TIGRAS, GLOSTANTIS PĖDAS turi labai aštrius nagus. Jų paliekamos žaizdos, tarsi skraidantys Biblijos puslapiai, dykumos skėriais nuplasnoja per Etiopijos dykumą. Tai kelionė, kurioje nebesvarbūs kilometrai, nuovargis, pokšinčios gyslos ar braškantys kaulai. Tai kelias į priešingą pusę, nei nukreipia rodyklės, o antspaudus čia renkiesi ne į piligrimo pasą, bet tiesiai į širdį. Kiek jų reikia surinkti, kad gautum sertifikatą už gyvenimą?
Kvapą gniaužiantis, kupinas tūkstantmečių paslapčių, mistiškas, detektyvinis pasakojimas, besidriekiantis rūkuose paskendusiose Astūrijos kalnų grandinėse, Afrikos dykynėse ir Islandijos žaižaruojančiuose ledynuose. Ar galima pasiklysti vieninteliame kelyje? Ar kybant tarp žemės ir dangaus įvyks dieviškasis sielos virsmas? Ar Lalibelos ikonų šventųjų akys išsiplės iš nuostabos išgirdusios atsakymą į klausimą: išlikti gyvam ar išlikti žmogumi? O kai senasis etiopas paklaus: „Ką tau sako Dievas?“, per tavo nuodėmingą širdį drykstelės Tigras, glostantis pėdas, ir tu gausi paskutinį antspaudą.
Sakoma, kad pats ilgiausias kelias yra nuo galvos iki širdies. Ši knyga pasakoja apie dvasinę piligrimystę, kurios tikslas nėra nueiti nuo taško A iki taško B. Ji mus užklumpa kelyje. Dažnai, kai mažiausiai to tikimės. Pakibus kažkur tarp žemės ir dangaus. Tada, kai išmuša mūsų žmogiškus savisaugos ir susireikšminimo saugiklius, prasideda dieviškasis sielos virsmas. Kun. Algirdas Toliatas
Po Juozo romano apsisprendžiau senai svajonei – piligriminiam žygiui. Nors reikalai romane rimti ir prikaustantys, vis tiek skaitydamas šypsausi. Įtaigi ir besirūpinanti knyga. Linksmos ironijos ir didelės meilės pilna. Arūnas Matelis
Lietuvos aktorius, rašytojas, prodiuseris, renginių ir TV laidų vedėjas, dainų kūrėjas ir atlikėjas.
Juozas Gaižauskas gimė 1968 m. balandžio 18 d. Tauragėje (mama Valerija Gaižauskienė – anglų kalbos mokytoja, tėtis Juozas Jokūbas Gaižauskas – žurnalistas, 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanotas Lietuvos žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi). Turi tris brolius (Zigmas, Vytautas, Kęstutis) ir seserį (Birutė). Seneliui Juozui Gaižauskui ir močiutei Stanislavai Gaižauskienei 2019 m. suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai ir 2015 m. rugsėjo 18 d. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. 1996 m. susituokė su Agne Dalia Gaižauskiene ir 1997 m. susilaukė dukters Gabrielės.
Mokėsi Tauragės 4-oje vidurinėje mokykloje (dabar – Tauragės Žalgirių gimnazija). 1984 m. baigė Tauragės muzikos mokyklos fortepijono specialybę. 1984–1985 m. tęsė fortepijono studijas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. 1985–1987 m. studijavo ir baigė Šiaulių Sporto mokyklą internatą (rankinio specialybę). 1991 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) teatrinį fakultetą ir įgijo aktoriaus secialybę (diplomas su pagyrimu).
1991–1994 m. „Šiaurės Atėnų teatro“ aktorius. 1994–1997 m. muzikinės humoristinės grupės „Viengungių melodijos“ įkūrėjas ir atlikėjas. Nuo 2008 m. profesionalaus komedijos teatro „Domino“ aktorius. Nuo 2015 m. teatro „Cezario grupė“ aktorius. 2020 m. rugsėjo 30 d. išleido romaną „Dievas su šlepetėmis“. 2021 m. Audioteka išleido romano „Dievas su šlepetėmis“ audioknygą.
