Mano galva knyga patiks tiems, kas konkrečiai domisi paslpatimis ir kaip išvis toks dalykas atsiranda mūsų galvose. Autorius pradėjo jomis domėtis kai pats išsiaiškino didelę savo šeimos paslaptį. Jam pradėjo kilti klausimai kodėl tėvai nuo jo tai slėpė, kodėl toks variantas jiems pasirodė geresnis, kodėl būtent dabar nusprendė viską paskayti. Sužinojęs, kad paslaptis juos slėgė, Michael Slepian susikoncentravo į tą paslapčių naštą, jaučiamą diskomfortą ką nors slepiant ir atliko krūvas tyrimų apie žmonių, saugančių paslaptis, jausenas ir būsenas.
Tai va čia visas tas jo darbas ir aprašytas. Įdomu buvo sužinoti kaip vaikai, labai maži, pradeda suvokti paslaptis ir jau savas turėti. Taip pat sužinoti, kad didelės paslpaties saugojimas gali turėti įtakos fizinei sveikatai ir kodėl taip yra. Atsakoma ir į klausimą kodėl tiek daug žmonių savo paslaptis išsipasakoja prieš mirtį, o nenusineša su savim į kapus. Be tų kelių įdomybių knyga man pasirodė sausoka... Mažai tikrų istorijų, gyvenimiškų pavyzdžių, daugiau teorijos, jo tyrimų statistikos ir apklausų rezultatų. Taip pat buvo ir atsikartojimų, to paties per tą patį pasakojimo. Galų gale, ir tema ne ta, kad viskas, o viskas būtų įdomu, nauja ar naudinga.