What do you think?
Rate this book
Adamkus
Egidijus Aleksandravičius – žinomas istorikas bei visuomenės veikėjas, VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vadovas. Poros dešimčių knygų autorius ir bendraautoris, Lietuvos ir užsienio redakcijų ir kolegijų narys, akademinių apdovanojimų laureatas.
Knyga „Adamkus“ – ilgų bendravimo metų su Prezidentu ir jo veiklos tyrinėjimų Lietuvoje bei JAV rezultatas. Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome. Prof. E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą.
Prof. E. Aleksandravičius apie knygą „Adamkus“ sako:
Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui. Knygoje „Adamkus“ lieka ir neatsakytų klausimų, kuriuos istorikai ir giminingų mokslų tyrinėtojai turėtų ateityje patikslinti. Išsilavinusiai visuomenei kartais labiau reikalingas rimtas klausimas nei supaprastintas atsakymas. Be šios nuostatos sunku suprasti, ką Adamkaus jaunystėje reiškė švelnių rankų politikos principai, kuriems knygos herojus iki pat dabar liko ištikimas. Knygoje stengiausi parodyti, kad Adamkus yra žmogus, nusipelnęs išsamios biografijos, net jeigu niekada nebūtų tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Knyga „Adamkus“ – ilgų bendravimo metų su Prezidentu ir jo veiklos tyrinėjimų Lietuvoje bei JAV rezultatas. Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome. Prof. E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą.
Prof. E. Aleksandravičius apie knygą „Adamkus“ sako:
Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui. Knygoje „Adamkus“ lieka ir neatsakytų klausimų, kuriuos istorikai ir giminingų mokslų tyrinėtojai turėtų ateityje patikslinti. Išsilavinusiai visuomenei kartais labiau reikalingas rimtas klausimas nei supaprastintas atsakymas. Be šios nuostatos sunku suprasti, ką Adamkaus jaunystėje reiškė švelnių rankų politikos principai, kuriems knygos herojus iki pat dabar liko ištikimas. Knygoje stengiausi parodyti, kad Adamkus yra žmogus, nusipelnęs išsamios biografijos, net jeigu niekada nebūtų tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu.
477 pages, Hardcover
Published October 1, 2021
6 people are currently reading
60 people want to read
About the author
Egidijus Aleksandravičius
27 books11 followers1975–1979 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, 1983–1986 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis – organizacinis judėjimas Lietuvoje 1831–1863 m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. 1994 m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo 1989 m. skyriaus vedėjas. 1991 m. stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose.
Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, nuo 1997 m. profesorius. 1994–1998 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1997–2000 m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
Daugiausia tiria XIX a. vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.
1990 m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 1998 m. – „Kauno istorijos metraštį“. Nuo 1993 m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo 1999 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.[1] Nuo 2006 m. leidinio „Darbai ir dienos“ vyr. redaktorius.
Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo 1989 m. skyriaus vedėjas. 1991 m. stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose.
Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, nuo 1997 m. profesorius. 1994–1998 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1997–2000 m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
Daugiausia tiria XIX a. vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.
1990 m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 1998 m. – „Kauno istorijos metraštį“. Nuo 1993 m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo 1999 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.[1] Nuo 2006 m. leidinio „Darbai ir dienos“ vyr. redaktorius.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
December 5, 2021
Atsiribokime nuo asmenybės, kuri narstoma knygoje, bet pakalbėkime apie rašymą. Autorius pasitelkia puikią J. Greimo idėją, kad rašant reikia vengti bombonkių ir limonado skonio skaitytojo burnoje – neperspausti ir dirbtinai neaukštinti dėstant mintis. Bet kodėl būtent tai autorius padaro savo knygoje? Ne viena istoriko mintis pasirodė kaip tuščia, savitikslė ir nepridedanti jokios vertės, išskyrus išpūstą pergyrimą. Panašu, kad Prezidentas savo prisiminimuose daugiau orientuojasi į objektyvų vertinimą, nei kad tą daro autorius Prezidento biografijos rašyme. Kaip ir miniu, vertinu tik rašymą, bet ne biografijos herojų.
