard to get,o jis tokios vargšas nematęs. Skirgaila visad viską žino jo neapgausi,jis naikina plot twistus. Stardas būdamas ypatingI kvailas įsikiša į catfight ir miršta. Skirgailai dvasinė koma.Onutė irgi įsimyli Kelerį.Keleris išmetė lavoną paskraidyt ,o pats atsigulė į karstą :)
Great lithuanian drama, I quite liked it. A lot of themes about religion (how christianity was used to essentially control and manipulate people), great inner conflict, also so mysoginistic >:(, but what else to expect from 14th century Lithuania?
sunkoka įsivažiuot buvo, bet po to jau kiek dramos buvo tai eik tu sau. patiko visas pokalbis apie religiją, jos santykį su politiką ir žmonių morale. žodžiu, this did something that mindaugas couldn’t.
Gavau pasigilinti į labai įdomią istorijos dalį, bet eik tu sau kiek kartojami tie patys dialogai: "mano dievas geras"/ "ne, mano dievai geresni." Vis dėlto dabar jaučiu ryšį su savo pagoniais protėviais...
Patiko citata is 63psl. - ,, KELERIS. Sirdis, kuri myli, sviesos ir saules troksta, o ju ia nera. Sirdis, kuri myli, verziasi, kur laisve, kur erdve,- i laisve ji verziasi. “