Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje

by Viltė Migonytė-Petrulienė

Kurortai – weekendų miestai ir priemiesčiai – tapo kitokio gyvenimo pažadu tarpukario Lietuvoje. Savita architektūra ir urbanistika, pramogos ir ritualai formavo poilsio kultūrą, liudijo svarbius modernios valstybės kūrimo procesus.

Ši monografija leidžia naujai pažvelgti į visiems gerai pažįstamas poilsio kryptis, kurių potencialą bandyta išskleisti tarpukariu: nuo Birštono iki Palangos. Sykiu pažinti tuos kurortus, kurie XX a. istorijos verpetuose taip ir liko pumpuro stadijoje.

Tarpukario kurortų paveikslas prieš skaitytojų akis skleidžiasi per istorinį ir architektūrinį pasakojimą, to meto spaudos citatas bei archyvines nuotraukas. Ir užduoda klausimą: kiek tarpukario poilsiavimo tradicijos gyvos šiandien?

„Pabundu, iššluoju grindis, nuvalau dulkes, nueinu į „​​Gorkį“, kasininkė susuka pirkinius į rudą popierių, meistriškai užlankstydama kampelius, pora skaitliukų ir monetų dūžių, dar porcija plombyro, nepamiršti namo papietauti, su draugais prie ežero, į šokius estradoj, grįžti būtinai iki dvylikos. Visada lengvas vakaro rūkas, salstelėjęs pušų ir treštančios medienos kvapas, gelsvų žibintų gatvės. Toks, visada asmeniškas, mano Druskininkų kurortas su „viskas įskaičiuota“, auginęs artumą šeimai, architektūrai ir norui ją tyrinėti. Linkiu keliaujant skaityti ir skaitant keliauti, nesvarbu, toli ar arti, bet su nuotykiais ir atradimais – dabar ar prieš šimtą metų“, – knygos autorė, architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.

Genres: History

400 pages, Hardcover

Published December 1, 2021

Reviews

[Auksinė · Rating 4 out of 5]

Knygoje rašoma "1925 m. gydytojas Jurgis Venckūnas savo brošiūroje šaltinį praminė Viktorijos vardu", nei jis praminė nei ką. Tuo metu tai buvo oficialus šaltinio pavadinimas. 1879 m. gydytojo Povilo Radeckio Nemuno pakrantėje atrastas šaltinis greičiausiai buvo pavadintas kurorto savininko I. Kvintos žmonos Viktorijos garbei (paieškojus rasčiau nuotrauką). 1922 m. Vaižgantas šaltinį pavadina "Vytauto kalno ašarėlėmis", neva tai "grąžindamas" senąjį pavadinimą, o 1930 m. švenčiant, Vytauto mirties 500-ąsias metines šaltinis oficialiai pervadintas Vytauto vardu.

Vienokio ar kitokio lygio neesminių kliurkų galėčiau įvardinti daugiau, tačiau jos nesudaro esmės, kadangi ši knyga pirmiausiai yra apie architektūrą.

[Kasparas · Rating 5 out of 5]

Atostogaut, pramogaut ir išdykaut ir nuo mokslų poilsiaut… Viso, vasara!

[K]

Knyga apie tarpukario Lietuvos kurortinę architektūrą ir šiek tiek apie kurortų vystymąsi bei funkcijas. Pastaroji dalis man labiau patiko! (nes nemoku įžvelgti visų niuansų pastatuose) Labai daug paveiksliukų, tiek Lt, tiek šiek tiek užsienio. Norėčiau prasieiti gyvai ir apžiūrėti visas vilas Palangoje bei Birštone. Bei aplankyti Likėnus - jie buvo tokie svarbūs?!
• 1932 m metais priimtas Kurortų įstatymas ir vau kiek daug spėjo nutikti per 8 metus!
• Kurtotų didžiausia pramoga yra kurhauzai
• Palanga turėjo savo asmeninį orkestrą
• Atskiros maudyklės prie jūros
• Užsisakai būdelę-maudyklę su ratais ir tave įveža tiesiai į jūrą, kad nereiktų vaikščioti
• Maudyklė - toks geras žodis
• Visi aprašomi miestai ir miesteliai tokie maži buvo anais laikais
• Kaunas autorės visada vadinamas tiesiog sostine (pirmąjart susidūriau, kad ne laikinąją sostine (šiek tiek istorijos priminimas: tarpukariu Vilnius vis dar buvo įteisintas kaip oficiali Lietuvos sostinė (nors ir okupuotas) su laikinąją sostine Kaunu))

[Airida Zavadske · Rating 4 out of 5]

Jaučiuosi šiek tiek pasimetusi, skirdama balus šiai knygai. Kaip mokslinei monografijai, man pasirodė mažoka įžvalgų ir išvadų, ypač tokių giliai siekiančių; o kaip populiariai knygai apie kurortų kultūros formavimąsi, man pritrūko pavyzdžių ir kasdienio gyvenimo istorijų. Kita vertus, knyga skaitosi lengvai ir pakankamai įdomiai.