November 20, 2021
E. Aleksandravičius neabejotinai yra vienas kiečiausių, geriausiai ir profesionaliausiai rašančių istorikų ir publicistų Lietuvoje, kuo dar kartą galima įsitikinti šį kartą. Solidi knyga su dideliu ir plačiu įdirbiu apie herojų, kuris neabejotinai yra to vertas. Nupieštas labai platus V. Adamkaus aplinkos, jį formavusių ir visą gyvenimą lydėjusių minčių, įtakų ir žmonių paveikslas. Puikus amerikietiško gyvenimo ir mąstymo būdo, veiklos atskleidimas. Įtikinamai apibūdintos esminės politiko vertybės, charakterio bruožai ir veikimo principai.
Tačiau įspūdis vis dėlto nėra vienareikšmiškas. Kaip daugelio autoriaus knygų skaitytojas, turiu pastebėti daugelį idėjų pasikartojimų, kurie kartais sudaro vaizdą, kad ne V. Adamkaus gyvenimo faktai yra apibūdinami, o E. Aleksandravičiaus mintys prie jų pritempiamos. Pavyzdžiui, tokiu būdu prezidentas tampa reikšmingu kovotoju su nuolat autoriaus keiksnojama posovietine biurokratija, nors tai ir nebuvo kažkoks ryškesnis jo veiklos baras. Apskritai, kaip kito žmogaus biografijai, autoriaus pažiūrų ir vertinimų kiek daugokai. Tą liudija ir gana siaura knygos šaltinių bazė, neskaitant gausaus paties Adamkaus leidinių palikimo. Toks retesnis atvejis, kai norėjosi daugiau faktų ir mažiau vertinimų bei samprotavimų, daugiau tiesioginio, asmeninio herojaus pažinimo, kurio galiausiai ir pritrūko. Taip pat pristigo ir politinės istorijos bei vertinimų. Ne tokiai pozityviai prezidento antrajai kadencijai skirta visai maža knygos dalis, nors čia slypi bene didžiausia intriga. Šioje vietoje išlaikytas labai pagarbus atstumas. Vietoje to, reikšminga knygos dalis skirta prezidento veiklai jau po pasitraukimo iš politikos, išsakytoms kalboms ir vertinimams, kurie leidinio pabaigoje kiek prailgo.
Nepaisant to, tai tikrai yra neeilinė, dėmesio verta knyga apie didelį žmogų, kuris, kaip teisingai nuolat pabrėžia E. Aleksandravičius, būtų vertas knygos net jeigu niekada ir nebūtų tapęs Lietuvos prezidentu.
Tačiau įspūdis vis dėlto nėra vienareikšmiškas. Kaip daugelio autoriaus knygų skaitytojas, turiu pastebėti daugelį idėjų pasikartojimų, kurie kartais sudaro vaizdą, kad ne V. Adamkaus gyvenimo faktai yra apibūdinami, o E. Aleksandravičiaus mintys prie jų pritempiamos. Pavyzdžiui, tokiu būdu prezidentas tampa reikšmingu kovotoju su nuolat autoriaus keiksnojama posovietine biurokratija, nors tai ir nebuvo kažkoks ryškesnis jo veiklos baras. Apskritai, kaip kito žmogaus biografijai, autoriaus pažiūrų ir vertinimų kiek daugokai. Tą liudija ir gana siaura knygos šaltinių bazė, neskaitant gausaus paties Adamkaus leidinių palikimo. Toks retesnis atvejis, kai norėjosi daugiau faktų ir mažiau vertinimų bei samprotavimų, daugiau tiesioginio, asmeninio herojaus pažinimo, kurio galiausiai ir pritrūko. Taip pat pristigo ir politinės istorijos bei vertinimų. Ne tokiai pozityviai prezidento antrajai kadencijai skirta visai maža knygos dalis, nors čia slypi bene didžiausia intriga. Šioje vietoje išlaikytas labai pagarbus atstumas. Vietoje to, reikšminga knygos dalis skirta prezidento veiklai jau po pasitraukimo iš politikos, išsakytoms kalboms ir vertinimams, kurie leidinio pabaigoje kiek prailgo.
Nepaisant to, tai tikrai yra neeilinė, dėmesio verta knyga apie didelį žmogų, kuris, kaip teisingai nuolat pabrėžia E. Aleksandravičius, būtų vertas knygos net jeigu niekada ir nebūtų tapęs Lietuvos prezidentu.