Kokia įtraukianti, gili, prasminga ir vaizdinga knyga. Pirmą mano audio knyga ir džiaugiuosi, nes ją įgarsino pats autorius. Tiesiog nuostabu. Klausantis daug kartu balsu kvatojausi,o vietomis taip stipriai paliečia širdį. Didelis ačiū autoriui.
Labai džiaugiuosi kad atradau dar vieną 🇱🇹 autorių, kurio rašymo stilius ir istorija tiesiog sužavėjo.
Pagrindinio knygos personažo humoro jausmas vertė balsu juoktis, netektys ir siužeto intrigos stingdė kraują, o gyvenimiškos pamokos glostė širdį ir sielą.
Tai knyga turinti ne vieną perkeltinę prasmę, parašyta labai gražiai, įdomiai ir ikvepiančiai.
Knygos mintis - graži, tačiau tarsi trūksta išpildymo. Pagrindinio herojaus požiūris į aplinką vaikiškai piktas, o tam tikri jo priimami sprendimai tarsi primena ne suaugusio žmogaus, o aštuonmečio elgesį (ypač knygos pirmoje pusėje). Jei autorius norėjo lygintis su L. Gounelle knygose atskleidžiamu žmogaus savitobulėjimu - mano manymu nelabai pavyko. Šioje knygoje autorius dažnai nutraukia savo mintį "šmaikščiais pajuokavimais" taip ir nesuteikdamas jai pilnos prasmės. Taip pat, knygos scenarijus nuspėjamas.
Ne itin mėgstu tokio žanro knygas, tačiau kai ji parašyta vaizdinga gimtąją kalba ir talentingo žmogaus - perskaičiau tiesiog pasigardžiuodama.
Knygos herojus keliauja Ispanijos piligrimų keliu, Etiopijos kalnais ir atsiduria Islandijoje. Kelionių priežastys skirtingos, tačiau visos veda iš širdies į širdį.
Savo širdies kalnus galime rasti betkur, net vaikščiodami šaligatviu prie namų. Tik ar mokame šiame skubančiame pasaulyje girdėti save?
Knyga suvalgyta dviem prisėdimais. Pasiėmiau ją trumpai kelionei į Ispaniją ir 4 valndų skrydis praėjo lyg kelios minutės. Vietomis balsu prunkščiau, bandydama sulaukyti besiveržiantį juoką, vietomis braukiau ašarą, nuo tokio nuoširdaus tikrumo, paprastmo ir gilumo. Piligrimo kelias, kurį, matyt einame visi, vienokį ar kitokį, su savo patirtimis ir įžvalgomis.. ir tik nuo mūsų pačių priklauso kaip matome situacijas, kaip jas priimame, reaguojame ir ką iš to išmokstame. Puiki knyga visomis prasmėmis.
Džiaugiuosi atradusi Lietuvių rašytoją, turintį tokį talentą, kuris pasiekia slapčiausias sielos kerteles... "Tigras, glostantis pėdas" - puiki istorija apie tai, kas svarbu ir sušildo - ieškojimą savęs, savo kelio, tikėjimo, ryšio su Dievu.. Piligriminis kelias nelengvas, bet koks prasmingas, kiek toli nuvedantis ir tiek daug duodantis... Kvapą gniaužiantis, kupinas tūkstantmečių paslapčių, mistiškas, detektyvinis pasakojimas, besidriekiantis rūkuose paskendusiose Astūrijos kalnų grandinėse, Afrikos dykynėse ir Islandijos žaižaruojančiuose ledynuose. Linksmi, prasmingi veikėjai, pakeleiviai: Daniusa, Nebiri.. Tiek daug atskleidžia, parodo. Puiki kelionė tiek ieškant savęs, tiek ieškant kažko, kas tau artima... Istorija apie draugystę, palaikymą, tikėjimą. Rekomenduoju!
Kai būna TA knyga-laiku ir vietoje! Lyg terapija... Lyg gaivus oro gurkšnis... Lyg tas tigro pėdų paglostymas... Nuostabi! Ir krizenau, ir susigraudinau beskaitydama. Ačiū už tą gėrio ir tikėjimo paliudijimą!