February 10, 2022
Perskaitęs apie 100 lapų jau norėjau numesti knygą į šoną. Bet susikaupiau ir pabaigiau iš pagarbos Prezidentui ir autoriui.
Labiausiai patiko ir įtraukė knygos dalis apie Ameriką, darbą aplinkosaugoje ir pirmos kadencijos laikai. Tikrai sužinojau daug naujo ir netgi atradau daug istoriškai besikartojančių dalykų su šiais laikais.
Man nepatiko knygos autoriaus stilius. Manau, autorius reiškia pernelyg daug savo nuomonės ir apskritai biografijoje esti per daug panegirikos. Nejau negalima parašyti objektyviai, vertinant ne tik teigiamus bet ir neigiamus dalykus.
Ir pabaigai, autorius rašo, kad reikia vengti bonbonkių ir limonado skonio rašant biografijas, tačiau pats tai ir padaro.
Labiausiai patiko ir įtraukė knygos dalis apie Ameriką, darbą aplinkosaugoje ir pirmos kadencijos laikai. Tikrai sužinojau daug naujo ir netgi atradau daug istoriškai besikartojančių dalykų su šiais laikais.
Man nepatiko knygos autoriaus stilius. Manau, autorius reiškia pernelyg daug savo nuomonės ir apskritai biografijoje esti per daug panegirikos. Nejau negalima parašyti objektyviai, vertinant ne tik teigiamus bet ir neigiamus dalykus.
Ir pabaigai, autorius rašo, kad reikia vengti bonbonkių ir limonado skonio rašant biografijas, tačiau pats tai ir padaro.
March 15, 2023
Įveikta.
Adamkaus asmenybė tikrai įstabi ir verta dėmesio bei žavėjimosi. Tiek principų, vertybių stiprybės atžvilgiu, tiek diplomatiškumo pavyzdys.
Gaila, tik kad ilgiausios ir kartais nuo esmės ir Adamkaus istorijos nuklystančios autoriaus žodžių pinklės panardindavo į nuobodulį.
Adamkaus asmenybė tikrai įstabi ir verta dėmesio bei žavėjimosi. Tiek principų, vertybių stiprybės atžvilgiu, tiek diplomatiškumo pavyzdys.
Gaila, tik kad ilgiausios ir kartais nuo esmės ir Adamkaus istorijos nuklystančios autoriaus žodžių pinklės panardindavo į nuobodulį.
February 14, 2026
Ar gerai, kad išleista ši knyga, ar geriau jos visai nebūtų buvę? Pirmas variantas. Bet tai veikiau bandymas asmeniškai išjaučiant pratęsti paties Adamkaus perspektyvą žvelgiant į save, Lietuvą, pasaulį, o ne kompleksiškas ir kritiškas vieno iš didžiųjų mūsų asmenybių gyvenimo, ypač politinio, aprašymas, pristatymas, įvertinimas.
Autorius teisingai pastebi Adamkų esant tokia asmenybe, kuri būtų verta biografinės knygos net niekad netapus prezidentu. Čia gal verta pažymėti, kad iš tikrųjų tokia knyga išėjo dar 1997 m. - "Likimo vardas - Lietuva" (ji matyt buvo gera priemonė plačiau prisistatyti Lietuvos visuomenei prieš prezidento rinkimus). Na, o tolimesnius jo gyvenimo etapus Lietuvos politikoje gerai atspindi paties Adamkaus vesti dienoraščiai, jų išleistas ne vienas. Taigi, ir be šios knygos apie Adamkaus biografiją turėtume ką skaityti.
Kadangi paraleliai šiai knygai skaičiau ir dienoraščius, labai jaučiasi autoriaus apsiribojimas ko ne vien tik paties Adamkaus rašytais šaltiniais. Tai labai įrėmina biografiją - tarsi skaitytum Adamkaus tekstų highlight'us su išsamiais komentarais ir bandymais paaiškinti kas ir kaip.
Visgi labiausiai kliuvęs dalykas, tai autoriui nelabai pavykęs bandymas atliepti pačiam sau išsikeltą principą - rašyti be saldumo ("bonbonkių ir limonado", anot Greimo). Tikiu, kad rašant apie vieną didžiausių politinių Lietuvos autoritetų, tuo labiau kurį autorius labai gerai pažįsta asmeniškai*, pagunda nuklysti į panegiriką yra milžiniška. Drįstu sakyti, kad jai neatsispirta ir ji biografijoje labai greitai atsibosta. Be to, kas liečia grynai politinę dalį Lietuvoje, gaila, kad nepabandyta parodyti Adamkaus veikimo vertinimo iš įvairesnių perspektyvų, praleista proga palyginti skirtingas nuomones, pateikti, kad ir subjektyvius, argumentus, kodėl vienais atvejais arčiau tiesos yra vieni, kitais kiti - juk visi mes žmonės ir net didžiausios politikos asmenybės kartais padaro klaidų (juo labiau Adamkus savo dienoraščiuose jas kartais ir pats pripažįsta, manau, netgi drąsiau, nei biografijos autorius).
O kodėl gerai, kad ši knyga iš viso parašyta? Ne tik dėl to, kad jei tingite skaityti visas Adamkaus knygas, čia rasite itin gerą koncentratą leidžiantį pažinti įspūdingą asmenybę. O ją pažinti verta ir reikia, jis yra daugiau, nei žmogus vedęs Lietuvą į NATO ir ES. Jis - žmogus epocha persipynęs gyvenimais ir su svarbiausiais Tarpukario lietuviais, ir su lietuvių išeivija, ir su JAV politikais (Respublikonų partijos narys, federalinės agentūros vadovas, kontaktą turėjęs su 6 JAV Prezidentais), ir verslininkas Amerikoje, ir JAV-SSRS diplomatijos dalyvis, ir galiausiai aktyvus Lietuvos politikos veikėjas (kaip visuomenininkas, kaip rinkimų kampanijų dalyvis, kaip Prezidentas).
Autoriui, nors ir labai asmenišku stiliumi, bet pavyksta užčiuopti įdomių prasmių, susieti įvykius laike, įvairiuose kontekstuose atskleisti Adamkaus modus operandi geriau už jį patį ("švelnių rankų politika"). Be to, nors ir labai mažos apimties, bet vertinga ir įdomi knygos dalis apie lietuvišką 1993-1998 m. lakotarpį, ypač 1996 m. rinkimus, kurioje remiamasi būtent daugiausiai ne paties Adamkaus rašytais šaltiniais (matyt jų nelabai yra).
Galiausiai, drąsus bandymas parašyti politinę biografiją turtina šį žanrą Lietuvos literatūroje ir neabejotinai padės ateities rašytojams. Pakartoti sprendimus pasiteisinusius čia ir įveikti iššūkius, kuriuos sudoroti čia ne iki galo pavyko.
*paties Adamkaus dienoraščiuose autorius yra ne kartą minimas, fun fact - vieną sykį netgi matomas kaip variantas kandidatu į prezidentus.
Autorius teisingai pastebi Adamkų esant tokia asmenybe, kuri būtų verta biografinės knygos net niekad netapus prezidentu. Čia gal verta pažymėti, kad iš tikrųjų tokia knyga išėjo dar 1997 m. - "Likimo vardas - Lietuva" (ji matyt buvo gera priemonė plačiau prisistatyti Lietuvos visuomenei prieš prezidento rinkimus). Na, o tolimesnius jo gyvenimo etapus Lietuvos politikoje gerai atspindi paties Adamkaus vesti dienoraščiai, jų išleistas ne vienas. Taigi, ir be šios knygos apie Adamkaus biografiją turėtume ką skaityti.
Kadangi paraleliai šiai knygai skaičiau ir dienoraščius, labai jaučiasi autoriaus apsiribojimas ko ne vien tik paties Adamkaus rašytais šaltiniais. Tai labai įrėmina biografiją - tarsi skaitytum Adamkaus tekstų highlight'us su išsamiais komentarais ir bandymais paaiškinti kas ir kaip.