Pradžioje buvau nusiteikus tikrai gana skeptiškai. Turiu kažkokių vidinių nepaaiškinamų nuostatų prieš piligrimystę. Bet skaitant šią knygą, mano mintys atsileido, ypač antroje dalyje. Gėrėjausi kalba ir visu kūnu jaučiau aprašomus vaizdus. Net pati užsimaniau savo Kelio. Nesusilaikiau po to nepagooglinus apie Lalibelą ir Abuna Yemata. Tai tik dar sustiprino teksto poveikį. Puikiai atliktas Juozo (kaip rašytojo) darbas. Ačiū už Viltį, kuri yra knygos varomoji jėga
"Tempk, broleli, nabagėli, save į viršų, visada tik į viršų, nes kitaip nugarmėsi į pragarą."
"Galbūt neturiu jėgų, gal kartais pritrūksta sėkmės ar koją pakiša klaidos, bet žinau, jog kantrybė ir atkaklumas dažnai svarbesni už raumenis ir sėkmę. Ką turiu? Turiu užgimusį tikėjimą, kurį privalau saugoti taip, lyg jį atkakliai bandytų užpūsti atšiaurus islandiškas oras, turiu viltį, laimėtą krauju ir trūkinėjančiomis gyslomis, plevenančią širdyje tarsi Šiaurės pašvaistė. Jos nenusipirksi pakėlės parduotuvėj ar švytinčiame prekybos centre. Ko trūksta? Trūksta tik vienintėlio dalyko, į kurį žingsniuoju dabar. Ir kai jį rasiu:šiandien ar po tūkstančio metų, ramiai galėsiu ištarti : -Man nieko netrūksta. Visiškai nieko. O ko gali trūkti? - kai Dievas vis paglosto tavo nuodėmingas pėdas. "
Juozas Gaizauskas knygoje „Tigras glostantis pėdas“ pasakoja apie asmeninę dvasinę kelionę, kurią patiria pagrindinis veikėjas. Tai meditacinis, filosofinis kūrinys, susitelkiantis į žmogaus vidinį pasaulį, savęs atradimą ir saviugdą. Autorius naudoja gausius metaforinius ir simbolinius vaizdinius, kurie leidžia skaitytojui gilintis į esminius gyvenimo klausimus apie prasmę, tikslą, baimę ir ramybę.
Knygoje išryškėja pagrindinė veikėjo dvasinė kelionė, kurios metu jis ieško vidinės pusiausvyros ir supratimo. Pavadinime esantis „Tigras“ simbolizuoja žmogaus laukinį ir nenuspėjamą vidinį pasaulį, kuris gali būti pavojingas ir grėsmingas, bet kartu turi potencialą tapti švelniu ir harmoningu. „Glostantis pėdas“ vaizduoja žmogaus pastangas suvaldyti šį vidinį chaosą ir atrasti ramybę.
Pagrindiniai aspektai knygoje: 1. Dvasinė kelionė: Knyga pabrėžia žmogaus vidinio pasaulio tyrinėjimą ir dvasinio tobulėjimo svarbą. Tai ne fizinė kelionė, o gili asmeninė patirtis, kuri skatina skaitytoją susimąstyti apie savęs supratimą. 2. Gamta kaip metafora: Autorius naudoja daug gamtos motyvų, kurie sustiprina dvasinės kelionės simboliką. Tigras, gamtos elementai, laukinė aplinka simbolizuoja žmogaus jausmus, emocijas ir jų valdymą. 3. Įkvepiantys pamąstymai: Knygoje daug filosofiškų dialogų ir apmąstymų, kurie kviečia skaitytoją gilintis į gyvenimo prasmę, mirtį, baimes, meilę ir ramybę.
„Tigras glostantis pėdas“ yra ramybės ir dvasinio susikaupimo ieškojimo istorija, kuri siūlo skaitytojui pažvelgti giliau į savo paties vidinį pasaulį. Tai knyga, kuri rezonuoja su tais, kurie domisi meditacija, filosofija ar dvasiniu tobulėjimu.