Visgi labiausiai kliuvęs dalykas, tai autoriui nelabai pavykęs bandymas atliepti pačiam sau išsikeltą principą - rašyti be saldumo ("bonbonkių ir limonado", anot Greimo). Tikiu, kad rašant apie vieną didžiausių politinių Lietuvos autoritetų, tuo labiau kurį autorius labai gerai pažįsta asmeniškai*, pagunda nuklysti į panegiriką yra milžiniška. Drįstu sakyti, kad jai neatsispirta ir ji biografijoje labai greitai atsibosta. Be to, kas liečia grynai politinę dalį Lietuvoje, gaila, kad nepabandyta parodyti Adamkaus veikimo vertinimo iš įvairesnių perspektyvų, praleista proga palyginti skirtingas nuomones, pateikti, kad ir subjektyvius, argumentus, kodėl vienais atvejais arčiau tiesos yra vieni, kitais kiti - juk visi mes žmonės ir net didžiausios politikos asmenybės kartais padaro klaidų (juo labiau Adamkus savo dienoraščiuose jas kartais ir pats pripažįsta, manau, netgi drąsiau, nei biografijos autorius).
O kodėl gerai, kad ši knyga iš viso parašyta? Ne tik dėl to, kad jei tingite skaityti visas Adamkaus knygas, čia rasite itin gerą koncentratą leidžiantį pažinti įspūdingą asmenybę. O ją pažinti verta ir reikia, jis yra daugiau, nei žmogus vedęs Lietuvą į NATO ir ES. Jis - žmogus epocha persipynęs gyvenimais ir su svarbiausiais Tarpukario lietuviais, ir su lietuvių išeivija, ir su JAV politikais (Respublikonų partijos narys, federalinės agentūros vadovas, kontaktą turėjęs su 6 JAV Prezidentais), ir verslininkas Amerikoje, ir JAV-SSRS diplomatijos dalyvis, ir galiausiai aktyvus Lietuvos politikos veikėjas (kaip visuomenininkas, kaip rinkimų kampanijų dalyvis, kaip Prezidentas).
Autoriui, nors ir labai asmenišku stiliumi, bet pavyksta užčiuopti įdomių prasmių, susieti įvykius laike, įvairiuose kontekstuose atskleisti Adamkaus modus operandi geriau už jį patį ("švelnių rankų politika"). Be to, nors ir labai mažos apimties, bet vertinga ir įdomi knygos dalis apie lietuvišką 1993-1998 m. lakotarpį, ypač 1996 m. rinkimus, kurioje remiamasi būtent daugiausiai ne paties Adamkaus rašytais šaltiniais (matyt jų nelabai yra).
Galiausiai, drąsus bandymas parašyti politinę biografiją turtina šį žanrą Lietuvos literatūroje ir neabejotinai padės ateities rašytojams. Pakartoti sprendimus pasiteisinusius čia ir įveikti iššūkius, kuriuos sudoroti čia ne iki galo pavyko.
*paties Adamkaus dienoraščiuose autorius yra ne kartą minimas, fun fact - vieną sykį netgi matomas kaip variantas kandidatu į prezidentus.
January 12, 2022
Adamkaus asmenybė neabejotinai verta storiausių biografinių knygų. Kelias nuo jaunatviško pasipriešinimo nacių okupacijai, DP stovyklų iki darbo JAV federalinės valdžios kabinetuose ir Lietuvos Respublikos prezidento rūmuose. Negaliu nesutikti su biografijos autoriaus ne kartą išsakyta mintimi, kad Adamkus išsamios knygos apie savo gyvenimo istoriją būtų nusipelnęs net jei niekada nebūtų tapęs Lietuvos prezidentu.
Visgi, atsiribojant nuo knygos herojaus, dažnai tekste jaučiamas labai kategoriškas autoriaus požiūris šiek tiek erzino. Nors natūralu, kad būdamas artimu Prezidento draugu, prisidėdamas prie jo rinkiminės kampanijos, autorius negali neturėti aiškaus prielankumo knygos herojui, tačiau vietomis Adamkaus supriešinimas su visais kitais to meto politinio lauko veikėjais ("jis vienas teisingas, jie visi blogi") atrodė perdėtai. Susidaro įspūdis, kad ne kartą knygoje minėtas A.J. Greimo perspėjimas vengti galimo bombonkių ir limonado skonio skaitytojo burnoje, buvo ne kartą pamirštas, pernelyg idealizuojant Adamkaus vaidmenį Lietuvos ir pasaulio politiniuose procesuose, kovoje su demokratijos netobulumais ir postsovietinės visuomenės ir biurokratijos ydomis.
Nepaisant visko, knyga tikrai verta dėmesio, leidžia geriau susipažinti su Prezidento pasaulėžiūrą formavusia aplinka, patirtimis, istorinėmis aplinkybėmis. Jaučiu, kad mano knygų lentyną dar papildys Adamkaus atsiminimų tomai, o ši knyga tikrai padėjo susidaryti platesnį tikrai įspūdingos asmenybės portretą.
Visgi, atsiribojant nuo knygos herojaus, dažnai tekste jaučiamas labai kategoriškas autoriaus požiūris šiek tiek erzino. Nors natūralu, kad būdamas artimu Prezidento draugu, prisidėdamas prie jo rinkiminės kampanijos, autorius negali neturėti aiškaus prielankumo knygos herojui, tačiau vietomis Adamkaus supriešinimas su visais kitais to meto politinio lauko veikėjais ("jis vienas teisingas, jie visi blogi") atrodė perdėtai. Susidaro įspūdis, kad ne kartą knygoje minėtas A.J. Greimo perspėjimas vengti galimo bombonkių ir limonado skonio skaitytojo burnoje, buvo ne kartą pamirštas, pernelyg idealizuojant Adamkaus vaidmenį Lietuvos ir pasaulio politiniuose procesuose, kovoje su demokratijos netobulumais ir postsovietinės visuomenės ir biurokratijos ydomis.
Nepaisant visko, knyga tikrai verta dėmesio, leidžia geriau susipažinti su Prezidento pasaulėžiūrą formavusia aplinka, patirtimis, istorinėmis aplinkybėmis. Jaučiu, kad mano knygų lentyną dar papildys Adamkaus atsiminimų tomai, o ši knyga tikrai padėjo susidaryti platesnį tikrai įspūdingos asmenybės portretą.
December 28, 2023
Neeilinė. Neeilinė asmenybė. Neeilinė istorija. Neeiliniai potyriai ir bandymai daryti viską ką galima, kad išliktum ne tik tu, bet ir tavo tauta.
Visada žavėjausi mūsų prezidentu, po šios knygos dar geriau suprantu, kad jis beprotiškai daug pasiekė tik savo paties pastangomis. Tik niekada neužsnūdo ant jau pasiektų rezultatų, tarsi pats likimas jam būtų uždėjas žymą, jau tada kai jis dar būdamas vaikas susipažino su Lietuvos Respublikos prezidentu Kaziu Griniumi. Lyg vienas prezidentas būtų perdavęs estafetės lazdelę kitam, kuris ją išsitraukė kai to labiausiai reikėjo ne jam, o jo tautai.
Žemai lenkiu galvą prieš nuostabų žmogų.
P. S. Kartais labai prasminga paskaityti didžių žmonių biografijas, kad suprastum jog niekas nieko negauna lengvai ir be pastangų.
Visada žavėjausi mūsų prezidentu, po šios knygos dar geriau suprantu, kad jis beprotiškai daug pasiekė tik savo paties pastangomis. Tik niekada neužsnūdo ant jau pasiektų rezultatų, tarsi pats likimas jam būtų uždėjas žymą, jau tada kai jis dar būdamas vaikas susipažino su Lietuvos Respublikos prezidentu Kaziu Griniumi. Lyg vienas prezidentas būtų perdavęs estafetės lazdelę kitam, kuris ją išsitraukė kai to labiausiai reikėjo ne jam, o jo tautai.
Žemai lenkiu galvą prieš nuostabų žmogų.
P. S. Kartais labai prasminga paskaityti didžių žmonių biografijas, kad suprastum jog niekas nieko negauna lengvai ir be pastangų.
February 13, 2022
Įdomi biografija, aprašyta nuo pat Adamkaus vaikystės ir tuometinio Kauno. Verta paskaityti, vis dėl to neeilinės asmenybės, neeilinė istorija. Gerai knygoje buvo išsireikšta, kad biografija būtų buvusi įdomi ir jei Adamkus nebūtų tapęs dukart Lietuvos prezidentu. Vietomis per daug išaukštinimo ir Adamkaus pozcijos gynimo, nors autorius Adamkaus bendražygis ir to neslepia, tad tą žinant kaip ir viskas ok. Gal kartais per daug romantinio aprašymo su patosiniu užtaisu.
Displaying 1 - 8 of 8 reviews