Gaižauskas kapsto giliai, bet ir humoro nepamiršo. Nepamenu, kada taip juokiausi skaitydama knygą. Labai patiko
Labai norėjosi tikėti, kad ši istorija tikra. Vis save apgaudinėjau: negi tikra, negi tikra? Kai savęs įtikinti nebepavyko, stebuklas... Jis neišsisklaidė. Tiesiog jo liko mažiau. Dar viena knyga, dovanojanti gerumą.
Pirmoji kurią perskaičiau šiais metais. Knyga atsirado per Kalėdas, parašiau sesės dovanų, prieš tai neskaičiau apie ją nieko, net nežinojau apie ką knyga, man užteko mano gyvenimo gilaus simbolio - tigro. Na ir dar užkliuvo pažįstamos komentaras - verta dėmesio. Kur čia nebus verta kai tigras kaip simbolis mane lydi nuo gimimo. Pragulėjo knyga kelis mėnesius ant lentynos, tuo metu skaičiau 1 psichologinę knygą ir 2 dvasinio pobūdžio, jutau kaip pavargau ir noriu paįvairinti skaitymo rutiną ir tarp teorijos kurią siurbiau iš anų knygų, įterpti kažką paprasto. O gavosi visai nepaprasto. Pažiūrim apie ką tas tigras galvoju. Kai atsiverčiau, taip ir gavosi, kad mano anksčiau perdėtom knygom teko pastovėti eilėje ir palaukt kol grįšiu prie jų. Apie ką tigras nežinojau ir jį skaitant jis man priminė apie mano seną svajonę, kuri gimė prieš kelis metus, kuriai karantinas užstojo kelią, o veliau ir patys gyvenimo įvykiai šią svajonę pastatė į antrą planą. O svajonė buvo paprasta - camino pilgrimo kelias. Knygą pasiemiau skaityti tokiu laikotarpiu kai turėjau asmeninį pasimetimą, lyg ir ėjau link didžiausio savo gyvenimo nusibrėžto tikslo, bet širdis šnabždėjo, kad dar ne laikas, o knyga apie tai priminė. Priminė, kad prieš visus tikslus, buvo maža svajonė apie camino kelią. Įpusėjus knygą parašiau mamai. Papasakojau, kad daugiau taip negaliu, nebetikiu kuo darau, neturiu noro siekti savo užsibrėžto 'verslo' tikslo. Papasakojau, kad prisiminiau apie Camino ir kaip prieš kelis metus norėjau eiti, o karantinas sutrukdė. Ji manęs išklause ir paklausė, kada išeinu į kelią. Taip paprastai. Tada supratau, kad laikas ruoštis kelionei. Atidėti tuos verslo tikslus, kaip ir tas 3 mokslines knygas, trumpam į šoną. Prisimint ko iš tikrųjų nori širdis ir ką ji tyliai šnabžda. Kai padariau sprendimą - verslo planams darom pauzę, ruošiames keliui. Tuo metu pajutau kaip vėl įkvepiu norą gyventi, o patikėkit to noro nebuvo jau pusę metų, kai visas dėmesys buvo sutelktas į verslo ir ateities dalykus. Tas gebėjimas vėl kvėpuoti pilnais plaučiai tik įrodė, kad sprendimas teisingas. Dabar tik liko pasiruošti savajam camino.
Knygų vertintoja iš manes prasta, nes viską visada aprašau per savąją patirčių ir gyvenimo prizmę, o ji pas kiekvieną skirtinga. Knyga asmeniškai man nešė daug žinučių, rezonansas buvo stiprus, net sakyčiau pakeičiantis tam tikrus mano gyvenimo vingius kuriuos jau minėjau. Istorija užburianti, paprasta, nuoširdi, įtraukianti. Istorija pažadinanti norą pamatyti Tigrajaus kalnus gyvai. Istorija kuri palietė gyliai ir užkabino per mano pačios gylius gyvenimo simbolius. Knyga atsiradusi mano gyvenime laiku ir vietoje. Ar ji taip gyliai paveikia kiekvieną skaitytoja? Manau, kad ne, bet ji ir nėra skirta masėms. Ne kiekvienas pagauna tą ryšį su visata/dievu kurį knygoje aprašo autorius, bet tikrai linkiu kiekvienam tą ryšį atrasti.
Knyga, kurią "suvalgiau" per 2 dienas. Labai turtingas ir unikalus rašymo stilius, keli paraleliai vykstantys siužetai. Knyga, kurią skaitant, tiek įtraukia, kad nuėjus miegoti sapnuoji pagrindinio personažo nuotykius. Labai džiugu, kad autorius lietuvis :) Rekomenduoju visiems kas nori pakeliauti nepakilus nuo skaitymo kušetės.
Tik užvertus paskutinį perskaitytą knygos puslapį, dar ilgai akimis glosčiau jos viršelį, kaip tikgras, glostantis pėdas, o galvoje skambėjo tarsi varpai NUO-STA-BU! Įtraukianti, gili, prasminga, vaizdinga kalba, šiltai nuskambėjo žodžiai 'kelutis', 'muilelis". Buvo, kur skaitant kvatojausi, teko ir ašarą nubraukti... Tapau autoriaus fane ir ieškosiu kitų jo knygų. Ačiū!
Ir rūko fotografas, ir Islandijos orai, ir Santiago kelias...atpažistu savo kelionę jungdamas taškus nuo vieno prie kito. Ant mano būsimų namų palangės guli iš Danusios karolių padarytas instrumentas, o širdyje ir prote gausu dialogo, kuriame netik mano balsas.
Knyga su autoriaus parašu iš knygų mugės. Ne paskutinė.
Skaičiau ir šypsojausi, skaičiau ir pritariau, skaičiau ir mąsčiau… Tokia gili ir atradimų sau knyga. Dar kartą įsitikinau, kad man labai patinka Gaižausko kūryba. Su nekantrumu jau laukiu nusipirkti naująją knygą!
„Tigras, glostantis pėdas“ - intriguojantis, kelias prasmes turintis pavadinimas tik ir traukia išsiaiškinti, apie ką ši knyga. Pasakotojas skaitytoją nukelia į Ispaniją, į piligriminį kelią. Vėliau - į Etiopijos kaimą, galiausiai - į Islandiją. Kol visas pasaulis serga, kai kas nusprendžia išeiti į Kelią. Tačiau tai nepaprastas kelias - jame renkami antspaudai, paliekantys svarbią reikšmę žmogaus dvasinei būsenai ir jausenai. Kiek pagrindiniam pasakotojui pavyko atrasti antspaudų? Kiek ir kokių nuotykių patirti? Kiek žmonių sutikti? Viskas knygoje. Kiekviena kelionė, kiekvienas sutiktas žmogus, kiekviena patirtis augina ir keičia žmogų, jo dvasinius įsitikinimus. Būtent apie tai ir yra ši knyga. Ji įrodo, kiek daug gali žmogus ir kaip greitai jis gali pasikeisti ir suprasti, kas išties svarbiausia gyvenime. Kartais norint atrasti save, reikia tik išeiti į Kelią. Graži, dvasinga ir šilta knyga apie savęs ir tikrųjų vertybių paieškas.
Jei būtų galima duočiau 6 žvaigždutes. Nes istorija nusigauna iki širdies ir tos skylės pilve, kuri atsiranda suvokus savo mažumą. Neįtikėtinai vaizdžiai parašyta, turtingo žodyno ir nenuspėjamų palyginimų pilna stebuklinga pasaka
Įkvepianti knyga, labai gražiai aprašyta istorija. Nors išgalvota, autoriui pavyksta suteikti tam tikrą realybės ir artumo jausmą. Humoru bei kiekvienam žmogui nesvetimu mąstymu apie gyvenimo klausimus pateikiama daugybė ir tikrame gyvenime naudingų išminčių.
Neįtikėtina istorija, kurią perskaičius supratau kodėl toks knygos pavadinimas. Gili, miela, glostanti istorija. Rekomenduoju skaityti po pirmosios autoriaus knygos 😊👍
Nuostabaus grožio knygą :) skątinanti nusišypsoti ir pakrizenti iš širdies , sugerti šios istorijos žodžius į sielos gelmes. Ačiū , rašytojui už tai kad ši knyga gimė .Ji stipriai įkrito širdin.